Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei Ž. B., jos atstovams advokatams L. V., Algimantui Kliunkai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis S. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB ,,Perkraustymai“ vadybininku, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 246 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 208 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. M. laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 3 duomenys neskelbtini), registruotos duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad vadovaujantis 2009-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7912-535/2009 areštuotas bei 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu (pakeičiančiu 2009-04-20 aprašą) aprašytas (duomenys neskelbtini) bendros 49.100,00 Lt vertės turtas perduotas jam saugoti (administruoti) ir šio turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, 2009 metais laikotarpiu nuo balandžio 21 d. iki rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, 2009-07-05 išrašytos bei į (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtrauktos (duomenys neskelbtini) 2009-04-15 PVM sąskaitos-faktūros Serijos Dok. Nr.VICT 0155 pagrindu, M. S. pardavė 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo 4 punktu aprašytą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t.y. 2000,00 Lt vertės fotelį „Flower“ rožinės spalvos, gėlės formos, koja metalinė; bei 2009-07-05 išrašytos bei į (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtrauktos (duomenys neskelbtini) 2009-04-15 PVM sąskaitos-faktūros Serijos Dok. Nr.VICT 0156 pagrindu, G. Ž. pardavė (duomenys neskelbtini) priklausantį, 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo 1 punktu aprašytą 3000,00 Lt vertės minkštą fotelį „JETSONS GIOVANNETTI“ baltos spalvos; 2 punktu aprašytą 2000,00 Lt vertės minkštą fotelį „LOVE“, raudonos spalvos, širdies formos; 5 punktu aprašytą 500,00 Lt vertės kėdę -laiko krėslą „SWIWEL“, baltos spalvos, geležinė koja; 6 punktu aprašytą 2000,00 Lt vertės stiklinį kavos staliuką „RON ARAN“, permatomą, - bendrai 7500,00 Lt vertės turtą. Tokiu būdu S. M. neteisėtai perleido M. S. ir G. Ž. areštuotą ir jam patikėtą (duomenys neskelbtini) bendros 9.500,00 vertės turtą.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas duomenys neskelbtini), registruotos duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad 2009-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, kurios pagrindu įpareigotas duomenys neskelbtini)administratoriui perduoti visą įmonės turtą, įskaitant ir 2009-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7912-535/2009 areštuotą bei 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu (pakeičiančiu 2009-04-20 aprašą) aprašytą (duomenys neskelbtini), į.k. 300630354, bendros 49.100,00 Lt vertės turtą, kuris jam buvo perduotas saugoti (administruoti), 2009-10-27 pareikalavus duomenys neskelbtini)“ administratoriui D. Š. pateikti įmonės duomenys neskelbtini)turtą ir visus šios įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentus, S. M. pateikė klaidingą informaciją apie įmonės , duomenys neskelbtini)“ turtą, nurodydamas ir pateikdamas tik 4 vnt. įmonei duomenys neskelbtini) priklausančių baldų (,,Giotto“ fotelis baltos spalvos, ,,Giotto“ sofa, konsolė ir staliukas ,,Abracadabra“), o kitą įmonės turtą - 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo 23 punktu aprašytą 3300,00 Lt vertės komplektą kambariui: spintą su atviromis lentynomis, stalą ir keturias kėdes mėlynai žalios spalvos paslėpė ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu bute, esančiame S. Ž. g. 49-7, Vilniuje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu aprašytą (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. 9 punktu aprašytą 1000,00 Lt vertės rašomąjį stalą „DOIMO“ vaiko kambariui, rožinis stalviršis, 3 mėlyni stalčiai; 10 punktu aprašytą 800,00 Lt vertės pastatomą rožinės spalvos plastmasinę lempą su gaubtu; 11 punktu aprašytą 1000,00 Lt vertės spintą „DOIMO“ vaiko kambariui, mėlynos spalvos su vidiniu apšvietimu; 12 punktu aprašytą 1500,00 Lt vertės lovą „DOMO“ vaiko kambariui, mėlynos spalvos su ištraukiama svečio lovele; 13 punktu aprašytą 3500,00 Lt vertės komplektą vaiko kambariui „FLORENCE“: rašomąjį stalą, spintą, lovą, staliuką su veidrodžiu; 14 punktu aprašytas 1000,00 Lt vertės vaikiškas lovytes kūdikiams „DOIMO“ baltos ir medžio spalvos 2 vnt.; 15 punktu aprašytą 2000,00 Lt vertės mokymosi zoną „Smail“ žalios spalvos; 16 punktu aprašytą 500,00 Lt vertės komplektą vaiko kambariui –staliuką, dvi kėdutes ir kilimėlį mėlynos spalvos; 17 punktu aprašytą 1000,00 Lt vertės „MORETTI“ darbo zonos stalą ir bufetą; 18 punktu aprašytą 1500 Lt vertės spintą baltos spalvos; 20 punkte aprašytą 1500,00 Lt vertės lovą su šviečiančiu galvūgaliu; 21 punktu aprašytą 4000,00Lt vertės komplektą vaiko kambariui su dviaukšte lova ir spinta rožinės spalvos; 22 punktu aprašytą 2000,00Lt vertės „DOIMO“ dviaukštę lovą mėlynos spalvos. Tokiu būdu S. M. paslėpė areštuotą ir jam patikėtą (duomenys neskelbtini) bendros 21.300,00 Lt vertės turtą.

Be to, jis dėl (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas duomenys neskelbtini), registruotos duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) ekonominė padėtis yra sunki, nes (duomenys neskelbtini) buvo nepajėgi padengti visų turimų trumpalaikių įsipareigojimų, t.y, kai (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2009 m. laikotarpiu nuo balandžio 21 d. iki rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, pagal (duomenys neskelbtini) 2009-04-15 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos Dok. Nr.VICT 0155 M. S. pardavė (duomenys neskelbtini) priklausantį 33 245,39 Lt vertės turtą bei pagal (duomenys neskelbtini) 2009-04-15 PVM sąskaitą-faktūrą Serijos Dok. Nr.VICT 0156 G. Ž. pardavė (duomenys neskelbtini) priklausantį 77 590,33 Lt vertės turtą. Tokiu būdu, S. M., sumažindamas pagal 2008-07-22 paskolos sutartis atsiradusius (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus M. S. ir G. Ž. iš viso 110 835,72 Lt sumai, patenkino tik dviejų kreditorių reikalavimus ir dėl to likusiems kreditoriams padarė 110 835,72 Lt turtinę žalą.

Be to, jis dėl (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas duomenys neskelbtini), registruotos duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) ekonominė padėtis sunki, nes (duomenys neskelbtini) buvo nepajėgi padengti visų turimų trumpalaikių įsipareigojimų, t.y., kai (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai grėsė bankrotas, 2009-04-21 (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu pasirašęs 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašą (pakeičiantį 2009-04-20 aprašą), bei įsipareigojęs saugoti (administruoti) 2009-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7912-535/2009 areštuotą bei 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu aprašytą (duomenys neskelbtini), į.k. 300630354, bendros 49.100,00 Lt vertės turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku paslėpė bute, esančiame S. Ž. g. 49-7, Vilniuje, 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo 23 punktu aprašytą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t.y. 3300,00 Lt vertės komplektą kambariui: spintą su atviromis lentynomis, stalą ir keturias kėdes mėlynai žalios spalvos, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu aprašytą (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. 9 punktu aprašytą 1000,00 Lt vertės rašomąjį stalą „DOIMO“ vaiko kambariui, rožinis stalviršis, 3 mėlyni stalčiai; 10 punktu aprašytą 800,00 Lt vertės pastatomą rožinės spalvos plastmasinę lempą su gaubtu; 11 punktu aprašytą 1000,00 Lt vertės spintą „DOIMO“ vaiko kambariui, mėlynos spalvos su vidiniu apšvietimu; 12 punktu aprašytą 1500,00 Lt vertės lovą „DOMO“ vaiko kambariui, mėlynos spalvos su ištraukiama svečio lovele; 13 punktu aprašytą 3500,00 Lt vertės komplektą vaiko kambariui „FLORENCE“: rašomąjį stalą, spintą, lovą, staliuką su veidrodžiu; 14 punktu aprašytas 1000,00 Lt vertės vaikiškas lovytes kūdikiams „DOIMO“ baltos ir medžio spalvos 2 vnt.; 15 punktu aprašytą 2000,00 Lt vertės mokymosi zoną „Smail“ žalios spalvos; 16 punktu aprašytą 500,00 Lt vertės komplektą vaiko kambariui –staliuką, dvi kėdutes ir kilimėlį mėlynos spalvos; 17 punktu aprašytą 1000,00 Lt vertės „MORETTI“ darbo zonos stalą ir bufetą; 18 punktu aprašytą 1500 Lt vertės spintą baltos spalvos; 20 punkte aprašytą 1500,00 Lt vertės lovą su šviečiančiu galvūgaliu; 21 punktu aprašytą 4000,00Lt vertės komplektą vaiko kambariui su dviaukšte lova ir spinta rožinės spalvos; 22 punktu aprašytą 2000,00Lt vertės „DOIMO“ dviaukštę lovą mėlynos spalvos, po ko, 2009-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus (duomenys neskelbtini) bankroto bylą bei 2009-10-27 pareikalavus (duomenys neskelbtini)administratoriui D. Š. pateikti įmonės (duomenys neskelbtini) turtą ir visus šios įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentus, S. M. pastarajam pateikė klaidingą informaciją apie įmonės (duomenys neskelbtini)turtą, nurodydamas ir pateikdamas tik 4 vnt. įmonei (duomenys neskelbtini)priklausančių baldų (,,Giotto“ fotelis baltos spalvos, ,,Giotto“ sofa, konsolė ir staliukas ,,Abracadabra“). Tokiu būdu S. M. paslėpė (duomenys neskelbtini) bendros 21.300,00 Lt vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to kreditoriams padarė 21.300,00 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05 užimamų (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d., LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas „Už apskaitos organizavimą“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies, reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies, reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies, reikalavimą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 2009-07-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu nurodęs šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui V. P. atgaline data, t.y. į 2009-04-15 PVM sąskaitų faktūrų Serijos Dok. Nr.VICT 0155 ir Serijos VICT Nr.0156 blankus, įrašyti realiai 2009-07-05 įvykusių ūkinių finansinių operacijų duomenis, bei šiuos, tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukti į (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tokiu būdu iškreipdamas duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2009m. balandžio mėn., turtą ir įsipareigojimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-07-31.

Kaltinamasis S. M. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. jis pradėjo baldų verslą. Surado verslo partnerius, tiekėjus. Ieškojo patalpų nuomai. Įsteigė (duomenys neskelbtini). Kiek pamena 2007 m. pavasarį ar vasarą išsinuomojo patalpas Algirdo g. 9. Išsinuomojo vieną trečiąją dalį visų patalpų, kurios vėliau papildomai buvo išsinuomotos. Tuo metu patalpas nuomojo iš įmonės. Vėliau pasirašė papildomą nuomos sutartį, kuria išsinuomojo papildomai 200 m². Tada buvo dvi atskiros baldų parduotuvės. Tuo metu reikėjo pinigų baldų ekspozicijoms, atsargoms, ieškojo investuotojų. Pažinojo kelis žmones, kuriems pasiūlė ir šie sutiko. Jie investavo tam tikrą dalį, tikslių sumų nepamena, tačiau apie 100 000 Lt gal daugiau nei 100 000 Lt. 2008 m. prasidėjo pardavimai, apyvarta. Buvo priimta daug žmonių, galvojant, jog jau įsivažiavo verslas. 2008 m. prasidėjus sunkmečiui visiems apyvartos krito, o išlaidos vis dar augo. 2008 m. lyg ir vasarą gavo pasiūlymą per tarpininkus iš tuo metu patalpų savininko pirkti minėtas patalpas adresu Algirdo g. 9, kurių buvo 300 m² už specialią kainą. Pasidomėjo kokia ta speciali kaina, įsivertino patalpas, kurios tuo metu buvo vertos 2 500 000 Lt. Tada pasiūlė jas pirkti už 1 500 000 Lt, tačiau papildomai jo paprašė „komisinių“ už šitą, jų manymu, teisingą kainą. Tuo metu įsivertino, banke gavo paskolą ir priėmė teigiamą sprendimą, kad gali pirkti šias patalpas, tačiau iš jo buvo pareikalauti minėti „komisiniai“ prieš sandorį. Kadangi tuo metu tikrai negalėjo taip padaryti, nes nedeklaruotais pinigais nedisponuoja, tuomet jam pasakė, kad turės labai didelių rūpesčių. Ir iš tikrųjų, vienos jo parduotuvės buvo užmūrytos durys, ko padarinyje, buvo neplanuotų nuostolių virš 20 000 Lt. Tuo metu buvo pateiktos sąskaitos, kurios labai gražiai buvo suignoruotos. Rugsėjo mėnesį, grįžęs iš komandiruotės, rado pilnai užmūrytas duris ir sužinojo, kad tuo metu patalpos jau yra parduotos, nors su Linu dar buvo susitikę, kuris prašė neginčyti pirkimo – pardavimo sandorio ir reikalavo perrašyti nuomos sutartį. Kai pardavė patalpas, jos buvo parduotos kaip vienas vienetas, nors pagal nuomos sutartį buvome išsinuomoję dvi atskiras patalpas skirtas dviem atskirom parduotuvėm. Nuomos mokestis buvo mokamas Ž. B.. 2009 m. pasijautė krizė, labai greitai krito visos apyvartos, tačiau jos nebuvo tokios baisios, kadangi vyko derybos su keliais potencialiais pirkėjais. Tuo remdamiesi ir toliau planavo savo veiklą. Maždaug kovo mėnesį paskambino L. V. ir paklausė „gal nori nutraukti nuomos sutartį?“. Paprašė jo palaukti, nes tuo metu vyko derybos ir turėjo įvykti sandoris, kurio vertė buvo daugiau nei 200 000 Lt, ir jo dėka būtų išlyginę visas skolas ir išgyvenę sunkmetį. Vėliau šį kontraktą prarado. Kovo mėnesį kreipėsi elektroniniu laišku su prašymu nustatyti žemesnes nuomos kainas, tačiau atsakymo nesulaukė. Ar vasario, ar kovo mėnesį kalbėjo su visais kreditoriais. Nors jis yra vienas iš stambiausių šios įmonės kreditorių. Jam rūpėjo verslo kolegų, partnerių bei kitų kreditorių interesai, ką ir stengėsi patenkinti tuo metu. Piniginių lėšų tuo metu nebuvo. Kai kam tuo metu buvo aktualu kokios yra galimybės susigrąžinti skolas, nes tuo metu buvo atsargos, t.y. ekspoziciniai baldai, kurie buvo keliems kreditoriams užskaityti už skolas, paskolas. Šie kreditoriai buvo M, G. Deja su L. V. šioje vietoje prasilenkė interesai, galbūt dėl tuometinių susiklosčiusių aplinkybių. Jie privalėjo iš tų patalpų išsikraustyti, kadangi nebegalėjo jų išlaikyti. Prašė L. V. nutraukti nuomos sutartį, pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Jis atsisakė tai padaryti, tada kreipėsi į advokatų kontorą, kuri nesugebėjo to sutvarkyti. Eigoje, gegužės ar balandžio mėnesį, L. V. sužinojo jog patalpos jau buvo laisvos. Patalpos faktiškai jau buvo nenaudojamos, tačiau Linas priskaičiavo nuomos mokestį už pusės metų laikotarpį, t.y. iki bankroto bylos iškėlimo. Atrodo gegužės mėnesį tos patalpos buvo užrakintos, nes buvo išnešti visi daiktai ir patalpos buvo atlaisvintos. Be to, kiekvienais metais dėl šių patalpų buvo problemos. Linas buvo supykęs dėl kanalizacijos, dėl šios nefunkcionavimo kiekvieną ir pavasarį, ir rudenį užsikimšdavo ir visomis fekalijomis patalpos būdavo užliejamos. Jie ne kartą dėl to yra kvietę avarines tarnybas, kreipėsi dėl draudimo, išmokų, nuostolių kompensavimo. Kaip tik tuo metu sutapo, kad kai patalpos buvo užrakintos, Linas jas atsirakinęs rado aplietas kanalizacijos turiniu. Linas į tai pasižiūrėjo asmeniškai ir pagalvojo, kad jis (kaltinamasis) taip padarė tyčia, nes jam pačiam teko tai tvarkyti. Tuo metu, kai viskas pradėjo griūti, jo vaikų mama laukėsi. Verslas griuvo. Bankas pradėjo atiminėti butą, kadangi jis nebegalėjo jam mokėti įmokų, kreditoriai pradėjo kreiptis su savo klausimais. Tuo metu stengėsi kontroliuoti situaciją kiek galėjo. Svarbiausi jam buvo įmonės reikalai ir kreditoriai. Grįžęs į biurą, parduotuvę ten rado moterį, kuri fotografavo ir kažką surašinėjo. Tuo metu nesuprato, kas vyksta. Ji pasakė, kad yra surašomi baldai. Tuo metu jis su antstole sutiko ir neprieštaravo, kad baldai būtų surašomi. Yra nurodytos sumos, tačiau ji nei ekspertė, nei dar kažkas, kuri galėtų tai nustatyti. Tada pasakė, kad ji nevargtų, nes yra labai daug ekspozicijų. Pasakė, kad ji pasižymėtų šiuos komplektus, jai padavė įsigijimo dokumentus. Svarbiausia tai, kad tie baldai dar nebuvo parduoti, nes dauguma baldų buvo susitarimo pagrindu parduoti kai kuriems kreditoriams, nors baldai buvo palikti ekspozicijoje. Kodėl šio sandorio nesimato buhalterinėje apskaitoje, gali paaiškinti. Tuo metu buhalterė ateidavo labai retai, santykiai su ja buvo pablogėję. Jų sąskaitos, kurios būdavo išrašomos, visada būdavo paliekamos pas administratorę arba buhalterės kabinete. Per visą tą chaosą ir visus tvarkymus nemato nieko blogo, kad sąskaitą-faktūrą išrašė exselio formatu, nes įmonėje nėra reglamentuota sąskaitų išrašymo tvarka. Praktikoje klientams išrašinėdavo sąskaitas, kuriose būdavo nurodytas baldų komplektas, jo suma, paslaugos: nuvežimo-atvežimo vieta, suma. Vėliau buhalteriai pagal sutartis atlikinėdavo nurašymus, nes tai buvo jų darbas ir iš jų reikalaudavo, kad jie tai atliktų tinkamai. Sekantis antstolio vizitas buvo sekančią dieną, kai vėl grįžo iš susitikimo. Kai pamatė antstolį, šis prisistatė, tada pamatė, kad viskas kas buvo įmanoma surašyti, tas ir buvo surašyta bei pasakė, kad visa tai yra jo. Antstolis klausė ar šie baldai šiandien yra parduoti, tada suprato taip, jog jo klausia kokie baldai yra parduoti šiandien, nes kaip tik tą dieną buvo įvykęs lizinginis sandoris. Jis tuo metu sutiko su tomis surašytomis kainomis. Beje, vėliau neginčijo tų įvertinimų. Už pirmus baldus buvo gavęs laišką iš hipotekos ir jam visa tai pasirodė viskas legalu, nes nematė nieko, ką galėjo tuo metu pažeisti. Iš tikrųjų įvertinus savo pastangas, stengėsi kiek įmanoma daugiau pastebėti blogų dalykų ir ištaisyti tas visas klaidas. Antras susitikimas jam buvo nelabai aiškus. Asmeniškai nesuprato jo prasmės ir nesuprato ką jis iš tikrųjų daro. Turbūt gegužės mėnesį jau nebeturėjo buhalterės, kai išsikraustė iš tų patalpų. Turėjo tik tą butą, kuris buvo įkeistas bankui, kad galėtų investuoti į verslą adresu Žukausko g. ten buvo labiau biuras. Tuo metu nuomos negalėjo mokėti, tačiau įmokas už tas patalpas reikėjo mokėti. Galima sakyti, kad ten laikinai prisiglaudė su tikslu išgelbėti šį verslą. Galima sakyti, kad vasarą jokių pardavimų nebebuvo, tačiau reikėjo, kad kažkas sutvarkytų apskaitą. Pas jį atvyko tuometinis buhalteris Valentinas, kurį susirado skelbimo pagalba. Nesigilino dėl jo rekomendacijų, nes užteko pokalbio. Su juo pasikalbėjo ir jis apsiėmė sutvarkyti apskaitą. Jį perspėjo, kad apskaita nėra tvarkyta apie porą mėnesių ir jo paprašė visa tai sutvarkyti. Jis su tuo sutiko ir jam perdavė visus dokumentus, tarp jų ir tą sąskaitą-faktūrą, kurią buvo išrašęs. Su juo jokio priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, nes juo pasitikėjo. Jam atidavė visus dokumentus, jis taip pat turėjo raktą - priėjimą prie buhalterinės programos. Jis galėjo pasidaryti visas kopijas, kad jam būtų lengviau tvarkyti apskaitą. Tą pačią vasarą jis iš jo sulaukė keletą skambučių dėl techninių dalykų, pvz.: kur ten pardavimai, kur sąskaitos ir panašiai. Jo prašė tik vieno, kad jis sutvarkytų buhalteriją, kad ji būtų tvarkinga ir niekam nekiltų klausimų. Pasirodo, kad tas žmogus žodžiais tvirtino viena, o dabar faktą matome šiandien kitą. Dabar jis (kaltinamasis) mokosi ir žiūri kaip negalima daryti, kad žmonėmis pasitikėti taip pat negalima. Dėl bankroto bylos. Viso to proceso beveik neprisimena. D. yra savo srities specialistas. Šis skirtingai nei Valentinas, nebando išsisukinėti, nemeluoja ir sako taip kaip yra. Kodėl Valentinas taip kalbėjo, galbūt jis išsigando. Taip, atsakomybę prisiima direktorius, tačiau koks turi būti žmogus, jeigu jis taip susijaudinęs išsisukinėja ir bando išvengti, versdamas visą kaltę ant kitų asmenų. Per visą šį laikotarpį jam iš tikrųjų buvo labai sunku. Yra pasamdęs specialistus, pas psichologus vaikšto iki šiandienos jau du metus. Labai stengiasi visą ši reikalą pamiršti, nes turi rūpintis vaikais, šeima, turi eiti į priekį. Bankrotas yra materialinis dalykas, prarasti pinigai, tačiau yra ir dvasiniai dalykai. Yra reikalingas savo šeimai ir turi eiti į priekį, ką ir daro. Į papildomai užduotus klausimus kaltinamasis atsakė, kad antstolio pateiktus apyrašus matė ir su jame pateiktų baldų kainomis nesutiko ir tai pažymėjo. Tą dieną buvo parduotas vienas baldas, tą antstoliui ir pasakė. Jis neklausė, tačiau tai pasakė, o visą kitą procesą suprato taip, kad atėjo žmogus, kuris viską susirašė, o jis neturėjo jokios patirties su antstoliais. Antstolio apyrašo, jog tam tikri sąraše esantys baldai yra parduoti, neginčija. Neginčijo, nes to proceso nesupranta ir neturi patirties. Suprato, kad tai „grynas“ surašymas. Baldai, kurie buvo įtraukti į antstolio aprašą, buvo parduoti kovo ar balandžio mėnesio pradžioje. Baldai buvo parduoti kreditoriams užskaitos forma be grynųjų pinigų užskaitant kreditorių skolas. Antstolio surašymo dieną baldai buvo Algirdo g. Kiek pamena, tai antstolis surašyti baldų atvyko balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Baldus buvo pardavęs ar kovo pabaigoje, ar balandžio pradžioje. Sandoris buvo įvardintas kaip užskaita, o kokia forma tai buvo atlikta, neprisimena. Baldai buvo laikomi parduotuvės ekspozicijoje, nes praktikoje yra taip, jog klientas baldus gali pasiimti ir vėliau, kai jam tai patogu. Tačiau jeigu jie turėjo galimybę tą baldą dar pasaugoti, tai jį ir saugojo tol kol bus pasiimtas. Šie baldai buvo perduoti M. ir Eugenijui, kuris atstovavo savo mamą Ž.. Tuo metu vyko persikraustymas ir dalį baldų jie pasiėmė patys, o kitą dalį, kurios jie neturėjo kur padėti, paliko, kuriuos nuvežė į Žukausko g. iš kur jie vėliau dalimis juos ir pasiėmė. Gi, jeigu gali žmonėms padėti, tai jis ir padės. Jie tuo metu pasakė, kad jie tuos baldus nori parduoti ir to jie paprašė, nes yra dirbęs baldų versle, turi pažįstamų. Tuo metu turėjo galimybę tuos baldus pasaugoti, kad prekinė išvaizda nepablogėtų. Tada jiems sutiko padėti. Tuo metu tarp jo, S. ir Ž. greičiausiai buvo pirkimo-pardavimo sutartis. Ką pirkėjas daro su savo baldais, tai nėra jo reikalas. Tarp jų tokio susitarimo, kad tuos baldus parduos nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas, kad gali padėti šiuos baldus parduoti. Jie nesakė kada jie norėtų tuos baldus iš jo pasiimti. Neprisimena koks tai buvo dokumentas, bet dokumentas tikrai buvo, ar tai buvo pirkimo-pardavimo sutartis, ar tai buvo užskaita. Vienintelis dalykas, kad tada išrašė sąskaitą-faktūrą exelio pavidalu, apie tai pasakė administratorei ir ta sąskaita-faktūra turėjo atsidurti buhalterijoje. Visus dokumentus buvo perdavęs buhalteriui, ir mano, kad jis savavališkai nusprendė išrašyti naują sąskaitą-faktūrą pagal savo programą, kad darbas būtų atliktas, jam tai patiktų ir galėtų pasakyti, kad jis darbą atliko, t.y. sutvarkė buhalteriją. Kai tyrėją jį „prispaudė“ jis pasakė, kad jam jis (kaltinamasis) taip liepė padaryti. Tačiau jis jo visada reikalavo, kad buhalterija būtų tvarkinga. Gi negali kiekvieną dieną prie jo sėdėti ir žiūrėti kaip jis tą buhalteriją tvarko. Tikrai P. neprašė, kad jis išrašytų sąskaitas-faktūras atgaline data. Įtaria, kad jis taip padarė savo iniciatyva. Į sąskaitas-faktūras jis galėjo įrašyti duomenis labai paprastai, nes yra sandėlys. Jam, jo nuomone, nebuvo svarbu ką įrašyti į jas, jam buvo svarbiausia tai, kad atitiktų sumos ir padarytų nurašymą, o ką jis darė ir ką mąstė, tikrai nežino. Yra gavęs įspėjimą dėl paskolos grąžinimo įsipareigojimo nevykdymo iš M. S. ir G. Ž. per E.. Visus šiuos dokumentus derino kovo mėnesį, o ką išrašinėjo P., nežino. P. prašė, kad buhalterija būtų tvarkinga. Neprašė, kad P. išrašytų tokį įspėjimą. P. taip pasakė turbūt todėl, kad jis yra išsigandęs ir sutrikęs. Nežino, ko jam bijoti, gal jis turi daugiau problemų. Exelio programos išrašyta sąskaita-faktūra buvo balandžio mėnesio pradžios. Ji yra exelinės programos lentelės formos. Praktikoje yra rašomos baldų detalės, komplektai. Ten buvo vienoje eilutėje baldai ir suma nedetalizuotai. P. tikriausiai savo sąskaitą-faktūrą darė iš sandėlio ir norėjo viską tvarkingai nurašyti. Jis tai darė savo iniciatyva ir atrodė viskas tvarkingai, bet deja taip nėra. Viską atidavė Valentinui, todėl tos sąskaitos-faktūros teismui pateikti negali. Pas juos buvo dvi vietos, kuriose dėjo sąskaitas-faktūras, tai buvo pas buhalterę ir pas administratorę. Tuo metu kraustėsi ir žmonės išeidinėjo iš darbo. Neturėdamas buhalterės kompiuterio išrašė sąskaitą-faktūrą. Tuo metu buhalterė ateidavo vis rečiau. Gali būti, kad ta sąskaita ant buhalterės stalo laiku nepateko ir ji buvo tarp dokumentų pluošto. Kai vežė dokumentus, tikrai visą buhalteriją gražiai sudėjome į vieną „krūvą“, nes tų dokumentų buvo labai daug. Pervežimas vyko gegužės mėnesį. Sąskaitas rašė balandžio mėnesį. Tuo metu nelabai kreipė dėmesio į tam tikras detales, kiek įmanoma saugojo įmonės dokumentus ir įmonės interesus. Kas tą sąskaitą paėmė ar nepaėmė negali visko sužiūrėti kiekvieną dieną. V. P. išrašyta sąskaita pasirašyta M. S., nes jis reikalavo parašų ant sąskaitų tai taip jam ir pasirašė. Jei ant sąskaitos-faktūros yra jo (kaltinamojo) parašai, tai vadinasi tas sąskaitas-faktūras matė, nors ant sąskaitų-faktūrų nėra privaloma pasirašyti. Jo paklausė, ar tai ką jis daro yra tvarkinga ir gerai, jam atsakius, kad viskas tvarkinga ir gerai, jis (kaltinamasis)šiuo ir pasitikėjo. Jis išrašė tas sąskaitas-faktūras ir jo paprašė parašų. Nesigilino į smulkmenas, jam buvo įdomi tik suma. Jo išrašytos sąskaitos-faktūros klauskite ir prašykite Valentino. Turbūt ant exelinių sąskaitų buvo jo parašai, tačiau tiksliai nepamena. P. prašė parašų, nes jis išrašė naujas sąskaitas-faktūras, kuriomis nurašė visus daiktus. Kiekviena įmonė turi savo sandėlį, kuriame žymimi parduoti ir neparduoti daiktai. Greičiausiai tuo vedamas P. taip ir padarė. Kai išrašoma sąskaita-faktūra, turi būti nurodoma kam tie daiktai parduoti, nes negalima parduoti to ko nėra. Kadangi pas jį tuo metu apie du mėnesius nebuvo buhalterės, kuri tvarkytų visus šiuos reikalus, tai Valentinas turėjo viską sutvarkyti, tačiau šiandien mato to pasekmes. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo nuo 2007 m. iki įmonės bankroto. Vėliau turėjo samdomą darbą ir kitų keletą darbų. Nėra buhalteris ir buhalterijos neišmano, jos netvarko. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą iškėlė kreditoriai. Bankroto administratorius turbūt buvo parengtas atsitiktine tvarka. Bankroto bylą iškėlė I. B., o jis yra vienas iš didžiausių kreditorių, nes įmonė jam dar skolinga 180 000 Lt. Taigi, teoriškai ir jis galėjo iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Beje, buvo dar svarstomas klauS. su akcininkais dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai atidėjo, nes dar turėjo sandorių, kurie tikrai tuo metu atrodė optimistiški, tačiau jie labai greitai sugriuvo. Pokalbis dėl bankroto bylos iškėlimo vyko birželio-liepos mėnesį, tai buvo vasara, kai viskas pradėjo stipriai griūti. Jau buvo gauta gana daug pretenzijų, kreipėsi antstoliai, nebebuvo galima visko sukontroliuoti. Įmonė realiai nebegalėjo toliau eiti į priekį. Tada Valentinas padarė balansus į kuriuos įsigilinus matėsi tikroji įmonės situacija. Birželio-liepos mėnesį mąstė dėl bankroto iškėlimo. Dabar tiksliai nepasakys ar durys buvo užmūrytos, kai Ž. B. įsigijo tas patalpas. Dėl durų užmūrijimo buvo kreiptasi teisminiu keliu. 2008 m. pavasarį gavo pasiūlymą pirkti patalpas už 1 500 000, nors patalpas buvo įsivertinęs 2 400 000 Lt. Tas patalpas būtų įkeitęs bankui 70%, o 30 % būtų buvęs įkeistas kitas nekilnojamasis turtas, kaip pradinė įmoka. Tačiau tuo metu nebuvo toks turtingas kaip Ž. B. ir gerai, kad tų patalpų nepirko. Visiems kreditoriams teisės buvo vienodos. Kas rodė iniciatyvą, su tuo ir buvo pasikalbėta. Turi elektroninį laišką kuriuo Ž. B. pateikė pasiūlymą skolą padengti turtu. Neprisimena iki kada jis turėjo padengti skolas Ž. ir S.. Tuo metu vyko derybos su vienu klientu, kurių vertė buvo daugiau nei 200 000 Lt. Situacija turėjo gerėti. Pasirašę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kovo ar balandžio mėnesį šis kontraktas nutrūko. Žmonės kovo mėnesį pareikalavo grąžinti skolas. Tuo metu su atsiskaitymais tikrai buvo netvarkinga. Pasikeitė nestabilūs pinigų srautai ir labai greitai reikėjo dėlioti situaciją. Nutrūkus tam kontraktui viskas sugriuvo. Neprisimena ar gavo pretenzijų dėl atsiskaitymų iš Ž. B.. Tai nėra didelės sumos versle dėl kurių reikėtų daryti tokius negražius dalykus. Nepamena kodėl kitiems kreditoriams padengė visus įsiskolinimus, o Ž. B. net komunalinių mokesčių nepadengė. Neprisimena kas ir kam buvo mokama. Galbūt labiau prisimena tik tuos didesnius sandorius. 25 000 Lt turi būti padengti nuomos sąskaita. Bankroto administratoriui buvo perduoti tik 4 baldai, nes tie baldai buvo neparduoti ir buvo areštuoti. Areštuoti buvo sofa, fotelis ir dar kažkas. Su antstolio nurodytomis kainomis nesutiko. Turėjo teisę sutikti arba nesutikti su antstolio surašytu aktu. Su kainomis nesutiko. Buvo direktorius. Tuo metu buvo atsakingas už įmonę. Turėjo teisę sutikti arba nesutikti su antstolio surašytu aktu. 2012-01-18 d. kratos metu buvo užfiksuoti pas jį baldai, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui. Baldai, kurie yra perduoti bankroto administratoriui, pas jį yra panaudos sutartimi, kadangi juos gana sudėtinga transportuoti ir juos reikia saugoti. Tie baldai yra saugomi ir nemano, kad kitoje vietoje jie būtų saugesni. Kitas dalykas tai, kad jie yra gana brangūs ir nėra lengva juos parduoti. Man už šių baldų saugojimą niekas nieko nemoka, ko aš tikrai norėčiau. D.ištiktųjų galėtų pamokėti už šių baldų saugojimą-sandėliavimą. Kiti baldai, t.y. M. ir G., yra likę pardavimui, tačiau tuos baldus jie gali atvykę bet kada pasiimti. Tuos baldus saugo. Jokio skirtumo baldui ar jis stovės sandėlyje, ar namuose. Baldai nėra gadinami, jie stovi ekspozicijoje. Jie stovi tokioje ekspozicijoje nuo pradžios. Bankroto administratorius pardavinėja tuos baldus. Su kiekvienu kreditoriumi reikia kalbėtis asmeniškai dėl skolų padengimo, o tas kuris nesikalba tai nežino. Dėl durų užmūrijimo negalėjo dirbti savaitę. Reikėjo pertvarkyti įėjimą ir faktiškai pertvarkyti-rekonstruoti visą baldų parduotuvę. Neprisimena kokius daiktus išsivežė S. ir Ž.. Prekės, kurios aprašytos antstolio apyraše yra arba pas M., arba pas G., arba parduoti, negali to tiksliai pasakyti. Neprisimena ar visus šiuos daiktus yra atidavęs kreditoriams. Neprisimena kur yra šie daiktai. Gali būti, kad tie daiktai yra atiduoti S. ir Ž.. Buvo išrašęs dvi sąskaitas-faktūras G.. Buvo išrašęs sąskaitų-faktūrų ir daugiau, tačiau nepamena kam, kadangi tai yra labai greitas procesas. Faktas yra tai, kad gavo iš S. reikalavimą grąžinti pinigus. Nuo 2007-01-16 iki 2009-10-15 laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Žinojo, kad civilinėje byloje yra priimta nutartis dėl areštuoto turto pagal 2009-04-21 antstolio surašytą apyrašą ir tas turtas jam yra perduotas saugoti. Suvokė tai, kad čia yra tik aprašas, o kad jis įpareigoja tą turtą saugoti, to nesuprato. Tikrai tai nebuvo išaiškinta, tačiau tuo metu pasirašė. M. S. baldus pardavė, tai buvo balandžio mėnesio pradžioje. Pripažįsta, kad M. S., G. Ž. jis baldus pardavė. G. Ž. baldus pardavė balandžio 15 d., o ne liepos 5 d. Tiek S., tiek Ž. tą turtą priėmė ir paėmė. S. paėmė fotelį „Flower“ rožinės spalvos, gėlės formos koją metalinę. Jis šiuos daiktus pasiėmė ir juos užvaldė. Ž. pasiėmė minkštą fotelį „Jef song jovaneti“, minkštą fotelį „Love“, kėdę-laiko krėslą, stiklinį kavos staliuką. Kad jam reikėjo saugoti daiktus, jis to nesuprato. Laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2012-01-18 bute adresu Žukausko g. neslėpė antstolio Gaidelio turto aprašo 23 punkte aprašytą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 3 300 Lt. vertės komplektą, kambarį su spintą su atviromis lentynomis, stalą, 4 kėdes mėlynai žalios spalvos. Tik kai kuriuos daiktus saugojo. Spintą su atviromis lentynomis, stalą, 4 kėdes mėlynai žalios spalvos prašė saugoti savininkai. Dokumento pagal kurį tuos daiktus saugojo neprisimenu. Antstolis turėjo žinoti, kad saugo spintą su atviromis lentynomis, stalą, 4 kėdes mėlynai žalios spalvos. Po aprašo antstolis daugiau nieko nesakė. Yra gavęs kažkokį laišką dėl vertės ginčijimo. Jo manymu slėpimas yra tai, kad reikia kažką paslėpti taip, kad to daikto niekas nerastų. Pas jį visą laiką buvo galima patekti į patalpas ir apžiūrėti. Kratos metu tie daiktai, kuriuos saugojo, buvo pas jį rasti. Saugodamas daiktus galvojo, kad, jeigu kam reikės tų daiktų, tai juos pas jį ir ras. Savininkas galėjo ateiti bet kada ir tuos daiktus pasiimti. Algirdo g. jau objektyviai nebeturėjo galimybės saugoti ir laikyti tų daiktų. Nesuvokė, kad tuos daiktus slepia. Iki kratos jo niekas nesiteiravo ir neklausė kur šiuo metu yra visi tie daiktai. Niekas neklausė, kodėl jis daiktų nesaugo Algirdo g. Pas juos atėję pareigūnai rado tuos daiktus. Kiti daiktai yra arba pas M., arba pas M.. Jeigu pas jį tų daiktų nėra, tai tada jie yra pas juos, o ką jie su tais daiktais daro, nežino. Tie daiktai yra arba pas Ž., arba pas S.. Detalios sąskaitos-faktūros nerašė. Aprašo dėl detalaus kiekvieno daikto irgi nedarė. Išrašė sąskaitą-faktūrą balandžio mėnesį. Objektyviai negali pasakyti kaip tie daiktai yra detalizuoti sąskaitoje-faktūroje. Kad daiktai yra pas M., gal tai net patogiau M., E. tuos daiktus saugoti. Tie daiktai turėjo būti pas juos, o kaip yra iš tikrųjų yra negali pasakyti. Jo manymu, tie daiktai yra pas M. ir M.. Jokio tikslo slėpti šiuos daiktus nėra. Tų daiktų nenešė paslėpti ir su nieko nesitarė, kad juos reikia paslėpti. Daiktai nebuvo paslėpti. Tie daiktai buvo kraustomi ir atgabenti iki Žukausko g. Tada juos greičiau pasiėmė M.. Dabar ten nėra jokio biuro, pats ten gyvena. Tikrai aktyviais savo veiksmais tų daiktų neslėpė. Už įmonės buhalterinę apskaitą atsakingas vadovas. Kiek tuo metu pavyko sukontroliuoti samdomus buhalterinės apskaitos specialistus, tiek ir padarė iš savo pusės. Kad jie veikė savavališkai, nežinojo. Viską žinojo pagal buhalteriją ir apie kreditorių reikalavimus, taip pat žinojo iš buhalterijos. Didžiausias kreditorius buvau jis, o kas po jo tiksliai nepamenu, gal Ž. B.. D. Ž. ir S. skolas, nes tuo metu apie tai kalbėjom ir kas apie tai kalbėjo su tuo ir buvo susitarta. Iš Živilės jie gavo tik pretenzijas. Kad grėsė bankrotas, žinojo. Jokio tikslo slėpti antstolio apyraše surašytus daiktus tikrai neturėjo. Po aprašo niekas nesidomėjo apie šį turtą. Bankroto administratorius pas jį namuose buvo ir matė tuos baldus. Kadangi administratorius neturėjo tų daiktų kur laikyti, tai jie pas jį ir saugomi. M. ir M. dalį daiktų išsivežė iš Žukausko g., dalį iš Algirdo g. Kadangi pirkimas-pardavimas įvyko balandžio mėnesį, tai tie daiktai buvo pasiimti vėliau. Balandžio mėnesį buvo pardavimas. Buhalteris savavališkai pradėjo tvarkyti tam tikrus momentus, todėl truputį yra pasimesta. Daiktai yra arba pas M., arba pas M., kuris mamos vardu išsivežė daiktus.

Papildomai apklaustas kaltinamasis S. M., paaiškino, kad visų pirmiausiai jis nenorėtų sureikšminti, jog daiktai buvo perduoti būtent akcininkams. Daiktai akcininkams buvo perduoti balandžio-gegužės mėnesį, tiksliai negali pasakyti. To daiktų sąrašo konkrečiai nepamena ar tai buvo „Doimo“, ar tai buvo kitoks kažkoks daiktas. Baldai, kurie yra „Doimo“, t.y. rašomasis stalas, lempos, lovos, vaikiškos lovytės, spintos, iki uždarymo buvo laikomi Algirdo g., kurių dalis buvo pasiimta iš Algirdo g., kita dalis buvo pasiimta iš Žukausko g., kur buvo perkeltas biuras. Jie buvo laikomi Algirdo g. Dalį pasiėmė pirkėjai, kuriems jie buvo parduoti, t.y. M. ir M.. Pagrindas buvo išrašyta sąskaita-faktūra pagal skolos grąžinimo sutartį, pagal paskolos grąžinimo sutartį. Dalį daiktų jie pasiėmė patys, dalį daiktų pervežė, dalį daiktų jie vėliau pasiėmė iš Žukausko g., o dalis daiktų liko pas jį. Daiktus išsivežė savo transportu. Jo bendroje sąskaitoje-faktūroje, kurią išrašė balandžio mėnesį, buvo įrašyta bendrai baldai, tai yra daroma praktikoje, ir suma. Detalizacijos nedarė. Ką darė P., kokius daiktus jis įtraukė, tai jis darė savo nuožiūra, savo iniciatyva. Už jį atsakyti negali. Jis matė sumas, jis turėjo tą sąskaitą-faktūrą, matyt jis nusprendė, kad jam reikia pasidaryti tvarką ir detalizuoti tuos daiktus, kuriuos ėmė pagal sumas ir rašė. Jo nei klausinėjo, nei ką, jis tiesiog surašė. Jie patys pasakė ką jie pasiėmė. Sąskaitų-faktūrų neišrašinėjo, bet tom aplinkybėm išrašė ją paprastuoju būdu, įrašydamas baldai ir sumą, kas jam buvo svarbiausia, o toliau sėdi vadybininkai, buhalteriai, administratoriai, kurie gauna algą ir tai daro. Jie žino, kad sąskaitų-faktūrų nėra privaloma pasirašinėti. Tai ką jiems pateikė P., galėjo ir nepasirašinėti. Dabar negali pasakyti ar jo išrašyta sąskaita-faktūra buvo pasirašyta, žino tik tiek, kad ji buvo išrašyta. Buvo vienas sakinys: baldai ir suma. Pagal šią sąskaitą-faktūrą buvo atiduodami daiktai. Buvo paprastai pasiimtas skaičiuotuvas, buvo žinomos sumos ir einant buvo sakoma tas daiktas, tas daiktas, tas daiktas, jeigu tinka ima, jeigu netinka neima. Pasiimami už tą sumą daiktai ir išvažiuojama. Viduje nurašymus jau daro buhalteriai, jis turi padaryti auditą, inventorizaciją, kokių daiktų nėra. Todėl ir bankrutavo, nes liko vienas, du mėnesius neturėjo jokios buhalterijos, po poros mėnesių atsiranda P., kuriam paduoda visus popierius ir pasako, kad viską sutvarkytų, o kaip jis tai padarė, tai dabar jis turi tokių rūpesčių. Jokių kitų asmenų nebuvo, kurie išvežė daiktus iš Algirdo g. Tai galėjo dar padaryti L. V., tačiau kiek supranta jis nieko negavo. Niekas daugiau, išskyrus tuos du pirkėjus, negalėjo pasiimti daiktų iš Algirdo g. Tie daiktai akcininkams buvo atiduoti pagal sąskaitą-faktūrą ir užskaitą už skolą, suteiktą paskolą. Sąskaita buvo išrašyta balandžio mėnesį, jis drįsta įtarti, kad V. P. savo nuožiūra pakeitė sąskaitas-faktūras ir į apskaitą įtraukė, jo manymu, tvarkingą sąskaitą-faktūrą, kurią davė jam pasirašyti ir surinkti parašus. Jam buvo svarbu, kad sumos sutapo. Iš pirmo žvilgsnio matė tuos pagrindinius daiktus, kurie buvo įrašyti, ir jų sumos atitiko. Dabar nepamena tų baldų. Gali žiūrėti į sąskaitas-faktūras, tačiau tų baldų neprisimena. Šias dvi sąskaitas-faktūras išrašė P. savo nuožiūra. Šias sąskaitas faktūras pasirašė, nes buvo jo prašymas, kad jas pasirašytų, o kodėl jis jų nepasirašė, negali pasakyti. Tikėjo specialisto patarimais, kad dokumentai būtų tvarkingi, reikėjo jo parašo. Tuo parašu sąskaitose-faktūrose tvirtino sumą ir daiktus, tačiau jų nedetalizavo ir netikrino.Neprisimena ar matė, kad tuos „Doimo“ daiktus būtų jie išsivežę. Žmonės, kurie nėra baldininkai, galėjo ir nepastebėti.

Pakeitus kaltinamąjį aktą, kaltinamais S. M. kaltu neprisipažino, teismui paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytos, inkriminuotos veikos negali prisipažinti dėl to ko nėra padaręs. Laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05 būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius jam patikėto turto, kurio vertė 21 300 Lt neslėpė. Turtą buvo galima surasti, buvo pasiekiamas. Negali dėl to prisipažinti. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t.y. esant (duomenys neskelbtini) sunkiai ekonominei padėčiai, esant (duomenys neskelbtini) nepajėgiai padengti visų turimų trumpalaikių įsipareigojimų, t.y., kai (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai grėsė bankrotas, sumažindamas paskolos sutartis, atsiradusius (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus, buvo patenkinti tik dviejų kreditorių reikalavimai ir dėl to likusiems kreditoriams buvo padaryta 110 835,72 Lt turtinė žala, neprisipažino, nes kaip ir anksčiau minėjo, visi turėjo lygias galimybes ir lygias teises. Iš jo pusės nebuvo tyčinių veiksmų. Kas norėjo tartis ir rodė iniciatyvą, su tuo buvo galima ir susitarti, t.y. gauti atidėjimus. Čia tikrai nebuvo tyčinių veiksmų, jog vienų kreditorių interesus tenkinti, o kitų netenkinti. Pats yra vienas iš didžiausias šios įmonės kreditorių, todėl visų pirma galėjo pats su savimi susitarti. Neprisipažįsta, kad tyčia ir sąmoningai norėjo kažkam pakenkti. Daugiau nieko papildyti neturi, lieka prie savo duotų ankščiau paaiškinimų. Dėl to, kad būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, esant jai sunkiai ekonominei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, t.y. 21 300 Lt, ir dėl to padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, neprisipažįsta. Nieko neslėpė ir viską buvo galima surasti, turto neslėpė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S. M. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė paD. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pasitvirtino sekančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios Ž. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais). Ji S. M. pažįsta. Jokių priežasčių netiesai sakyti nėra. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, viską tada surašė. Teisme byla nagrinėjama dėl dingusių areštuotų baldų ir neatsiskaitymų. Jos buvo patalpos, o S. M. buvo šių patalpų nuomininkas, tiksliau (duomenys neskelbtini). Jis nemokėjo nuomos mokesčio, už 2008 m. buvo atsiskaityta vėluojant, o už 2009 m. buvo nebeatsiskaityta visiškai. Iš pradžių kreipėsi dėl bankroto iškėlimo ir dėl skolos priteiS.. Teismas priteisė skolą ir antstolis areštavo baldus, surašė aktą, kuriame buvo nurodyti areštuojami baldai. Buvo surašyti du aktai, vienas buvo surašytas 2009-04-20 d., antras aktas buvo surašytas 2009-04-21 d., kuris buvo patikslintas. Vėliau kreipėsi dėl teismo sprendimo vykdymo – išieškojimo. Kai buvo iškelta bankroto byla ir 4 baldai buvo perduoti bankroto administratoriui, jie tik tada sužinojo, kad nėra tų baldų, kurie buvo surašyti, nes baldai buvo atiduoti mažesne suma nei antstolio surašytame akte. Tuomet kreipėsi į teismą dėl dingusių baldų aplinkybių išsiaiškinimo ir jų suradimo. Kai buvo iškelta bankroto byla, tada buvo pripažinta bankroto administratorė, buvo įtraukta į kreditorių sąrašą kaip kreditorė. Paaiškėjus aplinkybėms, jog nėra baldų, kurie buvo surašyti akte ir įgalioti saugojimui, tuomet kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes prieš tai nežinojo, kad tų baldų nėra.

Pagarsinus nukentėjusiosios Ž. B. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 52), pastarojo paaiškino, kad šiuos palaiko. Ji rašė 2011-01-21 d. pareiškimą policijoje. Gali būti, kad rašydama skaičių ir apsiriko. Iš tikrųjų turi būti 23 000 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusios Ž. B. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l 52), atsakė, kad 2009-04-21 turto aprašu buvo aprašytas (duomenys neskelbtini) turtas, esantis adresu Algirdo g. 9, Vilniuje, t.y. buvo aprašyti 24 daiktai 49.100Lt sumai. (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Iš bankroto bylos duomenų ji sužinojo, kad nepilnos sudėties areštuotas turtas buvo perduotas bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto sudėtyje buvo paminėta, jog areštuoti tik 4 daiktai, nors realiai buvo areštuota 24 vnt. daiktų. Už areštuoto turto saugojimą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) direktorius S. M..

Liudytojos A. G. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad (duomenys neskelbtini) teikė buhalterines paslaugas. Buvo (duomenys neskelbtini)direktorė. Buvo suD.i rašytinę sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Sutartį pasirašė ji ir S. M.. Paslaugas teikė nuo 2008 m. vasaros ar rudenio iki 2009 m. kovo mėn., nepamena tiksliai kuriuo laikotarpiu, reikia pasižiūrėti sutartį. Sutartis buvo nutraukta jos iniciatyva. Sutartis buvo nutraukta dėl to, kad pradėjo vėluoti atsiskaitymai. Buvo nepasitenkinimai ir iš jos pusės, kaina buvo sumažinta. Atvažiuodavo į Algirdo g. esančias patalpas kartą į savaitę ir tvarkė nesuvestas sąskaitas. (duomenys neskelbtini)būstinėje dokumentus pateikdavo S., ir pavaduotoja Ieva. Visi dokumentai buvo saugomi jų patalpose, nieko nepasiimdavo. (duomenys neskelbtini) būstinė buvo Algirdo g. Kai nutraukė sutartį, visus registrus atspausdino, ant kiekvieno buvo uždėtas parašas ir viską paliko. Dėl skolų kažkam siuntė, yra su parašais, reikėtų pasižiūrėti. Ir dėl jų sutarties, ir, kad vadovas susipažino, jog tai dienai perduodant dokumentus yra įsiskolinimai darbuotojams bei mokesčiams. Apskaitos dokumentų neėmė. Nieko ji neėmė, nei PVM sąskaitų, nei kasos pajamų orderių, išlaidų, nei sutarčių, nei kasos aparatų dokumentų, nei žurnalų. (duomenys neskelbtini) akcininkai buvo paskolinę pinigų, buvo sudarytos paskolos su Sakalausku ir kažkokia moterimi. Šie žmonės kaip akcininkai suteikė paskolą (duomenys neskelbtini). Vyriškis buvo akcininkas, o moteris ne visai akcininkė buvo. Šios paskolos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, registrus. Jai išeinant su kreditoriais atsiskaityta dar nebuvo. Vieną dieną buvo atėjęs antstolis iš ten, kur buvo nuomojamos patalpos, kuris uždėjo areštą tam tikriems baldams, t.y. „Konsole“, lygtais kampui ar sofai. Buvo surašytas aktas, kad šiems baldams yra uždėtas areštas. Buvo sudarytas areštuotų prekių apyrašas. Nematė kas pasirašė surašytą aprašą. Tada priėjo lyg ir pavaduotoja, kuri paklausė daiktų įsigijimo vertės, ji ištraukė apyrašą ir vėliau jie ten rašėsi.

Pagarsinus liudytojos A. G. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 170-172), pastaroji paaiškino, kad ten sėdėdama nieko nei rašė, nei pasirašinėjo. Patį veiksmą matė, kad buvo atėję žmonės, priėjo paklausė daiktų vertės, padavė popierius ir viskas. Ten buvo įrašyta „Konsole“ ir sofa ar kampas. Šie baldai buvo ekspoziciniai. Kažkurį laiką tų baldų negalima pardavinėti, nes jie yra ekspoziciniai, tačiau juos galima užsisakyti.

Pagarsinus liudytojos A. G. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 170-172), pastaroji paaiškino, kad baldai buvo pardavimo sąskaitoje ne kaip ilgalaikis turtas, o kaip jų naudojimui. Pavyzdžiui, yra atvežami baldai ekspozicijai, jie turi stovėti 1 m. ekspozicijoje, nes jie yra nauji baldai ir jų negalima parduoti iš karto. Po 1 m. būna nauja kolekcija, tada tuos baldus galima parduoti. Šie baldai buvo įsigyti pardavimui, jie nebuvo kaip ilgalaikis turtas. Baldų vertė buvo patvirtinta pagal baldų įsigijimo dokumentus. Kai baldai buvo įsigyti, ji apskaitos netvarkė, bet įsivaizduoja, kad prie baldų įsigijimo kainos buvo priskaičiuota ir transporto išlaidos. Antstoliui pateiktų baldų vertė buvo patvirtinta gal net pagal iš invoico atšviesta vertė prekių.

Pagarsinus liudytojos A. G. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 170-172), pastaroji paaiškino, kad buvo pateikta prekių pardavimo išrašyta sąskaita-faktūra invoice, kurioje buvo aprašyti ne daugiau kaip 5 baldų pavadinimai bei jų kainos. Atėjus tvarkė popierius, išeidama atspausdinau popierius ir viskas. Jos darbo metu nebuvo pateiktos sąskaitos-faktūros tarp (duomenys neskelbtini) ir M. S. bei G. Ž.. Tokių sąskaitų nėra mačiusi. Jos darbo metu skolų užskaitymai tarp šių asmenų nebuvo atlikti. Jai išeinant iš (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti baldų, turto atsargų registrai. Buvo atspausdinta kas tuo metu buvo sandėlyje pagal prekių grupes, nes ten buvo vaikiški baldai, atskirai dizainerių baldų, aksesuarai. Darė šiuos registrus. Išeinant buvo atspausdinti visi registrai. Tuo pačiu buvo atspausdintas ir registras su prekių vertėmis, kuris rodė prekes ir jų atitinkamą vertę. Šiuos dokumentus perdavė vadovui S. M.. Iš „Victoriana“ pusės dokumentų lyg tai paprašė Ieva. Nepamenu ar S. M. buvo patalpose, gal ir buvo. Dokumentų reikėjo tam, kad būtų patvirtintas turtas. Pavyzdžiui, ateina antstolis, paklausia kokia yra prekių vertė, pasako, kad sofa kainuoja 20 000Lt, antstolis pasako, kad mes įrodytumėm šią sumą, jie tai patvirtina sąskaita-faktūra. Kai buvo salone, turtas stovėjo ir nebuvo parduotas. Jei ir buvo sudaryta sutartis, ar gautas avansas už prekes, jai niekas nesakė. Nežino ar antstolio atvykimo metu S. buvo, nes tada sėdėjo buhalterio kabinete atskirai nuo parduotuvės bendrų patalpų. Antstoliui atvykus dėl parduoto stambaus daikto direktorius gali pasakyti. Kai atvyko antstolis, parduotuvė dirbo, nes buvo darbo laikas. Tuo metu buvo ir darbuotojai, ir pavaduotoja, ir direktorius, ir ji, nors atvykdavo ten ne kiekvieną dieną. Klausimų dėl turto priklausymo (duomenys neskelbtini)ar ne nebuvo kilę. Vis tik turi būti išrašyta kažkokia sąskaita, kad baldai parduoti, o pinigai bus persiųsti vėliau. Pinigus galima gauti ir per sąskaitą. Tuo metu, kai ji išeidinėjo ir atspausdino išrašus iš apskaitos programos, su G. Ž. ir M. S. atsiskaityta nebuvo. Įmonės (duomenys neskelbtini)ekonominė padėtis prieš jai išeinant buvo sudėtinga, nes kitaip nebūtų skolinęsi pinigų. Nuoma ten brangiai kainavo. Sudėtinga ekonominė padėtis kai yra terminai sąskaitoms apmokėti, vis tiek yra planuojama, taupomi pinigai. Jei būtų gera ekonominė padėtis, nebūtų pasakymų, kad šiandien už tą nemokės, o mokės tik už tą ir tą. Ypač nuoma buvo brangi. Jai išeinat buvo skolos darbuotojams, nepamena vienas ar du darbuotojai, bet vienas tai tikrai, buvo atleistas ir su juo nebuvo atsiskaityta iki galo, nors pagal įstatymą stengiamasi atsiskaityti su darbuotoju tą dieną, kai jis išeina iš darbo. Apie įmonės padėtį direktorius žinojo, kaip jis gali nežinoti. Kaip minėjo su S. ir Ž. nebuvo atsiskaityta, nes nebuvo pavedimų per banką. Nebuvo nei kasos išlaidų orderio, kurį ji išrašinėjo. Išankstinių apmokėjimų už baldus, esančius ekspozicijoje, negalėjo būti, tačiau, kai yra daromi pervedimai, nėra rašoma už ką jie. Jei būtų tokią sutartį pasirašinėję, tokios sutarties neturėjo. Yra surašoma sutartis - užsakymas prieš gaunant pinigus ir ten nurodomi kokie procentai. Galėjo jis ir nežinoti apie vidinį susitarimą dėl skolos padengimo turtu.

Pagarsinus liudytojos A. G. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 170-172), pastaroji paaiškino, kad jie baldus matė „natūroje“ ir pagal tai sudarė areštuotų baldų aprašą. Baldų aprašas buvo sudarytas iš „natūros“. Dizainerio baldai taip pat buvo pateikti „natūroje“. M. S. žinojo tiek, kai dalyvavo akcininkų susirinkime, jis taip pat dalyvavo tame susirinkime. Be to, jis dalyvavo įmonės valdyme.

Pagarsinus liudytojos A. G. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 170-172), pastaroji paaiškino, kad patvirtina šiuos savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko nekeičia, nieko nepildo.

Pagarsinus liudytojos A. G. papildomai duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu, 2 tomas ( b.l. 173-174), pastarojo paaiškino, kad Ką rado savo emaile, tą persiuntė tyrėjai. Viskas kas buvo likę pas ją, persiuntė tyrėjai. Patvirtina šiuos savo papildomai duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko nekeičia, nieko nepildo. Programa yra įmonės nuosavybė, jos turtas. M. galėjo ir nežiūrėti registrų, tai yra jo asmeninis apsisprendimas. Jam viskas buvo atiduota, parodyta, o ar jis toliau žiūrėjo ar ne, nežino. S. M. įmonėje buvo direktorius. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymus ir kitus įstatymus atsako įmonės direktorius.

Liudytojo I. G. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad kas buvo pasakyta ikiteisminio tyrimo, tai antstolių kontoroje buvo vykdoma nutartis dėl įmonės turto aprašo, jei neklysta įmonė (duomenys neskelbtini). Vykdant nutartį buvo nuvažiuota į Algirdo g. esančią parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama baldais. Pagrinde buvo vaikiški baldai, dėl kitų baldų konkrečiau nieko negali pasakyti. Buvo aprašytas turtas, vėliau šis turto aprašas buvo tikslintas. Tuos veiksmus padarė jo padėjėja M.. Jis į šitą parduotuvę važiavo ir bendravau su tuo metu buvusiu direktoriumi S. M.. Jam buvo įteiktas aprašas, kuriame M. pateikė savo pastabas. Jei neklysta, buvo parašyta, kad vienas iš aprašytų daiktų yra parduotas ir nurodė, kad jis nesutinka su kainomis, tačiau dėl šito reikėtų pasižiūrėti turto aprašą. Dokumentai, kurie patvirtintų baldų pardavimą, jų perleidimą, antstoliui nebuvo pateikti. S. M. pateikė tik pastabą turto aprašo akte, kažko kito nebuvo ginčyta. Buvo tik vienas punktas įrašytas, kad vienas daiktas iš sąrašo įmonei nebepriklauso, nes yra parduotas. Teisminio keliu ginčo nebuvo. Kiek pamena, jo veiksmai nebuvo apskųsti teismui. Vienas daiktas iš turto aprašo buvo įvardintas kaip parduotas, tačiau nebuvo pateikti dokumentai tai įrodantys. Ant akto pasirašė pats įmonės vadovas. Su juo diskutavo, bet nepamena apie ką tos diskusijos ten vyko. Viskas seniai vyko, nepamena. Pasiūlė viską išreikšti raštu turto arešto akte, kas ir buvo padaryta. Visa medžiaga yra baudžiamojoje byloje. Kiek pamena tas baldas stovėjo parduotuvėje, tačiau dokumentai pateikti nebuvo. Aktas dėl daiktų vertės teismui, kiek pamena, nebuvo skundžiamas. Nepamena ar S. M. po turto surašymo dėl vertės būtų kreipęsis į antstolių kontorą. Tuo metu, kai buvo surašomas aprašas, parduotuvė dirbo, į ją buvo galima laisvai patekti ne tik kaip antstoliui. Parduotuvė buvo Algirdo g. 9. Turtas buvo fiksuojamas parduotuvėje. Antstolis turtą įkainoja vadovaudamasis įstatymais, tai gali padaryti antstolis, antstolio padėjėjas. Jei kyla ginčas ir šalys nesutinka, jos gali prašyti skirti turto vertės ekspertizę, tačiau ekspertizė skirta nebuvo, nes šalys neprašė. Viskas baigėsi tik pastabų parašymu. Prekybos salėje prekių pardavimo kainos buvo didesnės, tačiau žino, kad įmonės daro ir išpardavimus. Čia yra marketingo sritis, kai rodoma viena kaina, vėliau daroma nuolaida. Nepamena, kad būtų pateiktas prekių įsigijimo vertės dokumentas. Skolininkas pagal LR CPK antstoliui privalo pateikti informaciją apie turimą turtą, kai yra sudaromas turo aprašas. Šiuo atveju skolininkas išreiškė pastabą, kad vienas iš tų daiktų jam nepriklauso, jam buvo pasiūlyta šitą pastabą įrašyti į turto arešto aktą, kas ir buvo padaryta. Skolininko atsakomybę už melagingos informacijos pateikimą ar nepateikimą numato LR CPK ir šį dalyką sprendžia teismas. Buvo civilinė byla, kurios pagrindu buvo padarytas turto aprašas ir skolininkui yra numatyta atsakomybė už informacijos nepateikimą ar klaidinos informacijos pateikimą. Niekas teisme neginčijo, kad tas turtas priklauso ne įmonei. Pagal LR CPK antstolis aprašydamas-areštuodamas turtą jį įkainuoja. Jei šalys nesutinka su tokiu vertimu, šalys gali prašyti turto vertės nustatymo ekspertizės. Sudarant turto aprašo kol dar nėra išspręstas ginčas, paprastai turto vertintojo paslaugomis antstolis nesinaudoja, nes tai papildomos išlaidos šalims. Jei šalys pageidauja ir to prašo, tai nėra uždrausta ir taip daroma, bet savo iniciatyva tikrai vykdymo išlaidų nedidiname. Šioje situacijoje sudarant aprašą prekės nusidėvėjimo nustatyti nereikėjo, nes buvo aprašomi ekspozicijoje esantys daiktai. Reikia į kiekvieną daiktą žiūrėti individualiai. Antstolis įvertina daiktus taip kaip jam atrodo, jei kažkas nesutinka su tuo, tai mano nuomonę gali ginčyti. LR CPK numato tiek išieškotojui, tiek skolininkui teisę rašyti skundą, tiek teisę prašyti skirti ekspertizę.

Pagarsinus liudytojo I. G. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu, 2 tomas (b.l. 58-59), pastarasis paaiškino, kad klausimai dėl ekspertizės buvo, tačiau nebuvo išpildytos proceso sąlygos. Patvirtina šiuos savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko nekeičia, nieko nepildo. S. M. norėjo didesnių prekių kainų, o jo buvo mažesnės prekių kainos. M.norėjo, kad jie įvertintų prekes didesnėmis kainomis, nes prekes surašo ir įvertina nuo civilinio ieškinio sumos.

Liudytojo V. P. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad įmonėje (duomenys neskelbtini) tvarkė apskaitą. Tvarkė sąskaitas dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamojo byla. Įmonėje buvo buhalteriu, o vadovas buvo S. M.. „Acounting manufacture“ yra jo apskaitos įmonė, kuri tvarko apskaitą. Sutartį sudarė tikriausiai 2009 m. ar 06 mėn. ar 05 mėn., tiksliai nepamena. Sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir tvarkė apskaitą. Įmonės padėtį žinojo, nes gavo įmonės balansus. Ėmėsi tvarkyti šios įmonės apskaitą, nes jo įmonėje taip pat buvo problemų. Šioje įmonėje tvarkė apskaitą. Vėliau, kadangi įmonė nebegalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, buvo įmonei paskelbtas bankrotas. Dokumentą matė, kad buvo paskelbtas įmonės bankrotas. Tai buvo laiškas, kuriame buvo parašyta, kad nėra įvykdyti tam tikri finansiniai įsipareigojimai. Laišką parašė I. B.. Iš šito laiško suprato, kad įmonei iškeltas bankrotas. Ji atsiuntė kaip perspėjimą dėl įmonės bankroto iškėlimo. Buvo paskelbtas bankrotas, sandėlis neatitiko realybės. Įtraukė į apskaitą tas sąskaitas. Daiktų fiziškai nematė, dėl jų nežino kas kaip buvo, su jais nieko nedarė. Jo jokios pagalbos nieks neprašė. UAB „Viktorina“ vardu išrašytas M. S. ir G. Ž. sąskaitas įtraukė į apskaitos programą. Jei sąskaitas jis įtraukė į apskaitos programą, vadinasi jas ir išrašė. Tai darė direktoriaus prašymu. Datos yra nurodytos, nepamena tiksliai kada tai buvo. Kai buvo ekonominėje policijoje, atidarytoje programoje nurodė viską, nes ten yra fiksuojamas registrų laikas. Viskas ten yra aprašyta, datų dabar nepamena. Sąskaita-faktūra buvo atspausdinta ne tą pačią dieną, kai ji buvo surašyta. Ji buvo vėliau išrašyta, gal po poros mėnesių, kai buvo atspausdinta. Pavyzdžiui 04 mėn. sąskaita atspausdinta, o 06 mėn. - 07 mėn. išrašyta. Tokias datas nurodė direktorius S. M.. Parodė sandėlį ir jam pasakė, kad šių prekių nebėra, jos yra parduotos. Apskaitos programoje yra tam tikras sandėlis, t.y. prekių sąrašas. Turtą reikėjo perduoti bankroto administratoriui pagal sąrašą, nes jame buvo visas turtas. Parodė direktoriui prekių sąrašą ir jis pasakė, kad tos prekės yra parduotos. Jis nurodė datas kada parduotos, kam parduotos. Dėl prekių faktinio keliavimo nieko nežino. Matė tik daiktų sąrašą iš programos, pačių daiktų nematė. Programoje yra sandėlys, kuriame yra pateiktas tik prekių sąrašas, kas yra pagal buhalterinius duomenis. Tuo metu įmonės buveinė buvo Žukausko g. Atspausdino sąskaitas-faktūras ir atidavė direktoriui. Jos vėliau buvo grąžintos ir visus turėtus dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Realiai direktoriui pateikė prekių sąrašą. Jų fiziškai nemato, mato tik elektroninį jų variantą, sąrašą kas turi būti. Tą sąrašą pateikė direktoriui, o jis pasakė, kas yra parduota ir nurodė kam yra parduota. Nepamena kam buvo parduotos prekės. Žino, kad prekės buvo parduotos greitai, atrodo prekės buvo parduotos akcininkams, direktoriui, nepamena tiksliai. Tuo laiku, kai atėjo dirbti į UAB „Viktorina“ buvo blogai ne tik šiai įmonei, bet ir kitoms įmonėms. Ši įmonė nebuvo išimtis. Buvo ištrauktas sąrašas iš programos, kurį vadiname sandėliu. Sąraše matosi prekės, kurios yra apskaitytos pagal buhalteriją. Tą sąrašą pateikė direktoriui ir pasakė, kad yra toks sąrašas. Jis pasakė, kad šios prekės buvo parduotos ir jos nebuvo įformintos apskaitoje. Negali važiuoti ir skaičiuoti prekių pagal esamą sąrašą. Į jo darbą neįeina prekių tikrinimas pagal sąrašą. Pasirašė dvišalę sutartį su (duomenys neskelbtini). Nėra šios įmonės darbuotojas. Sutartyje buvo numatytos jo funkcijos, t.y. tvarkyti apskaitą pagal pateiktus dokumentus. Duomenys apie prekes yra ištraukiami iš buhalterinės programos, tiksliau iš sandėlio sąrašo. Prekių vertės nustatomos pagal prekės nupirkimo kainą. Negali pasakyti, ar G. Ž. ir S. buvo informuoti apie išrašytas sąskaitas-faktūras.

Pagarsinus liudytojo V. P. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 98-99), pastarasis paaiškino, kad bankroto administratorius turi paimti visus apskaitos dokumentus. Dalis dokumentų buvo pas jį, dalis pas M.. Visus dokumentus, kurie buvo pas jį, nuvežė pas S. ir kartu dokumentus, kurių buvo labai daug, nešė bankroto administratoriaus prašymu į jo mašiną.

Pagarsinus liudytojo V. P. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 104-105), pastarasis paaiškino, kad patvirtina šiuos savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko nekeičia, nieko nepildo. Įspėjimas įmonei (duomenys neskelbtini) dėl S. paskolos grąžinimo buvo surašytas ir atspausdintas tuo pačiu metu, t.y. 06 mėn. - 07 mėn. Tai buvo atlikta kartu su sąskaitų-faktūrų išrašymu. Tiksliai nepamena kada M. viso to prašė ir kada jis tiksliai tai padarė. Nepamena, kada ar po bankroto iškėlimo, ar prieš bankroto iškėlimą. Išrašė tada, kaip ten parašyta. Tai tada taip, birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Iš M. pusės apie antstolį nieko negirdėjo. Kažkokį balansą ruošė antstoliui, tačiau tai buvo tik balansas, jei neklysta. Pastoviai buvo kažkokie reikalavimai iš kreditorių. Nežino ar antstolio 2009 m. birželio pabaigos – liepos mėnesio aprašas jam matytas. Sandėlyje, kuriame buvo prekės ir kurios buvo parodytos administratoriui, tos prekės ir buvo. Pagal buhalterinę programą daugiau daiktų sandėlyje nebuvo. Sąskaita buvo išrašyta dar ir S. M.. Sąskaitos sumos nepamena. Ši sąskaita buvo perduota administratoriui su visais kitais dokumentais. Tarp S. M. ir bankroto administratoriaus santykiai buvo įprasti. Bankroto administratorius ateina paimti dokumentų, S. tuos dokumentus perduoda. Jis išrašinėjo S. M. sąskaitą. Nepamena, kada ir dėl ko ši sąskaita buvo išrašyta. Viskas yra pas bankroto administratorių. Jei sąskaitos S., Ž. ir buvo atšauktos, tai jam niekas nieko nepranešė.

Papildomais liudytojo V. P. paaiškinimais (parodymais), kad M. S. ir E. Ž. sąskaitos buvo išrašytos pagal nurodytas prekes. Prekių tikrai nepamena tiksliai. Nepamena kaip tiksliai jam tai buvo nurodyta ar žodine, ar rašytine forma. Tai nurodė direktorius. Nepamena ar tie daiktai buvo nurodyti konkrečiai rašte, o gal jis nusiuntė į sandėlį ir vėliau buvo atžymėtos jos. Sandėlis – tai prekių likutis. Pamena, kad buvo nurodyta, jog vienos prekės vienam, kitos – kitam. Nurodymo forma, jo nuomone, nebuvo sąskaita-faktūra. Kai atėjo į įmonę (duomenys neskelbtini), neatsimena koks buvo įmonės likutis, tačiau prekių buvo daug. Ten buvo baldų, žaislų. Tiksliai išvardinti prekių negali. Buvo prekių likutis, kuris pagal sąrašą buvo perduotas bankroto administratoriui. Likutis buvo sandėlyje, kurio išvardinti negali. Tai buvo baldų likutis, kurį perėmė bankroto administratorius. Baldų neatsimena, tačiau buvo ir pozicijų, ir po vieną baldų. J. S. M. nepasakė, kad dalis baldų buvo areštuota. Prekės, kurios nurodytos sąskaitose-faktūrose buvo skirtos perparduoti. Negali tiksliai pasakyti kokios ten prekės buvo, nes jų buvo labai daug. Jam paaiškino, kad tie baldai anksčiau buvo parduoti ir reikia juos įforminti. Jis atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) 2008-2009 m. gal birželio mėn. Tiksliai negali pasakyti ar buvo jau atsiskaityta su G. Ž. ir M. S. ar ne. Gal ir jo, gal ir ne jo buvo spausdintas raštas M. S.. Nieko negalėjo padaryti be direktoriaus pasakymo ar leidimo. Sąskaitose – faktūros visi nurodymai buvo direktoriaus - tai S. M.. Paruoštas sąskaitas faktūras perdavė direktoriui S. M.. Iš pradžių įvedė į programą, vėliau jas atspausdino.

Į papildomai užduotus klausimus V. P. atsakė, kad 1 tome 126 b.l. ir 2 tome 109 b.l. apmokėjimo paskirtys yra skirtingos, t.y. vienoje skolų užskaita, o kitoje – pavedimas, nes galėjo būti klaida spausdinant iš programos. Jei sąskaita ištraukta iš jo kompiuterio, tai ją spausdinau ne jis. Kai buvo ekonominėje policijoje, atnešė savo kompiuterį ir viską ten ištraukė, ir galėjo kažkas „nusimušti“, šiuo atveju apmokėjimo terminas. Kur yra apmokėti – tai yra terminas, kad iki 04-20 d. Čia yra nustatoma programa. Pagal direktoriaus prašymą turėjo būti skolų užskaita. Kai aš spausdinau šią sąskaitą, aš ir rašiau, kad yra skolų užskaita. Šita sąskaita buvo ištraukta ekonominėje policijoje, kai ten atnešė savo kompiuterį. Tai yra kintamoji dalis. Šios dalies niekas nekeitė. Buvo pasakyta, kad parašyti skolų užskaitą, jis atspausdino ir padarė, kad būtų skolų užskaita. Tačiau programoje nėra tokios opcijos, kad būtų parašyta skolų užskaita. Jis buvo ranka įvedęs skolų užskaita, kadangi ji negali išsisaugoti programoje. Tokios opcijos programoje nėra – skolų užskaita, yra tik terminai. Programa pati automatiškai formuoja datą. Tokį įrašą suformulavo pati programa. Kai buvo paskaičiuota, tada ir įvesta buvo. Taip pat buvo ir G. Ž. atveju. Sąskaitos datą nurodė S. M.. Jam buvo pasakyta, kad M. S. tokios ir tokios prekės, G.i tokios ir tokios prekės, jis ir išrašė. Be sąskaitos yra sąrašas pagal kurį buvo nurodyta kas M. S., kas G. Ž.. Neatsimena kaip buvo pažymėta sąraše: ar tai buvo pliusiukai, ar dar kažkaip kitaip. Kalba apie buhalterinės programos sandėlį. Fiziškai nematė tų prekių ir, ar jos iš viso ten buvo. Sąrašą perėmė iš praeitos buhalterės kartu su programa. Šį sąrašą su direktoriumi derino ne iš karto po sąrašo perėmimo. Buvo likęs prekių likutis, kuris buvo atspausdintas ir tos prekės turėjo būti perduotos bankroto administratoriui. Po sąskaitų išrašymų baldai buvo perduoti administratoriui. Nežino ar tos prekės Ž. ir S. buvo perduotos, jis tik dokumentus išrašė. Pagal M. pasakymą turėjo surašyti dokumentus, kuriuos jis jam turėjo atiduoti. Jei M. sako, kad įvyko įvykis, tai tiki žmogumi. Jam M. nesakė, kad tai fiktyvi sąskaita ir apie tai jis net negalėjo suprasti. Kai atidaro programą, joje viską mato, t.y. visas įtrauktas į ją operacijas. Ši sąskaita-faktūra nebuvo įtraukta į programą. Neklausė kodėl ji nebuvo įtraukta. Dažnai būna, kad pasimeta įmonės dokumentai ir juos vėliau reikia įtraukti į programas. Neklausė ar toks dokumentas buvo atspausdintas balandžio 15 d. Jo paaiškinimus teismas jau garsino. Jis nieko nekeičia ir tvirtinu tuos paaiškinimus. Jam regis, kad pradėjus dirbti buvo perduoti visi reikalingi dokumentai.Vėliau tuos dokumentus perdavė S., administratoriui. Kai perėmė dokumentus iš S., dokumentų perėmimo-priėmimo akto nebuvo, taip pat jo nebuvo, kai dokumentus perdavė S.. Tie dokumentai, kurie jam buvo reikalingi, jie jam buvo perduoti. Jam buvo reikalinga buhalterinė programa ir likučiai. Buhalterinėje programoje yra registrai, balansai, sąskaitos. Viskas ten yra. Jo programa buvo tinkama ir jokių trukdžių joje nepastebėjo. Kai buvo paskelbtas bankrotas, atvažiavo bankroto administratorius, kuriam reikėjo perduoti visus dokumentus. Kažkoks aktas buvo surašytas. Turbūt aktą rašė jis. Buhalteris turi dirbti su pirminiais dokumentais. Buhalterinėje programoje šių sąskaitų nebuvo, o fiziškai tų sąskaitų neėmė, nes tai buvo dar iki jo. Perėmė nuo tam tikros datos, o kas buvo iki jo, jam nėra svarbu. Tos sąskaitos turėjo būti įvestos į programą, tačiau jos galėjo būti ir neįvestos. Kompiuterinėje programoje šių sąskaitų įvestų nebuvo, o fiziškai ar jos buvo - nežino. Jam pateikė likutį, jis pagal tą likutį ir surašė šias sąskaitas. Jam pasakė, kad tokioms ir tokioms prekėms išrašytų sąskaitas. Programa veikia taip, kad jei tu neįvedi sąskaitos, tai ji automatiškai nurašo prekes, t.y. pasirenki prekę, o programą ją automatiškai nurašo. Pareigybinės instrukcijos neturėjo. Pagal įstatymą už viską atsako direktorius. Paslaugų sutartis buvo sudaryta. Į ją buvo įtraukas pirminių dokumentų, kurie gauti iš kliento, tvarkymas. Sutarties kopija yra byloje. Visi įsigijimo dokumentai buvo programoje. Dokumentų perėmimo-priėmimo aktas nebuvo sudarytas. Dokumentų perėmimo-priėmimo akto neturi. Dirba su buhalterine apskaitos programa, tačiau buhalterinio išsilavinimo neturi. Jo buhalterinė veikla nelicenzijuojama. Draudimas nėra privalomas.

Liudytojo M. S. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad paskolintus pinigus gavo prekėmis. Ką investavo, viską prarado, o pinigus, kuriuos gavo atsiėmė prekėmis. (duomenys neskelbtini) vadovavo S.. Šis pažįstamas. Svainis pasiūlė pinigus investuoti pas S., kuris nusakė gražią ateitį. Susidomėjo ir investavo savo pinigus į jo įmonę. Su visomis paskolomis sudėjus investavo 70 000 Lt. Buvo pasirašyta paskolos sutartis ir akcijų pirkimo sutartis. Įsigijo 10% akcijų už 40 000 Lt., o paskolino 30 000 Lt. Visas laikotarpis jau 6 metai. Tapo ir akcininku, ir kreditoriumi. Pradžioje viskas buvo gerai, verslas ėjosi gerai. Prasidėjus krizei viskas aprimo, viskas sustojo. Taip gavosi, kad prarado viską ką buvo investavęs. Išskyrus tą dalį, kurią grąžino prekėmis. Sunku pasakyti datą, kurią jie pasirašė sutartį, nes praėjo daug laiko. Tyrėjui viską pasakė. Gal ir galėjo būti, kad įsipareigojimas grąžinti pinigus buvo 2009 m. liepos 31 d. Datų dabar nepamena. Pinigų pradėjo reikalauti iš S. tada, kai prireikė pinigų. S. paprašė, kad jis grąžintų pinigus, kadangi pinigų tuo metu neturėjo, tai juos jis grąžino prekėmis. Nepamena ar jau buvo pasibaigęs termino laikas, tačiau jis ėjo į pabaigą. Jam prireikė pinigų ir jų S. paprašė, tačiau juos grąžino prekėmis. Gal ir rašė kažkokį reikalavimą, kad grąžintų man pinigus. Pats rašė. Reikalavimą davė S., nes jis visus reikalus tvarkė. Datos nepamena, kada prekes atsiėmė, nes praėjo daug laiko. Perimant prekes buvo kažkas sužymėta ką pasiima. Pagal dokumentus, regis, kažką rašėsi. Ten buvo prekės surašytos. Tas dokumentas vadinosi prekių perleidimo dokumentas. Jį pasirašė pasiimant baldus. Dokumentą pasirašė pas S., lyg ir Žukausko g. Ten buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvė. Baldus atsiėmė iš Žukausko g. 49, berods. Žukausko g. 49, 9 ar 4 aukšte buvo salonas, atidaryta parduotuvė. Ten buvo salonas, kuriame buvo išdėstyti baldai. Paėmė visas žvakides, viską, tik baldų neėmiau. Juos paliko S. pardavinėti, kadangi neturėjo galimybių jų kur nors padėti. Visas žvakides, smilkalus, kvepalus paėmė ir parsivežė pas save. Stengėsi juos parduoti, padovanoti. O kitus baldus paliko S. pardavinėti. Tyrėjai sakė, kad jis jų nepaėmė, paliko S. juos parduoti, nes pats negalėjo jų parduoti. Buvo persikraustymas iš Algirdo g. į Žukausko g. Todėl sunku prisiminti, nes vyko persikraustymas. Buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas. Teko dalyvauti valdybos susirinkimuose. Apie įmonės (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį žinojo tiek, kiek S. informuodavo. Vilniuje būdavo ne visą laiką. Kiek S. jam suteikdavo informacijos, tiek ir žinodavo. Jo pinigai buvo investuoti ir visa atsakomybė buvo patikėta S.. Pinigais nepasiėmė, nes tuo metu jų nebuvo. Pasiūlė pinigus grąžinti daiktais, taip ir paėmė. Jo niekas neinformavo apie kitus kreditorius. Jam pasiūlė, jis sutiko su jo sąlygomis ir viskas. Neklausė ar jis atsiskaitęs su kitais kreditoriais, nes to nežinojo. Neklausė ar yra dar kreditorių. Už baldus, kuriuos paliko pas S., atlygio negavo. Iki šiol nežino koks tų baldų likimas. Jie liko pas S. ir nieko apie juos daugiau nežino. Ten buvo kažkokios kėdės „voveruškos“ formos. Baldus, kurie buvo parduotuvėje, jis paliko, nes fiziškai neturėjo kur jų padėti. S. tada pasiūlė, kad jis juos pardavinės ir jis su tuo sutiko. Visi baldai liko įmonėje, t.y. kėdės. Kas buvo Žukausko g. pagal šį sąrašą, tą ir paliko. Pasiėmė tik smulkius daiktus. Iš baldų nieko neėmė, nes neturėjo jų fiziškai kur padėti ir nebūtų jų pardavęs.

Parodžius liudytojui dokumentą su išvardintomis prekėmis (2 tomas, b.l. 109-113), pastarasis paaiškino, kad daugmaž sutikrino pagal sąrašą gautas prekes. Ne visus smulkius daiktus suskaičiavo, kuriuos pasiėmė. Ten buvo žvakidės, žvakės, smilkalai. Jei apie Jovaneti kėdę flower kalba. Ir tyrėjai sakė ar ta kėdė, ar ne ta, jis nepamena. Kėdę paliko S.. Šis susitarimas galioja. Skola atiduota, jį (liudytoją) viskas tenkina.

Pagarsinus liudytojo M. S. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 60-61) bei papildomai duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 66-67), pastarasis paaiškino, kad patvirtina šiuos savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko nekeičia, nieko nepildo.

Liudytojo E. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad buvo pasyvūs akcininkai, investuotojai. Tiesiog investavo į tam tikrą verslą. S. buvo direktorius, kuris vadovavo visam verslui, o jie juo pasitikėjo. Į visas smulkmenas gilintis nebuvo laiko, nes pats dirbantis žmogus, vadovauja įmonei. Investavo savo pinigus į (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2006-2007 m. Nupirko akcijas žmonos vardu, jas perrašė. Už jas mokėjo 60 000 -70 000 Lt. Vėliau suteikė ir paskolą. Paskola buvo suteikta vėliau iš mamos pinigų. Iš pradžių pirko akcijas. Paskola (duomenys neskelbtini) buvo suteikta vėliau, kai verslui reikėjo apyvartinių lėšų. S. siūlė toliau investuoti pinigus, toliau vystyti verslą ir paskolino 60 000 Lt. Atrodo yra net išrašus iš banko pateikęs. Paskolino iš mamos sąskaitos, nes tuo metu buvo geras S. pasiūlymas su didelėmis palūkanomis. Datos nepamena kada paskolino pinigus. Pinigai turėjo būti sugrąžinti lygtais po 1 metų. Sutartis buvo pasirašyta metams. Nepasakys kada 1 m. terminas suėjo, nes praėjo nemažai laiko. Po akcijų praėjo 1 m. ar 1 m. su puse, buvo prašymas paskolinti pinigų, jie ir paskolino tam, kad verslas būtų vystomas toliau. Pinigai turėjo būti grąžinti po 1 m. pasirašius sutartį. Pinigai grąžinti nebuvo. Skolos iš (duomenys neskelbtini) neliko, nes susitarė, kad skola bus grąžinta baldais, kurie bus pardavinėjami toliau. Susitarta buvo su Simu. Susitarimas buvo tada, kai jau turbūt reikėjo grąžinti pinigus. Prieš terminą jau buvo kalbama apie pinigų grąžinimą. Pradėjo kalbėti apie skolos grąžinimą iki termino suėjimo, tačiau nepamena kiek laiko iki termino. Su juo kartais susitikdavo ir apie tai kalbėdavo. Jis pasiūlė skolą grąžinti baldais, nes pinigų tada nebuvo. Skolos sugrąžinimą jie įformino išrašytu daiktų aktu ar sąskaita-faktūra, nepamena tiksliai. Tikrai nepamena kur šį dokumentą pasirašė, gal Algirdo g., gal kavinėje, tikrai nepamena. Perėmė daug įvairių smulkių daiktų, t.y. žvakidžių, žvakių. Ten buvo daug dėžių. Perėmė keletą brangių fotelių, o visa kita paliko, nes S. sakė, kad jis juos pardavinės toliau, kadangi jis žinojo tą visą rinką. Nežino ar tuos daiktus jis pardavė, kuriuos jis (liudytojas) paliko. Pinigų už paliktus daiktus negavo. Daiktus nepamena iš kur tiksliai atsiėmė, nes tada vyko persikraustymas. Nepamena ar iš Algirdo g., ar iš Žukausko g. daiktus paėmė. Tuo laiku, kai pasiiminėjo daiktus, vyko ofiso persikraustymas. Tų formalumų, kada jie įvyko, ar iki daiktų paėmimo, ar po daiktų paėmimo, nepamena. Į to dokumento turinį nesigilino. To dokumento datos nepamena. Buvo (duomenys neskelbtini) valdybos narys. E. Ž. yra jo sutuoktinė, ji taip pat buvo valdybos narė. Jie ten visi buvo akcininkais ir buvo susiskirstę vaidmenis. Jie abu architektai, privalėjo šiek tiek dalyvauti šiame procese, nes atvesdavo ir klientų, ir savo kolegų architektų. Iš pradžių viskas vystėsi gerai. Su M. S. svainiai, jų žmonos seserys. Daiktus iš S. M. pasiėmė atskirai, nors panašiu metu. Daiktus pasiėmė gal ir vėliau nei M.. Yra savo įmonės vadovas. Apie kitus kreditorius nežinojo. Į visus buhalterinius dalykus nesigilino, neturi tam žinių. Nežinojo kitų kreditorių. S. neklausė apie kitus kreditorius. Kreipėsi į S. dėl skolos grąžinimo prieš (duomenys neskelbtini) bankrotą. Dabar S. piniginių pretenzijų neturi, nes atsiėmė baldais.

Pagarsinus liudytojo E. Ž. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 68-70), pastarasis paaiškino, kad patvirtina šiuos savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nieko nekeičia, nieko nepildo. Nežinojo, kad įmonei gresia bankrotas. Apie tai vėliau sužinojo. Nepamena iš kur jis paėmė daiktus, nes tuo metu vyko persikraustymas.

Pagarsinus liudytojo E. Ž. duotus paaiškinimus (parodymus) ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 80-81), pastarasis paaiškino, kad antroje apklausoje apie bankrotą nekalbėjo, nes apie tai neklausė. Labai daug nežino apie sandėlį Žukausko g., nes ten buvo tik vieną kartą. Jis yra S. bute. Jei baldų nebėra kur dėti, butą galima pavadinti ir sandėliu. Keletą baldų paėmė. Turi keletą baldų, o dėl viso kito, tai S. pasisiūlė juos parduoti. Prieš išeidamas net nuotraukas padarė, ką turi. Dalį daiktų paliko S. pardavinėti, nes jis pats pasiūlė toliau tuos baldus pardavinėti. Vėliau buvo sudaryta dar kita sutartis, kad S. toliau pardavinės tuos baldus. Viskas buvo taip kaip pasakojo, nieko neslepia. Sąskaita-faktūra buvo pasirašyta 2 egzemplioriais. Viena liko pas jį, kurią lyg tai atidavė tyrėjai, o kita liko S.. Kratos metu pas S. sąskaita-faktūra buvo rasta. Į namus išsivežė labai nedaug daiktų, tai buvo keli foteliai, vaikiškas stalas, komoda, daug smukių daiktų, t.y. žvakės, žvakidės. Viską išsivežė su savo automobiliu. Apie paliktų daiktų likimą dabar žino tiek, kad jie yra likę pas S.. Nežino ar juos jis pardavęs, nes jų santykiai nutrūko, kai pirmą kartą išsikvietė tyrėja. Prarado tokias pinigų sumas, buvo šokas tokias pinigų sumas praradus ir dar teismams prasidėjus. Toliau iš S. nieko nereikalavo, kad būtų atsiskaityta. Sutartį dėl tolimesnio daiktų pardavinėjimo sudarė su UAB „Advict“ lyg tai. Nežino tiksliai ar daiktus pasiėmė vėliau, ar anksčiau nei M. S.. Tikrai nežinojo, kad buvo kiti kreditoriai. Jam to niekas nesakė. Nesigilino į tokius buhalterinius klausimus.

Liudytojos M. Č. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad yra antstolio padėjėja, vykdė antstolio nurodymą – nuvažiuoti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir aprašyti ten esantį turtą pagal pateiktą teismo nutartį vykdyti antstoliui I. G.. Ten nuvyko gal 2009 m., tiksliai negali pasakyti kada. Parduotuvės adreso tikrai nepasakys, tačiau ji buvo netoli M. „Maximos“. Atvykus ten buvo veikianti parduotuvė. Viduje buvo pardavėja, ten buvo vaikiškų baldų parduotuvė. Jie, t.y. jie su savo kolega – padėjėju, prisistatė pardavėjai, kuri pasakė, kad parduotuvėje daugiau nieko nėra tik ji. Tada ji susiskambino su direktoriumi ir jie laukė toje parduotuvėje kol direktorius atvažiuos. Iki direktoriui atvažiuojant tą parduotuvę apžiūrėjo. Parduotuvė buvo veikianti, baldai buvo pardavinėjami. Padarė parduotuvės nuotraukas ir laukė direktoriaus. Tiksliai visų surašytų daiktų neprisimins, tačiau direktorius parodė – pasiūlė tam tikrus daiktus už atitinkamą sumą. Jis parodė lyg ir kažkokią sąskaitą- faktūrą. Tuos baldus jis nurodė ir jie juos aprašė. Nepamena kiek tų baldų buvo, reikia pasižiūrėti į aprašą, gal 4-5-6. Parduotuvėje buvo sudaryti baldų komplektai, tai juos ir nufotografavo. Kaip atskirų daiktų nefotografavo. Fotografavo daiktus, jei jie buvo sukomplektuoti, tai nufotografavo visą komplektą. Ant kai kurių baldų buvo lentelės, kuriose buvo parašyta, kad daiktas yra parduotas. Nepamena kiek tokių lentelių tada buvo. Jie atvažiavę aprašė tuos daiktus, kurie su padėjėja atrodė, jog jų užtenka nutarties įvykdymui. Tačiau grįžus į kontorą ir antstoliui pasižiūrėjus į sudarytą aprašą, jis pagalvojo, kad to turto tikrai neužteks, nes nėra verti tiek, kiek nutartyje reikalaujama. Antstolis peržiūrėjo nuotraukas ir nusprendė, kad reikia aprašyti visą turtą ką jis mato padarytose nuotraukose. Antstolis nusprendė, kad reikia aprašyti papildomai turtą, kadangi šių daiktų vertė yra per maža. Atvykimo dieną aprašą sudarė. Kitas aprašas buvo sudarytas taip kaip antstolis nurodė. Buvo peržiūrėtos nuotraukos ir buvo nurodytos prekės, kurias reikia aprašyti. Ji sudarė naują aprašą, tame apraše buvo tie patys daiktai iš pirmojo aprašo, tačiau papildomai buvo įtraukti ir kiti daiktai, kuriuos nurodė antstolis. Į aprašą daiktai su lentelėmis „parduota“ nebuvo įtraukti. Tas aprašas vėliau antstolio buvo nuvežtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui susipažinimui, ji šiame procese nedalyvavo. Tuo metu, kai buvo parduotuvėje ir matė lenteles su užrašu „parduota“, to turto neaprašinėjo. Ar apie tuos baldus antrą kartą atvykęs antstolis ko nors klausė direktoriaus, nežino. Jie atvažiavę tų baldų neaprašinėjo ir apie juos nieko neklausė. Direktorius neminėjo, kad daiktai yra parduoti, kadangi apie šiuos daiktus nieko nekalbėjo. Parduotuvėje aprašė tą turtą, kurį nurodė ir parodė pats direktorius, jis taip pat pateikė sąskaitas, kuriose buvo nurodytos sumos už kiek tie daiktai buvo įsigyti. Iš direktoriaus nebuvo reikalauta dokumentų, kurie patvirtintų daiktų pardavimą.

Civilinio ieškovo D. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2009 m. rugsėjo mėn. paskambino V. P. ir paklausė ar negali būti bankroto administratoriumi (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Iki to P. buvo matęs vieną kartą, kai turėjo kitą bylą, kurioje jis buvo buhalteris. Šioje byloje sutiko būti bankroto administratoriumi ir teismui pateikė sutikimą, bankroto administratoriaus juridinio asmens licenciją, fizinio asmens licenziją, civilinio draudimo polisą ir tiek. 2009 m. 10 mėn. buvo iškelta bankroto byla. Ji apskųsta nebuvo, todėl po 10 d. įsiteisėjo, dar po 3 dienų aš susisiekė su P. ir paprašė susitikimo su direktoriumi, nes nori perimti visus dokumentus. Susitarė susitikti po poros dienų Žukausko g. Susitiko su P.gatvėje, tada jis palydėjo į 3-4 aukštą. Kiek suprato, ten tada buvo ofisas, buvo daug baldų, buvo darbuotojai. Taip pat buvo ir S. M.. Tada su juo įvyko pirmas susitikimas, jam padavė tris įsakymus, kurie būna perduodami perimant dokumentus, t.y. įsakymas dėl finansinių dokumentų perdavimo, įsakymas dėl inventorizacijos aprašo paruošimo, įsakymas dėl savo įgaliojimų netekimo ir įsakymas dėl darbuotojų atleidimo. Visus šiuos įsakymus M. pasirašė. Taip pat buvo pasirašytas antspaudo perdavimo aktas, pagrindinių buhalterinių dokumentų perėmimo aktas ir dokumentų perėmimo aktą. Dalis dokumentų buvo ofise, kuriuos kartu su P. išnešė, o kita dokumentų dalis buvo pas P. bagažinėje, kuriuos jis perdavė. Iš M. pasakojimo suprato, kad iš turto yra 4 vienetai baldų, kurie buvo tose patalpose. Baldai buvo antikvariniai, pakankamai dideli, seni ir iš pasakojimų pakankamai brangūs. Iš buhalterinės programos taip pat buvo atspausdintas prekių sąrašas, t.y. 4 daiktai: fotelis, sofa, „Cnsole“ ir staliukas. Tie daiktai, ypač sofa ir „Console“, buvo dideli, todėl susiskambinus ir atvykus po kelių dienų mes pasirašė panaudos sutartį, pagal kurią šie baldai liko tose patalpose, nes jis tuo metu neturėjo patalpų jų saugojimui ir man tada atrodė, kad ten palikti baldai bus saugesni. Toliau vyko bankroto byla. Tuo metu aprašo nematė, apie jį sužinojo iš advokato L. V.. Ten buvo taip, kad Ž. B., kaip fiziniam asmeniui, nesiuntė pranešimo pateikti savo kreditorinius reikalavimus, kadangi fiziniams asmenims nėra privaloma tai siųsti ir per klaidą jos nebuvo įtraukęs į kreditorių sąrašą. Tada L. V. kreipėsi į teismą dėl Ž. B. įtraukimo, savaime suprantama vėliau ji buvo įtraukta į tą sąrašą. Po posėdžio su advokatu kalbant išaiškėjo aplinkybė apie tą aprašą ir su juo susitarė, kad jis kreipsis į teismą dėl to neperduoto turto išieškojimo. Kai perėmė dokumentus, tarp jų antro aprašo egzemplioriaus nebuvo. Perduoti dokumentai buvo „padriki“. Matėsi, kad paskutiniu laiku ten buhalterija nelabai buvo tvarkoma. Buvo gana daug palaidų dokumentų. M. minėjo, kad tie 4 daiktai, kurios perdavė, yra areštuoti. Dokumentų pasiimti atvažiavo į Žukausko g. 49. Dabar, kai buvo susitikęs su M. perduoti dokumentų, tame bute gyvena M. su B.. Tuo metu įsivaizdavo, kad ten yra ofisas. Iš pradžių net nežinojo, kad jie turi ofisą Algirdo g. Galvojo, kad tas ofisas buvo visą laiką ten. Jo pirmas įspūdis buvo toks, kad ten yra ofisas, kadangi ten buvo darbo stalas, prie kurio sėdėjo žmogus, kiek įsivaizduoja darbuotojas. Patalpos į butą nebuvo panašios. Tarp pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) atskirai buvo pateikti G. Ž. ir M. S. pasirašytos sąskaitos – faktūros. Šie dokumentai kažkuo labai neišsiskyrė, nes pardavimų tuo metu fiziniams asmenims buvo daug, baldų sumos buvo pakankamai didelės, todėl šios sąskaitos faktūros iš pirmo žvilgsnio neužstrigo. Kad Ž. ir M. S. yra valdybos nariai, net į galvą neatėjo, kadangi mažoje firmoje, kurioje dirba 5 darbuotojai, yra 5 valdybos nariai, nėra dažna situacija Lietuvoje ir su tuo susidūrė pirmą kartą. Mažose įmonėse paprastai to nebūna, išrašo iš registrų centro neėmė, kadangi nepastebėjo, kad būtų buvę išrinkti valdybos nariai. Registrų centre akcininkų nesimato, iš paklauS. suprato, kad savininkai yra du: S. M. ir I. B., kurie turi po 50% akcijų. Kitaip patikrinti akcininkų sąrašo galimybių nėra, nes registrų centre registruojamas įmonės savininkas, kai jis yra vienas. Sandorius tikrino, tačiau šioms sąskaitoms jokių sutarčių nebuvo. Tarp sutarčių kažko ypatingo nebuvo. Sutartys buvo pasirašomos su tiekėjais, su klientais buvo pasirašomas pardavimo užsakymo lapas. Prekyba vyko taip, kad pirmiausia klientai baldus užsisakydavo pagal katalogus, jie pasirašydavo užsakymą, būdavo paimamas grynų pinigų avansas iš klientų ir atvežus jiems baldus, šie sumokėdavo sumos likučius. Prieš bankrotą su M. nebuvo pasirašytų sutarčių. Buvo tik paskolos sutartis tarp B. ir M.. M. ir B. pinigus skolino įmonei (duomenys neskelbtini). Prekių užpirkimu buvo skolinta eurais. I. B. skolino 14 300 eurų, po to 13 000 eurų. S. M. taip pat įmonei skolinto pinigus. Pirmosios sumos buvo apie 2008 m., o vėliau jau pastoviai buvo po kelis tūkstančius litų įnešama į įmonės sąskaitą. Šie pinigai jiems nebuvo sugrąžinti, jie yra kreditorių sąraše. Ieškinyje matyti, kad B. buvo priskaičiuota 70 000 Lt. palūkanų ir jų atiduota apie 20 000 Lt., tačiau paskola nebuvo grąžinta. Pinigai buvo įnešami į UAB (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą ir į kasą. Tokį ieškinį teikia, kadangi paaiškėjo, kad tas turtas nebuvo perduotas. Dalis turto buvo perduota valdybos nariams, t.y. S. ir E. T. motinai. Mano, kad yra pažeisti kreditorių interesai ir todėl teikia civilinį ieškinį, tikėdamasis atgauti bent tą turtą, kuris yra rastas kratos metu pas S. M.. Tikisi, kad realizavus turtą padengti tiek įmonės bankroto administravimo patirtas išlaidas, tiek sumokėti kreditoriams. Bylos nagrinėjimo metu su S. M. nebendravo, apie kratą žino iš tyrėjos. Šiuo laikotarpiu į M. nesikreipė, nes nori sulaukti bylos pabaigos. Negali iš jo reikalauti to, kas nėra įrodyta.

Į papildomus klausimus civilinis ieškovas D. Š. atsakė, kad M.apie valdymo organus neklausė, o apie akcininkų sudėtį klausė ir buvo paaiškinta, kad akcininkai yra Barkauskaitė ir M.. Apie tai sužinojo bylos eigoje. Pirmiausia su juo susisiekė P. dėl įmonės bankroto administravimo. Su B. pasimatė iškėlus bylą, tikriausiai šaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą. Pirmiau buvo susitikęs su M., o vėliau tik su Burkauskaite. Ieškinys, kiek matė teisme, yra pasirašytas B.s, ten ji nurodo, kad tam tikrą laikotarpį yra suteikusi įmonei paskolos ir jai ta paskola nebuvo sugrąžinta, kadangi M. pasakė, jog įmonės finansinė situacija bloga ir įmonė negali jai grąžinti suteiktos paskolos. Dėl šios priežasties ji ir kreipėsi. Šiandien ji kartu su M. yra sugyventiniai, turi bendrų vaikų. Ieškinys jau buvo paruoštas, jis tik padavė dokumentus. Išrašas iš registrų centro apie įmonės valdymo organus, akcininkus kainuoja 28 Lt., tačiau jam nekilo mintis, kad tokia maža įmonė gali turėti valdybą. Sutinka, kad toks jo veiksmas yra klaidingas. Keturis baldus paliko pas M. pasirašydamas su juo panaudos sutartį. Ši sutartis galioja jau 4 metus, tačiau baldų būklė būtų blogesnė, jei jie būtų mano sandėlyje. Bandė juos parduoti kitoms parduotuvėms. Fiziškai tų baldų nevežė į saloną, tačiau buvo į skelbiu.lt 3-4 kartus įdėjęs skelbimus. Turtas buvo bandytas parduoti, buvo atsiliepę į tai trys žmonės, tarp jų buvo suorganizuotas aukcionas, vienas iš jų, kuris pasiūlė 15 000 Lt., buvo sumokėjęs 4 000 Lt. avansą, tačiau vėliau atsisakė juos nupirkti. Pinigai nebuvo grąžinti, jie yra įmonės sąskaitoje ir naudojami įmonės administravimui. To asmens pavardė Gilys, vardo nepamena. Turi iš jo pavedimą banko sąskaitos. Kreditorių neprivalo informuoti apie tai, kad tie baldai liko pas M.. M. naudojasi ne tik šiais 4 baldais, jis naudojasi ir kitais baldais. Prieš mėnesį, gal prieš 3 savaites teko apsilankyti pas M.. Buvo ir bankroto kėlimo metu. Kai šiuo metu buvo tose pačiose patalpose, ten buvo įrengtos jau gyvenamosios patalpos. Registracijos adresas (duomenys neskelbtini) buvo Algirdo g. 9, atvažiavo į Žukausko g. 49. Galvojo, kad ten yra visai kitos įmonės patalpos ir M. dirba visai kitoje įmonėje. Iš pradžių nesuprato, kad tai yra tos pačios (duomenys neskelbtini) patalpos. Jam papasakojo, kad salonas užsidarė ir tie likę 4 baldai buvo pervežti čia. Kitų baldų neieškojo, nes apie juos nieko nežinojo. Jam pateikė iš buhalterinės programos, kad sandėlio likutis yra 4 baldai, tuos keturis baldus ir matė. Yra tokių sąskaitų, kurios susideda ne iš vieno lapo. Yra tokių sąskaitų, kad yra parduodami baldų komplektai su visomis smulkmenomis, t.y. su stalinėmis lempomis ir pan. Nors buvo ir didelės sąskaitos, tačiau jos atrodė „neiškrentančios iš konteksto“. Daugiau sąskaitų su 169 pozicijų nėra. Mano, kad 50 pozicijų yra daug, 30 pozicijų yra normalu. Jam abejonių nekėlė sąskaitos su 169, 39, 50 pozicijomis. Administravimą vykdė iš savo lėšų. Baldus pardavinėjo iki tyrimo pradžios. Jam tų baldų dykai parduoti nesinori, nes reikia gauti kažkiek ir administravimo išlaidoms padengti. Jei norėtųsi, būtų galima baldus parduoti pigiai, tačiau jų išvaizda yra pakankamai gera ir norisi iš jų uždirbti. Kai prasidėjo bankroto byla, pagalvojo, kad visą baldų komplektą bus galima parduoti brangiau nei atskirai po vieną baldą. Baldus matė prieš mėnesį ir tikrai jie nėra kažkokie sunaudoti M. per 4 metų naudojimą. M. biuras buvo 3 aukšte. Tai yra normalu, kad biuras buvo gyvenamajame name, tačiau tam name yra daug ofisų. M. S. ir G. Ž. iki šiol nepateikė civilinio ieškinio, nes laukia šios bylos pabaigos. Kai turės neginčijamus įrodymus, tada ir pateiks. Jo M. dėl to neįtakoja. Dokumentų revizijos nėra atliekamos, yra tik peržiūrimos sutartys ir sandoriai. Vertino įgijimo, pardavimo dokumentus. Viską lengva daryti, kai apskaita kompiuterizuota. Daiktų sąrašą sudaro daugiau nei 10 lapų, ten yra tik daiktų pavadinimai, kartais įvardijamas tik daiktas, pvz.: lempa, stalas. Kiek buvo įmanoma, buvo vartyti prekių įsigijimo dokumentai, buvo bandoma išsiaiškinti kas per turtas yra. Žiūrėdamas sąskaitas nematė, kad tas turtas būtų parduodamas nuostolingai, išskyrus tuos du atvejus, apie kuriuos nežinojo. Jie nebuvo parduodami nei B., nei M. pagal pavardes. Žinių, kad tai yra dirbtinis įmonės bankrotas ar kažkas tyčia daroma, tikrai neturėjo. Įmonė nuo pačios pradžios dirbo nuostolingai, o nuostolius dengė akcininkai įnešdami į sąskaitą pinigų. Šie abu akcininkai per visą laikotarpį yra įnešę daugiau nei 300 000 Lt. Jo nuomone, žmonėms trūko kantrybė ir jie nutarė bankrutuoti, nes taip toliau tęstis nebegalėjo. Nežino tikslių B.s metinių palūkanų, tačiau, jei ji nuo 2007 m. paskolino apie 160 000 Lt, jai buvo priskaičiuoti 32 000 Lt. Mano manymu, palūkanos buvo „proto ribose“. 32 000 Lt buvo priskaičiuota, dvidešimt keli tūkstančiai buvo atlyginti. Palūkanos buvo sumokėtos įmonės veiklos eigoje. Gali peržiūrėti 3 m. sandorius. Palūkanos buvo pervestos 3 m. laikotarpyje. Tuo metu buvo mokama ir kitiems teikėjams, nebuvo taip, kad buvo mokama tik jai. Tuo pačiu metu buvo mokama visiems kreditoriams. Palūkanas mokėjo direktorius M.. (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2007m. Šiandien didžiausi kreditoriai yra B. ir M.. Patikrino visus B. ir M. pavedimus, sandorių bankroto byloje neginčija. Patvirtina, kad Ž. B. yra nukentėjusioji bankroto byloje ir pripažinta kreditore, ir teismas pripažįsta jos kreditorinį reikalavimą. Buvo praleistas terminas, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu į teismą nesikreipė, nes apie tai sužinojau per vėlai. Yra atsakingas prieš kreditorius. Kol vyksta tyrimas, negali kažko daryti. Tuos 4 daiktus bandė parduoti, tačiau jų neperka už tokią kainą, kurią jie yra verti. Šiai dienai tie balda nėra pardavinėjami, yra laukiama bylos pabaigos, kai bus galima visus baldus pardavinėti kartu. Šių baldų kaina yra pakankamai didelė. Už tas kainas, už kurias pardavinėjo baldus – niekas jų nepirko. Kai daiktai bus pripažinti (duomenys neskelbtini) turtas, kai S. M. juos grąžins, tada galės juos pardavinėti. Baldai yra iš dalių, kurie priklauso tam tikriems komplektams. Kaip komplektą gali parduoti brangiau, nei po vieną baldą. Kasoje grynųjų pinigų nebuvo perduota. Sąskaitoje buvo apie 1 800 Lt areštuotų pinigų, kuriuos perėmė. Ilgalaikio turto buvo lyg ir lizinguojami automobiliai, kuriuos lizingo kompanija pasiėmė iki bankroto bylos.

Liudytojo M. S. teisiamojo posėdžio metu duotais papildomais paaiškinimais (parodymais), kad nelabai prisimena apie 3 300 Lt vertės komplektą: spintą su atviromis lentynomis, stalą ir keturias kėdes mėlynai žalios spalvos, nes ten daiktų buvo daug. Kaip ir anksčiau duodamas parodymus sakė, taip ir dabar sako, jog jokių baldų nesivežė, vežėsi tik smulkmenas. 3 330 Lt vertės komplekto-kampo neėmė. 1 000 Lt vertės rašomo stalo „Doimo“ vaiko kambariui, rožiniu stalviršiu, trimis mėlynais stalčiais lyg ir neėmė, tiksliai nepamena. 800 Lt vertės rožinės spalvos, pastatomą plastmasinę lempą su gaubtu paėmė. Neprisimena ar ėmė 1 000 Lt vertės mėlynos spalvos su vidiniu apšvietimu vaiko kambariui spintą „Doimo“. Neėmė 1 500 Lt vertės mėlynos spalvos su ištraukiama svečio lova vaiko kambariui lovos „Doimo“. Neprisimena ar paėmė 3 500 Lt vertės komplektą vaiko kambariui „Florencijos“ į kurį įeina stalas, spinta, lova, staliukas su veidrodžiu. Neprisimena ar paėmė 1 000 Lt vertės 2 vaikiškas lovytes kūdikiams „Doimo“. Nepaėmė 2 000 Lt vertės mokymosi zoną žalios spalvos „Smile“. Iš 500 Lt vertės komplekto vaiko kambariui, t.y. staliuko, dviejų kėdžių neėmė, o mėlynos spalvos kilimėlį paėmė. Neėmė 1 000 Lt vertės „Moreti“ darbo zonos stalo ir bufeto. 1 500 Lt vertės baltos spalvos spintos neėmė. Neėmė 1 500 Lt vertės lovos su šviečiančiu galvūgaliu. Neėmė 1 000 Lt vertės komplekto vaiko kambariui su dviaukšte lova, rožinės spalvos spinta. Neėmė 2 000 Lt vertės „Doimo“ mėlynos spalvos dviaukštės lovos. Į papildomus klausimus liudytojas M. S. atsakė, kad teisėjas apibūdino sakydamas daiktus, jis ir pasakė kuriuos daiktus pasiėmė, o pagal sąskaitą faktūrą nelabai gali tuos daiktus įvardinti. Kas parašyta sąskaitoje-faktūroje, tai tą maždaug ir paėmė. Atvažiavo, susidėjo daiktus ir viskas. Jam buvo pasakyta, kurie daiktai priklauso jam. Juos maždaug ir pasiėmė. Visų smulkmenų ten nesutikrinsi, nes tų detalių buvo daug. Daiktus paėmiau, kiek pamena, iš Žukausko g. Nepamena kada tiksliai pasirašinėjo sąskaitas-faktūras, kuriose buvo išvardinti daiktai, kuriuos paėmė. Dėl skolos buvo pasirašę kažkokį kontraktą, kai firma jau nebeturėjo pinigų prašė, kad būtų grąžinti tie pinigai ir viskas. Prašė grąžinti pinigus anksčiau nei buvo numatyta, kadangi prireikė pinigų. Tiksliai nepamena kada pagal sutartį jis turėjo tuos pinigus grąžinti. Tai gal būtų ir kitiems kreditoriams grąžines pinigus, jei jie būtų kreipiasi į jį. S. M. su juo ne visiškai atsiskaitė. Sunku įvardinti kiek jis liko skoloje, reiktų paskaičiuoti. Paliko jam baldus, kad jis juos parduotų. Tų baldų jis nepardavė ir nežino kiek tie baldai yra verti ir už kiek juos galima parduoti. Jis tuos baldus tuo metu pardavinėjo pas save bute. Jis išsikraustė iš Algirdo g., atsidarė savo bute ofisą, ten išdėliojo baldus ir jais prekiavo. Nežino kur jis gyveno, atrodo, kad jis kažkur šalia nuomojosi butą. Jis baldus pardavinėjo įmonės vardu, turbūt (duomenys neskelbtini) vardu, tiksliai pavadinimo negali pasakyti. Rašė įspėjimą dėl paskolos gražinimo įsipareigojimų nevykdymo. Pateikė S. prašymą, kad jis man grąžintų skolą. Prašymo tekstą pats surašė. Nepamena ar yra pasirašęs ant kitų kokių dokumentų. Taip, balandžio 15 d. sąskaitą-faktūrą pasirašė. Nepamena kada tiksliai pasirašė tą balandžio 15 d. sąskaitą-faktūrą. Vyko kraustymasis ir tie daiktai buvo išvežti. Nežino kur yra tie išvardinti daiktai. Nesidomėjo kur bus vežami tie daiktai, nes tuo metu sportavo ir jam visai nerūpėjo tas. Po daiktų pasiėmimo pas S. buvo tik paklausti kaip sekasi pardavinėti tuos baldus. Jis sakė, kad jie dar neparduoti. Negali tiksliai pasakyti kada pas jį buvo užėjęs. Pas S. buvo likusi kėdė „Jovaneti“. Tų daiktų fiziškai negalėjo pasiimti, nes nebūtų turėjęs jų kur padėti. S. tuo vertėsi, todėl jie ir buvo palikti pas jį. Kai kuriuos išvardintus daiktus matė pas jį Žukausko g. 49-7, Vilniuje. Ten matė mėlyną lovytę, kažkas su veidrodžiais buvo. Dauguma išvardintų daiktų pas S. buvo, daiktai buvo išstatyti kaip ekspozicijoje. Jis pasiėmė lempą, kilimėlį ir smulkmenas. Tikrai neprisimena kas tiksliai ar M., ar M. ir kokius tiksliai dalykus pasiėmė, nes baldai yra kaip vienas vienetas, kuris renkamas iš „gabalų“. Negali pasakyti tiksliai kokie daiktai pas ką yra. Dalis daiktų yra pas jį, kurie buvo rasti pas mane per kratą. Neprisimena kur tiksliai yra tie pagarsinti daiktai.

Liudytojo E. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais papildomais (paaiškinimais), kad kai kuriuos daiktus pagal sąskaitą-faktūrą paėmęs savo mamos įgaliojimu. Neprisimena ar ėmė 3 300 Lt. vertės komplektą: spintą su atviromis lentynomis, stalą ir keturias kėdes mėlynai žalios spalvos, tačiau pas mane kažkokios lentynos namie yra. lentynos yra visos išrinktos. Pas jį dabar yra daug lentynų. Spintų būna įvairių, dabar nežino apie kurią kalbama. Pagal sąskaitą faktūrą nežymėjo ką tiksliai pasiima, tačiau lentynų pas jį yra nemažai. Dar yra vaikiškos lentynėlės. Parodžius foto nuotraukas (2 tomas, 29-40 b.l.). pastarasis paaiškino, kad neturi 3 300 Lt vertės komplekto: spintos su atviromis lentynomis, stalo ir keturių kėdžių mėlynai žalios spalvos. Turi daug išrinktų lentynų. Neturi rašomo stalo „Doimo“ vaiko kambariui, rožiniu stalviršiu, trimis mėlynais stalčiais, rožinės spalvos, pastatomos plastmasinės lempos su gaubtu, mėlynos spalvos su vidiniu apšvietimu vaiko kambariui spintos „Doimo“, 1 500 Lt vertės mėlynos spalvos „Doimo“ lovos vaiko kambariui su ištraukiama svečio lovele. Turi „Florencijos“ vaiko kambariui komplekto staliuką, tačiau be veidrodžio, turiu spintą, o rašomo stalo ir lovos neturi. Neturi 1 000 Lt vertės vaikiškų lovyčių kūdikiams, 2 000 Lt vertės žalios spalvos „Smile“ mokymosi zonos, 500 Lt vertės vaiko kambariui komplekto: staliuko, dviejų kėdžių, mėlynos spalvos kilimėlio, 1 000 Lt vertės „Moreti“ darbo zonos stalo ir bufeto, 1 500 Lt vertės baltos spalvos spintos, 1 500 Lt vertės lovos su šviečiančiu galvūgaliu, 4 000 Lt vertės komplekto vaiko kambariui su dviaukšte lova ir rožinės spalvos spinta, „Doimo“ mėlynos spalvos dviaukštės lovos. Pagal parodytas nuotraukas turi raudoną lempą, kuri yra 2 tomo 30 b.l., t.y. 36 nuotraukoje. Neturi kėdžių, stalo, spintos su atviromis lentynomis, kurios yra 23 nuotraukoje. Stalas su 4 kėdėmis mėlynai žalios spalvos yra pas jį mane namuose. Pas jį yra lentynos. Taip pat yra „Florencija“ spinta, stalas be veidrodžio, nurodytos tome 2, b.l. 33, nuotraukoje 13. Dėl kitų daiktų nieko nežino, S. turėjo juos pardavinėti. Sako taip kaip yra ir nieko neslepia. Su Simu nebebendrauja. Jei būtų žinojęs, kad viskas taip vyks, tai tų daiktų nebūtų ėmęs, nes jie jam nereikalingi. Kai kurie daiktai iš pradžių buvo ir padovanoti. Pasakė pagal išvardintas pozicijas ką paėmė ir ko nepaėmė. Pas jį yra lempa, stalas, kėdė ir didelė lentyna, kuri susideda iš daug dalių, tačiau šiandien tos lentynos pagal parodytas nuotraukas ir antstolio aprašytus baldus neatpažįsta. Tarėsi, kad jis kitus daiktus padės parduoti. Tų daiktų, kuriuos teisėjas pagarsino, neėmė, turi tik tuos, kuriuos pasakė. Su M. nesitarė paslėpti ar padėti kur nors tų daiktų. Apie antstolius nieko nežinojo. Kai paprašė atiduoti paskolintus pinigus, šituos daiktus, kurie yra pas jį namuose, ir gavau. Pagal sąskaitą-faktūrą nieko nežymėjo. Tiesiog pasiėmė daiktus ir viskas. Sąskaitą-faktūrą matė vėliau, tačiau nepamena kada tiksliai. Daiktus ėmė ne pagal šią sąskaitą-faktūrą, ji atsirado šiek tiek vėliau. Sąskaitą-faktūrą atnešė vėliau ir pasakė, kad reikia įforminti. Pirmiausiai iškilo problema su skolos atsiskaitymu. Tada išsivežė daiktus, o vėliau atsirado sąskaita-faktūra. Pagal sąskaitą-faktūrą nieko nežiūrėjo. Kai kuriuos daiktus paėmė, o kitus paliko pagal sąskaitą-faktūrą, nes jis sakė, kad jis padės parduoti tuos daiktus ir grąžins pinigus, pagal sąskaitą-faktūrą tikrai nežiūrėjau kiekvieno daikto. Tiksliai net nepamena kada ta sąskaita-faktūra atsirado. G. Ž. atstovauja, ji apie tai visiškai nieko nežino. J. S. paaiškino, kad lygtais buhalteriškai viską reikia sutvarkyti. Nepamena kada tas pokalbis buvo. Sekos nepasakys dėl daiktų paėmimo ir sąskaitos-faktūros atsiradimo. Nepamena kas buvo pirmiau, ar sąskaitos-faktūros, ar paimti daiktai. Iš S. M. ar (duomenys neskelbtini) jokių daiktų asmeniškai nepirko. Tuo metu tada buvo lempa, ją ir paėmė. Nepamena kada S. tvarkė buhalteriją. Ši sąskaita-faktūra buvo perduota ir ją pateikė tardytojai. Pasirašė šioje sąskaitoje-faktūroje pasiskambinęs mamai ir jai viską pasakęs. Pats pasirašė tą sąskaitą-faktūrą. Viena liko pas mane, o kitą perdavė S.. Sąskaita-faktūra, kurią pasirašė, pateikė tardytojai. Parodžius liudytojui E. Ž. sąskaitą-faktūrą (tomas 1, b.l. 118-119 b.l.), pastarasis paaiškino, kad šitą sąskaitą-faktūrą aš pateikiau tyrėjai. Sąskaitą-faktūrą pateikė tyrėjai papildomai, nes ji paprašė, ją vėliau ir pateikė. Viena sąskaita-faktūra matosi išrašyta rankiniu būdu, o kita atspausdinta iš programos. Jokių sąskaitų-faktūrų nespausdino. Kalbos apie (duomenys neskelbtini) bankrotą prasidėjo vėliau, po išsikraustymo iš Algirdo g. patalpų, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Nepamena ar sąskaita buvo pateikta po išsikraustymo, ar prieš išsikraustymą.

Dokumentų apžiūros protokolo duomenimis (t. 2, b.l. 57), kuriuose užfiksuota, jog atlikus antstolio I. G. 2011-04-19 raštu tyrimui pateiktų dokumentų (2009-04-20 antstolio I. G. turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo (pakeičiantis 2009-04-20 aprašą (duomenys neskelbtini)) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-04-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjos J. G. nutarties), apžiūrą nustatyta, kad 2009-04-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjos J. G. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovui (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą 41.503,00 Lt sumai; 2009-04-20 antstolio I. G. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal 2009-04-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį Nr. 2-7912-535/2009, aprašyti (duomenys neskelbtini) priklausantys daiktai bendros 50.000,00 Lt vertės. Turto aprašas patvirtintas antstolio I. G. padėjėjos M. A. bei (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. M. parašais. 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu (pakeičiančiu 2009-04-20 aprašą (duomenys neskelbtini)) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal 2009-04-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį Nr. 2-7912-535/2009, aprašyti (duomenys neskelbtini) priklausantys 23 daiktai, bendros 49.100,00 Lt vertės.

Dokumentais, kurie patekti LR BPK 98 str. tvarka (t.1, b.l. 123), o būtent 2012-05-21 civilinio ieškovo D. Š. pateiktomis dokumentų patvirtintomis kopijomis, t.y. 2009-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo; 2010-09-21 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama; 2010-02-19 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašo patvirtinimo; 2010-06-07 ir 2010-06-09 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl (duomenys neskelbtini)kreditorių sąrašo patikslinimo; 2011-07-05 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl (duomenys neskelbtini)patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo; 2011-11-04 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl (duomenys neskelbtini)patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo; 2009-08-18 (duomenys neskelbtini) balansą už 2008m. atskaitinį laikotarpį ; 2009-08-10 (duomenys neskelbtini)pelno (nuostolio) ataskaitą už 2008m. atskaitinį laikotarpį; 2009-07-10 (duomenys neskelbtini) balansą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-10; 2009-07-10 (duomenys neskelbtini)pelno (nuostolio) ataskaitą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-07-10. 2010-09-01 (duomenys neskelbtini)kreditorių susirinkimo protokolą su priedais.

Dokumentų apžiūros protokolo duomenimis (t. 1, b.l. 120), kuriuose užfiksuota, kad atlikus 2011-04-27 liudytojo D. Š. pateiktų dokumentų kopijų apžiūrą, buvo nustatyta, kad 2009-04-15 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitoje-faktūroje serijos VICT0155: eilutėje „Pirkėjas“ įrašyta „M. S.“, eilutėje „apmokėti“ įrašyta „Skolų užskaita“, išvardinti 169 vnt. prekių, kurių bendra vertė „mokėjimo suma“ -33.245,39Lt, pavadinimai, jų vienetai, kaina; Prekės, nurodytos eilutėje Nr.169 kodas „1770“, pavadinimas „GIOVANNETTI kėdė Flower“ kaina „3.227,27 Lt“. Atlikus 2009-04-15 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros serijos VICT0155 apžiūrą nustatyta, kad prekės, pažymėtos Nr.169 pavadinimas „GIOVANNETTI kėdė Flower“ iš dalies atitinka prekės, nurodytos 2009-04-21 turto aprašo 4p., pavadinimą „ Fotelis FLOWER, rožinės spalvos, gėlės formos, koja metalinė“. 2009-04-15 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje serijos VICT0156: eilutėje „Pirkėjas“ įrašyta „G. Ž.“, eilutėje „apmokėti“ įrašyta „Skolų užskaita“, išvardinti 46 vnt. prekių pavadinimai, kurių bendra vertė „mokėjimo suma“ -77.590,33 Lt, jų vienetai, kaina; Prekių nurodytų eilutėse: Nr.34 (kodas 1110) pavadinimas „GIOVANNETTI kėdė Jetsons“; Nr.37 (kodas 1281) pavadinimas „Kavos staliukas RON ARAN“; Nr.42 (kodas 144) pavadinimas „Kėdė SWIWEL“; Nr. 46 (kodas 150) pavadinimas „GIOVANETTI kėdė LOVE“ iš dalies atitinka prekių, nurodytų 2009-04-21 turto aprašo: 1p., „Minkštas fotelis Jetsons GIOVANNETTI, baltos spalvos“; 6p., „Stiklinis kavos staliukas RON ARAN, permatomas“; 5p., „Kėdė-lauko krėslas SWIWEL, baltos spalvos, geležinė koja“; 2p., „Minkštas fotelis (LOVE), raudonos spalvos, širdies formos“ pavadinimų. Į 2009-04-15 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitas-faktūras serijos VICT0155 ir VICT0156 neįtraukti kitų baldų, nurodytų 2009-04-20 turto apraše, 2009-04-21 turto apraše, 2009-10-27 turto perdavimo-priėmimo akte Nr. 1-1, pavadinimai (jų aprašymas).

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis (t. 2, b.l. 79), kuriuose užfiksuota, kad atlikus 2011-05-25 liudytojo E. Ž. tyrimui pateiktų dokumentų-2008-07-22 paskolos sutarties; 2009-04-15 PVM sąskaitos faktūros Serijos VICT Nr.0156 apžiūrą, nustatyta, kad: 2008-07-22 liepos mėnesio paskolos sutarties pasirašymo dieną G. Ž. perdavė (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 20.273,40 Lt, (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2009-07-31 paskolą grąžinti. Sutartis pasirašyta tarp paskolos davėjo - G. Ž. ir paskolos gavėjo (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo direktorius S. M.. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini)antspaudu. 2009-04-15 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje serijos VICT0156 eilutėje „Pirkėjas“ įrašyta „G. Ž.“, eilutėje „apmokėti: „iš karto, KPO“, išvardinti 46 vnt. prekių pavadinimai, kurių bendra vertė „mokėjimo suma“ -77.590,33 Lt, jų vienetai, kaina; Prekių nurodytų eilutėse: Nr.34 (kodas 1110) pavadinimas „GIOVANNETTI kėdė Jetsons“; Nr.37 (kodas 1281) pavadinimas „Kavos staliukas RON ARAN“; Nr.42 (kodas 144) pavadinimas „Kėdė SWIWEL“; Nr. 46 (kodas 150) pavadinimas „GIOVANETTI kėdė LOVE“. Sąskaitos faktūros pirmojo puslapio dešiniajame kampe matomas parašas, antrojo puslapio eilutėje „sąskaitą išrašė - Generalinis direktorius S. M.“ yra parašas, eilutėje „Sąskaitą priėmė“ yra parašas be pasirašiusio asmens rankraštinių įrašų.

Daiktų apžiūros protokolo duomenimis (t. 2, b.l. 107-108), kuriame užfiksuota, jog atlikus liudytojo V. P. 2012-07-17 pateikto nešiojamojo kompiuterio „DELL“ model. Nr.PP22L, apžiūrą, nustatyta, kad kompiuteryje įdiegta operatyvinė sistema „MICROSOFT WINDAUS XP Professional“. Procesorius „Intel Core Duo“, 2 Ghz, operatyvinė atmintis 2 Gb; Kompiuterio ekrane matomas langelis su užrašu „ELIT“, kurį atiD. matoma kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa „ELIT“. Įjungus šią programą ir pasirinkus langelį su užrašu (duomenys neskelbtini), buvo atidaryta (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos duomenų bazė. Iš pagrindinio meniu pasirinkus langelį „Dokumentai, pardavimai“, atidarytame lange matomi išrašytų PVM sąskaitų faktūrų vaizdai, tarp jų matomos 2009-04-15 dvi PVM sąskaitos faktūros- serijos VICT Nr. 156 M. S. vardu ir serijos VICT Nr.155 G. Ž. vardu, kiekvienai sąskaitai faktūrai priskirtas ID Nr. ; PVM sąskaitai-faktūrai serijos VICT Nr. 155 priskirtas ID 5185; PVM sąskaitai-faktūrai serijos VICT Nr. 156 priskirtas ID 5012. Prieš nurodytas PVM sąskaitas-faktūras į registrą įtraukta PVM sąskaita-faktūra serijos VICT Nr. 147, kuriai priskirtas ID 4825. Žemiau nurodytų, t.y. tyrimui reikšmės turinčių PVM sąskaitų faktūrų serijos VICT Nr. 155 ir VICT Nr. 156 į registrą įtraukta sąskaita-faktūra 2009-04-17 serijos SVICT /200904-17/01 turi ID Nr. 4872. Aprašytų PVM sąskaitų faktūrų ID eiliškumo numeriai patvirtina, kad PVM sąskaitos faktūros serijos VICT Nr. 155 ir VICT Nr. 156 į duomenų bazę buvo įvestos 2009-07-05. Nustatyta, kad PVM sąskaitos-faktūros Serijos VICT Nr. 155 (ID 5185), kurioje įtvirtinta išrašymo data-2009-04-15, į duomenų bazės įtraukimo data yra 2009-07-05. PVM sąskaitos-faktūros Serijos VICT Nr. 156 (ID 5012), kurioje įtvirtinta išrašymo data-2009-04-15, į duomenų bazės įtraukimo data yra 2009-07-05. Kompiuterinės informacijos apžiūros metu taip pat nustatyta, kad į tyrimui reikšmės turinčias PVM sąskaitas-faktūras serijos VICT Nr. 155 ir serijos VICT Nr. 156 buvo įtraukta dalis prekių, užfiksuotų (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje, t.y. PVM sąskaitoje-faktūroje serijos VICT Nr. 155 -33245,39 Lt sumai; PVM sąskaitoje-faktūroje serijos VICT Nr. 156 -77.590,33 Lt sumai. Atliekant kompiuterinės informacijos apžiūrą buvo rasti ir atspausdinti failai: „Pirkimų ataskaita pagal pirkimo dokumentus už 2007m“; „prekių judėjimas detaliai už laikotarpį 2009-01-01 iki 2009-12-31“.

Kratos protokolais (t. 6, b.l. 114-124), kuriuose užfiksuota, kad 2012-01-18 atlikus kratą kaltinamojo S. M. gyvenamoje vietoje, esančioje S. Ž. g. 49-7, Vilniuje, buvo rasti ir S. M. saugojimui perduoti šie daiktai: odinė sofa juodos spalvos; fotelis rožinės spalvos, gėlės formos, koja metalinė; stalas ir keturios kėdės mėlynai žalios spalvos, spinta su atviromis lentynomis; stiklinis kavos staliukas (permatomas); kavos staliukas baltos spalvos su metaliniu stalviršiu; minkštas fotelis baltos spalvos; konsolė su metaliniu stalviršiu- iš viso 7 baldų pozicijos. Taip pat rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Fujutsu Simens“ ser. Nr. YSA1022658. Kratos metu rasti daiktai – baldai palikti saugoti S. M..

Specialistų išvadomis (t. 6, b.l. 9-36, kuriose užfiksuota, kad atlikus (duomenys neskelbtini)2008-2009m.m. laikotarpio ūkinės finansinės veiklos tyrimą (2012-06-29 specialisto išvada Nr.5-1/95), Išvada: kad 2008 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) pasirašė paskolos gavimo sutartis su M. S. (paskolos suma - 30 000,00 Lt) ir G. Ž. (paskolos suma - 70 000,00 Lt). Minėti fiziniai asmenys nurodytas sumas 2008 m. liepos mėn. pervedė į Bendrovės sąskaitą AB „Hansabankas“. Atsiradęs (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas M. S. ir G. Ž. buvo atvaizduotas Bendrovės buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4061 (įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartį). Išvada: Tyrimui atlikti buvo gauti (duomenys neskelbtini) 2008 m. buhalterinių sąskaitų registrai, kuriuose įrašų apie atsiskaitymą su M. S. ir G. Ž. už suteiktas paskolas Bendrovei nebuvo. (duomenys neskelbtini) nepateikė 2009-01-01 – 2009-10-05 laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr. 4061 (įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartį) apyvartos registro pagal klientus, 2009 m. Didžiosios knygos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar Bendrovė atsiskaitė, kada ir kokiu būdu su kreditoriais M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolos sutartis. Išvada: Patikrinus gautus Bendrovės dokumentus buvo nustatyta, kad tyrimui atlikti nepateiktas 2009 m. pardavimų registras, 2009 m. buhalterinių sąskaitų apyvartų registras, todėl buvo kreiptasi į vyr. tyrėją I. U. dėl papildomų dokumentų pateikimo. 2012 m. gegužės 21 d. buvo gautas vyr. tyrėjos raštas Nr. 10-4-S-5356, kuriame informuojama, kad daugiau dokumentų pateikta nebus, nes jie nėra gauti iš (duomenys neskelbtini) (2 priedas). Dėl minėtos priežasties, kad tyrimui nepateikti visi reikalingi Bendrovės 2009 m. buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra galimybės nustatyti ar (duomenys neskelbtini) įtraukė pardavimus į buhalterinę apskaitą pagal 2009-04-15 PVM sąskaitą faktūrą VICT Nr. 0155 M. S. iš viso už 33 245,39 Lt, tame tarpe 5 308,09 Lt PVM bei pagal 2009-04-15 PVM sąskaitą faktūrą VICT Nr. 0156 G. Ž. iš viso už 77 590,33 Lt, tame tarpe 12 388,37 Lt PVM. Be to nėra galimybės nustatyti, ar šiais pardavimais buvo padengtas įsiskolinimas M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolų sutartis. Išvada: Tyrimui atlikti nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) balansas sudarytas 2009 m.balandžio 15 d., 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. spalio 5 d. 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 25/10-2-21-11164 buvo kreiptasi į vyr. tyrėją I. U. dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau 2012 m. gegužės 21 d. buvo gautas atsakymas, kad daugiau dokumentų pateikta nebus, nes jie nėra gauti iš Bendrovės. 2011 m. gruodžio 21 d. apklausos metu buvęs Bendrovės buhalteris, V. P., teigė, kad „Sudarydamas (duomenys neskelbtini) balansą bankroto bylos iškėlimo dienai, aš nustačiau, kad šios įmonės įsipareigojimai viršijo turimą turto vertę“ (apklausos protokolas yra pateiktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje). Dėl minėtos priežasties, kad tyrimui nepateikti reikšmingi dokumentai, nėra galimybės įvertinti įmonės mokumo 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. spalio 5 d. datai. Išvada: Tyrimui atlikti nebuvo pateikti 2009 m. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai, todėl 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 25/10-2-21-11164 buvo kreiptasi į vyr. tyrėją I. U. dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau 2012 m. gegužės 21 d. buvo gautas atsakymas, kad daugiau dokumentų pateikta nebus, nes jie nėra gauti iš Bendrovės. Remiantis minėta priežastimi, kad tyrimui nėra pateikti reikalingi dokumentai, nėra galimybės įvertinti ar (duomenys neskelbtini) prekių pardavimų sandorių, sudarytų pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas – faktūras Nr. VICT0155 ir Nr. VICT0156 pagrindu atsiskaitė su M. S. ir G. Ž. pagal 2007-08-22 paskolos sutartis ir ar todėl likusiems kreditoriams buvo padaryta daugiau nei 150 MGL turtinė žala, ar sukeltas nusikalstamas bankrotas. Išvada: Tarp tyrimui atlikti gautų (duomenys neskelbtini) dokumentų buvo rasti turto aprašai: 2009-04-20 turto aprašas. Minėtame apraše nurodytos 4 baldų pozicijos, kurių bendra vertė – 50 000,00 Lt; 2009-04-21 turto aprašas pakeičiantis 2009-04-20 aprašą. Minėtame apraše nurodytos 23 baldų pozicijos, kurių bendra vertė - 49 100,00 Lt. Patikrinus (duomenys neskelbtini) dokumentus gautus 2012-03-07 raštu Nr. 10-4-S-2657 kartu su užduotimi nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti 2009 m. balandžio mėn. apskaitos registrai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti Bendrovės baldų atsargų, nurodytų 2009-04-20 ir 2009-04-21 turto aprašuose vertė. 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 25/10-2-21-11164 buvo kreiptasi į vyr. tyrėją I. U. dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau 2012 m. gegužės 21 d buvo gautas atsakymas, kad daugiau dokumentų pateikta nebus, nes jie nėra gauti iš Bendrovės.Dėl minėtos priežasties, kad tyrimui nepateikti 2009 m. balandžio mėn. apskaitos registrai nėra galimybės nustatyti kokia baldų, nurodytų 2009-04-20 ir 2009-04-21 turto aprašuose, atsargų vertė atvaizduota šios įmonės buhalterinėje apskaitoje. Išvada: Tarp tyrimui atlikti (duomenys neskelbtini) dokumentų nebuvo 2009 m. finansinių ataskaitų, 2009-04-01 – 2009-10-30 laikotarpio Didžiosios knygos, buhalterinių sąskaitų registrų. 2012 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 25/10-2-21-11164 buvo kreiptasi į vyr. tyrėją I. U. dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau 2012 m. gegužės 21 d. buvo gautas vyr. tyrėjos raštas Nr. 10-4-S-5356, kuriame informuojama, kad daugiau dokumentų pateikta nebus. Remiantis minėta priežastimi, kad tyrimui nepateikti reikšmingi dokumentai nėra galimybės iš dalies įvertinti (duomenys neskelbtini) veiklos, įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už tiriamąjį laikotarpį. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Tiriamuoju laikotarpiu (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo S. M.. Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2007-09-07 iki 2009-05-31 tvarkė (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės A. G., nuo 2009-06-26 - IĮ „Acounting manufacture“, atstovaujama direktoriaus V. P.. Atlikus 2012-07-17 liudytojo V. P. tyrimui pateikto kompiuterio apžiūros metu rastų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūrą, taip pat atlikus 2012-07-20 liudytojos A. G. pateiktų dokumentų apžiūrą, buvo nustatyta, jog tikslinga gauti specialisto paaiškinimą. (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos specialistė R. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas pagal dokumentinę medžiagą, kurią pateikė Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS vyr. tyrėja I. U. 2012-03-07 raštu Nr.l0-4-S-2657 ir 2012-05-21 raštu Nr.l0-4-S-5356. Įvertinus tyrimui pateiktą medžiagą nebuvo galimybės nustatyti: „ar (duomenys neskelbtini) pagal 2008-07-22 paskolos sutartis su M. S. ir G. Ž. atsiskaitė, jeigu taip, kada, kokiu būdu atsiskaitymas su minėtais asmenimis atvaizduotas (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje", nes (duomenys neskelbtini) nepateikė 2009-01-01-2009-10-05 laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr.4061 (įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartį) apyvartos registro pagal klientus, 2009m. Didžiosios knygos; ar į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukti (jeigu taip, kada) sandoriai dėl turto (prekių likučių) pardavimo pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas- faktūras Serijos VICT Nr.0155 ir Serijos VICT Nr. 0156, nes tyrimui nebuvo pateikti visi reikalingi (duomenys neskelbtini) 2009m. buhalterinės apskaitos dokumentai, t.y. 2009m. pardavimų registras, 2009m. buhalterinių sąskaitų apyvartų registras; ar (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas-faktūras Nr.VICT0155 ir Nr.VICT0156 momentu (atsižvelgiant kada šie sandoriai buvo atvaizduoti (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje), o taip pat atsiskaitymo su kreditoriais M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolos sutartis, dienai, t.y. 2009-07-31 bei (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienai, t.y. 2009-10-05, įmonės ekonominė padėtis buvo sunki, ar įmonė buvo nemoki, ar jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nes tyrimui nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) balansas, sudarytas 2009-04-15, 2009-07-31, 2009-10-05 dienai; ar dėl to, kad (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo sandorių, sudarytų pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas-faktūras Nr.VICT0155 ir Nr.VICT0156 pagrindu atsiskaitė su M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolos sutartis, likusiems kreditoriams buvo padaryta daugiau nei 150 MGL turtinė žala, ar sukeltas nusikalstamas bankrotas, nes tyrimui nebuvo pateikti 2009m. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai. Atlikus papildomai pateiktų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. PVM sąskaitų-faktūrų: 2009-04-15 Serijos VICT Nr. 0155; serijos VICT Nr. 0156; 2007-01-01-2007-12-31 „pirkimai pagal dokumentus“; 2009-01-01 ...200912-31 „Sąskaitų apyvarta“; „sandėlio likučiai 2009-04-15 dienai“; „laikotarpio 2009-01-01.... 2009-12-31 prekių judėjimas detaliai"; „Sandėlio likučiai 2009-05-19 dienai“, apžiūrą, - nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) atsiskaitė, (kada, kokiu būdu atsiskaitė) su M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolos sutartis, ar atsiskaitymas su minėtais asmenimis atvaizduotas (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų 2012-06-29 specialisto išvadoje Nr.5-1/95, (duomenys neskelbtini) nepateikus 2009-01-01-2009-10-05 laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr.4061 (įsipareigojimai pagal mokestinės paskolos sutartį) apyvartos registro pagal klientus; nustatyti, ar į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukti (jeigu taip, kada) sandoriai dėl turto (prekių likučių) pardavimo pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas- faktūras Serijos VICT Nr.0155 ir Serijos VICT Nr. 0156, galima. Šie sandoriai atvaizduoti (duomenys neskelbtini) buhalterinėje programoje „ELIT“. Minėtų sąskaitų faktūrų įvedimo į programą data yra 2009-07-05, o išrašymo data 2009-04-15. Tuo bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 , 12 str. 4 d., kuris nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“. Taip pat tyrimui naujai buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) 2009 m. sąskaitų apyvartų registras, kuris atspausdintas 2012-07-17 ir nustatyta tvarka nepatvirtinta? tuo bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 , 16 str. 4 d., reikalavimo „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. Minėti bendrovės pažeidimai netrukdo nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą; nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas-faktūras Nr.VICT0155 ir Nr.VICT0156 momentu (atsižvelgiant kada šie sandoriai buvo atvaizduoti (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje), o taip pat atsiskaitymo su kreditoriais M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolos sutartis, dienai, t.y. 2009-07-31 bei (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienai, t.y. 2009-10-05, įmonės ekonominė padėtis buvo sunki, ar įmonė buvo nemoki, ar jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų 2012-06-29 specialisto išvadoje Nr.5-1/95; nustatyti, ar dėl to, kad (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo sandorių, sudarytų pagal 2009-04-15 PVM sąskaitas-faktūras Nr.VICT0155 ir Nr.VICT0156 pagrindu atsiskaitė su M. S. ir G. Ž. pagal 2008-07-22 paskolos sutartis, likusiems kreditoriams buvo padaryta daugiau nei 150 MGL turtinė žala, ar sukeltas nusikalstamas bankrotas, nėra galimybės dėl priežasčių, nurodytų 2012-06-29 specialisto išvadoje Nr.5-1/95.

Atliktus (duomenys neskelbtini) 2009-01-01 – 2009-12-31 laikotarpio ūkinės finansinės veiklos papildomu tyrimu (2012-12-22 specialisto išvada Nr. 5-1/133), Išvada: kad Balanso duomenimis (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas 2008-12-31sudarė 100 000,00 Lt, nepaskirstytas pelnas (nuostolis) – (525 893,00) Lt. 2008-12-31 (duomenys neskelbtini) nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 425 893,00 Lt, todėl galima teigti, kad Bendrovės nuosavas kapitalas neatitinka 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 38 str. 3 dalies reikalavimo, kuris nusako, kad nuosavas kapitalas negali būti mažesnis už ½ įstatinio kapitalo. Pagal (duomenys neskelbtini) 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitą nustatyta, kad Bendrovė 2008 m. ir 2009 m. dirbo nuostolingai, tai yra 2008 m. nuostolis sudarė 373 332,00 Lt, 2009 m. - 131 809,00 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad 2009-07-05 Bendrovės einamojo mokumo rodiklis buvo lygus 0,36, o 2009-08-18 dienos – 0,15, todėl galima teigti, kad Bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki ir ji buvo nepajėgi padengti visų turimų trumpalaikių įsipareigojimų. Išvada: Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) perleidusi prekes M. S. ir G. Ž. bei atlikusi buhalterinių sąskaitų užskaitas sumažino Bendrovės kreditinius įsipareigojimus iš viso 110 835,72 Lt, o tai 852 kartus viršija bazinę socialinę išmoką (130 Lt). Išvada: Balanso duomenimis (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas 2008-12-31 sudarė 100 000,00 Lt, nepaskirstytas pelnas (nuostolis) – (525 893,00) Lt. 2008-12-31 (duomenys neskelbtini) nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė 425 893,00 Lt, todėl galima teigti, kad Bendrovės nuosavas kapitalas neatitinka 2000 m. liepos 13 d. LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 38 str. 3 dalies reikalavimo, kuris nusako, kad nuosavas kapitalas negali būti mažesnis už ½ įstatinio kapitalo. Tarp gautų (duomenys neskelbtini) dokumentų yra dvi 2009 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros: VICT Nr. 0155 išrašyta M. S. iš viso už 33 245,39 Lt, tame skaičiuje 5 308,09 Lt PVM ir VICT Nr. 0156 išrašyta G. Ž. iš viso už 77 590,33 Lt, tame skaičiuje 12 388,37 Lt PVM. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinės operacijos turinys – prekių pardavimas, apmokėjimo būdas – skolų užskaita. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dalis prekių, atvaizduotų PVM sąskaitose faktūrose VICT Nr. 0155 ir VICT Nr. 0156 buvo areštuoti 2009-04-21. 2012 m. liepos 16 d. liudytojas V. P. papildomos apklausos metu informavo, kad PVM sąskaitos faktūros VICT Nr. 0155 ir VICT Nr. 0156 buvo išrašytos ir įtrauktos į Bendrovės buhalterinę apskaitą 2009 m. liepos mėn. atgaline data, t.y. 2009-04-15 dienai. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimu „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei to paties straipsnio 4 dalies reikalavimu „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Remiantis 2002 m. kovo 5 d. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 79 str. 2 dalies reikalavimu „PVM sąskaita – faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalies reikalavimą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 5 d. išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą VICT Nr. 0155 iš viso už 33 245,39 Lt, tame skaičiuje 5 308,09 Lt PVM ir PVM sąskaitą faktūrą VICT Nr. 0156 iš viso už 77 590,33 Lt, tame skaičiuje 12 388,37 Lt PVM privalėjo jas įtraukti į 2009 m. liepos mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą bei deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 m. liepos mėn. turėtus PVM apmokestinamus sandorius. Tyrimo metu daroma išvada, kad Bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras 2009 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini) iškreipė duomenis apie 2009 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. Bendrovės turtą ir įsipareigojimus. Tuo Bendrovė pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies reikalavimą, kuris nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Remiantis minėta priežastimi, kad (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys yra iškreipti ir neatitinka tikrovės, nėra galimybės iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-07-31. Papildomam tyrimui atlikti buvo pateikti 2009-04-01 – 2009-10-31 laikotarpio (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, kurie buvo atspausdinti 2012 m. liepos mėn. bei nepasirašyti atsakingų asmenų. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 1 dalies nuostata „Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu“ bei to paties įstatymo 16 str. 3 dalies nuostata „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“ ir 4 dalies nuostata „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.“ Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatą „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti liudytojai Ž. B., M. Č., I. G., M. S., E. Ž., V. P., A. G., civilinio ieškovo B(duomenys neskelbtini) atstovas D. Š. dėl kokių tai aplinkybių galėjo kaltinamojo S. M. atžvilgiu sakyti netiesą. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems, kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinamame akte aprašytas, teismo nustatytas aplinkybes. Todėl teismas jais tiki ir šie jų paaiškinimai yra kaltinamojo S. M. kaltės įrodymai.

Aukščiau aprašyti rašytinai duomenys, o būtent: pareiškimas, gautas LR BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (t. 1. b. l. 3-4); apžiūros protokolas (t. 2, b.l. 57); dokumentai, pateikti LR BPK 98 straipsnio tvarka (t. 1, b. l. 123); dokumentų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 120); daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 79); daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 107-108); daiktai rasti kratos metu (t. 6, b. l. 114-124); specialistų išvados: Nr. 5-1/95, 5-1/133 (t. 6, b. l. 9-36), - šiuose užfiksuoti duomenys, vieni kitiems neprieštaraujantys ir vieni kitus papildantys, bei papildydami aukščiau minėtų liudytojų teisme duotus paaiškinimus ir šiems neprieštaraujantys, patvirtina kaltinime nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes. Nenustatyta, kad šie duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl teismas sprendžia, kad šie duomenys yra kaltinamojo S. M. kaltės įrodymai.

Teismas, ištyręs, įvertinęs byloje surinktus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog S. M. neteisėtai perleido M. S. ir G. Ž. areštuotą ir jam patikėtą (duomenys neskelbtini) bendros 9.500,00 vertės turtą; paslėpė areštuotą ir jam patikėtą (duomenys neskelbtini) bendros 21.300,00 Lt vertės turtą; sumažindamas pagal 2008-07-22 paskolos sutartis atsiradusius (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus M. S. ir G. Ž. iš viso 110 835,72 Lt sumai, patenkino tik dviejų kreditorių reikalavimus ir dėl to likusiems kreditoriams padarė 110 835,72 Lt turtinę žalą; paslėpė (duomenys neskelbtini) bendros 21.300,00 Lt vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to kreditoriams padarė 21.300,00 Lt turtinę žalą; apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo S. M. kaltę, paD. minėtas nusikalstamas veikas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis S. M. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Jo aukščiau aprašyti teiginiai, gynybos versija teismo neįtikino. Gi, dėl areštuoto ir jam patikėto turto perleidimo G. Ž. ir M. S.. Pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį ši nusikalstama veika gali būti padaryta veikiant tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suprantant, kad jam patikėtas jo žinioje esantis turtas, skirtas atlyginti nukentėjusiems jų patirtą turtinę žalą. Kaltininkas suvokia savo pareigas ir teises jam patikėto turto atžvilgiu, žino, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes yra įspėtas. Aukščiau aprašyti įrodymai neabejotinai patvirtina tai, kad 2009-04-17 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7912-535/2009 buvo areštuotas (duomenys neskelbtini)turtas. 2009-04-21 buvo aprašytas (duomenys neskelbtini)bendros 49.100 Lt vertės turtas. Su šiuo dokumentu S. M. buvo supažindintas pasirašytinai antstolio I. G., jokių pastabų dėl aprašyto turto kiekio S. M. nepateikė. 2009-10-05 (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. 2009-10-27 bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) administratorius D. Š. pareikalavo S. M. perduoti UAB (duomenys neskelbtini)turtą ir visus šios įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentus. S. M. administratoriui pateikė tik 4 vnt. įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančių baldų ir įmonės dokumentus. Kitas šios bendrovės turtas, nuo bankroto administratoriaus buvo nuslėptas. Be to, aukščiau aprašyti įrodymai neabejotinai rodo, kad 3300,00 Lt vertės komplektas kambariui: spinta su atviromis lentynomis, stalas ir keturios kėdės mėlynai žalios spalvos buvo rastos kratos metu pas S. M. bute, esančiame S(duomenys neskelbtini). 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo 13 punktu aprašytu (duomenys neskelbtini)turtu - komplektu vaiko kambariui „FLORENCE“ disponuoja UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas E. Ž.. O minėto turto aprašo 9 punkte aprašyto 1000,00 Lt vertės rašomojo stalo „DOIMO“ vaiko kambariui, rožinis stalviršis, 3 mėlyni stalčiai; 10 punkte aprašyto 800,00 Lt vertės pastatomo rožinės spalvos plastmasinės lempos su gaubtu; 11 punkte aprašytos 1000,00 Lt vertės spintos „DOIMO“ vaiko kambariui, mėlynos spalvos su vidiniu apšvietimu; 12 punkte aprašytos 1500,00 Lt vertės lovos „DOMO“ vaiko kambariui, mėlynos spalvos su ištraukiama svečio lovele; 13 punkte aprašyto 3500,00 Lt vertės komplekto vaiko kambariui „FLORENCE“: staliuko su veidrodžiu; 14 punkte aprašytos 1000,00 Lt vertės vaikiškos lovytės kūdikiams „DOIMO“ baltos ir medžio spalvos 2 vnt.; 15 punkte aprašytos 2000,00 Lt vertės mokimosi zonos „Smail“ žalios spalvos; 16 punkte aprašytos 500,00 Lt vertės komplekto vaiko kambariui – staliuko, dviejų kėdučių ir kilimėlio mėlynos spalvos; 17 punkte aprašyto 1000,00 Lt vertės „MORETTI“ darbo zonos stalo ir bufeto; 18 punkte aprašyto 1500 Lt vertės spintos baltos spalvos; 20 punkte aprašyto 1500,00 Lt vertės lovos su šviečiančiu galvūgaliu; 21 punkte aprašyto 4000,00Lt vertės komplekto vaiko kambariui su dviaukšte lova ir spinta rožinės spalvos; 22 punkte aprašyto 2000,00Lt vertės „DOIMO“ dviaukštės lovos mėlynos spalvos, teisinis ir faktinis likimas yra nežinomas. Šie įrodymai, aplinkybės nenuginčijamai, neabejotinai patvirtina tai, kad S. M., laikotarpiu nuo 2007-01-16 iki 2009-10-05 būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300630354, registruotos Algirdo g. 9, Vilniuje, direktoriumi, žinodamas, kad vadovaujantis 2009-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7912-535/2009, areštuotas bei 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu (pakeičiančiu 2009-04-20 aprašą) aprašytas (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), bendros 49.100,00 Lt vertės turtas perduotas jam saugoti (administruoti) ir šio turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2012-01-18, paslėpė 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašo aprašytą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą.

Be to, aukščiau aprašytį įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. M. 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu (pakeičiančiu 2009-04-20 aprašą) aprašytą (duomenys neskelbtini)turtą : 2000,00 Lt vertės fotelį „Flower“ rožinės spalvos, gėlės formos; 3000,00 Lt vertės minkštą fotelį „JETSONS GIOVANNETTI“ baltos spalvos; 2 punktu aprašytą 2000,00 Lt vertės minkštą fotelį „LOVE“, raudonos spalvos, širdies formos; 5 punktu aprašytą 500,00 Lt vertės kėdę-laiko krėslą „SWIWEL“, baltos spalvos, geležinė koja; 6 punktu aprašytą 2000,00 Lt vertės stiklinį kavos staliuką „RON ARAN“, neteisėtai perleido G. Ž. ir M. S.. Taip pat pasitvirtino, kad neteisėtas perleidimas pasireiškė tuo, kad S. M., vėl gi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) turtas yra areštuotas, dalį šio turto 2009 metais laikotarpiu nuo balandžio 21 iki rugpjūčio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, perleido (duomenys neskelbtini) „ akcininkams – kreditoriams M. S. ir G. Ž.. Šis turtas perleistas sąskaitų – faktūrų pagrindu, kurios išrašytos ne ūkinės operacijos metu, o vėliau t.y. 2009 m. liepos 5 d. Šias aplinkybes patvirtino (duomenys neskelbtini) buhalteris P., kuris nurodė, jog S. M. nurodymu, jis 2009 m. liepos 5 d. kompiuteriu atspausdino dvi 2009-04-15 dienos data sąskaitas faktūras, nurodydamas jose ūkinės operacijos turinį – prekių pardavimas, apmokėjimo būdas – skolų užskaita. Šis liudytojas patvirtino, kad sąskaitose – faktūrose įrašė tuos baldus, kuriuos nurodė direktorius S. M.. Jam buvo paaiškinta, neva šis turtas buvo parduotas, todėl reikia sutvarkyti dokumentus. Šias aplinkybes patvirtino ir kita (duomenys neskelbtini) buhalterė liudytoja A. G.. O ši nurodė, kad iki 2009 m. birželio 3 d., jai vykdant (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, su kreditoriumi M. S. ir su G. Ž. atsiskaityta nebuvo. Be to, liudytojas E. Ž. patvirtino, kad pirma jam buvo perduoti baldai ir tik vėliau buvo tvarkomi dokumentai. Aplinkybę, kad dokumentai išrašyti atgaline data, patvirtina ir kiti duomenys, t.y. 2009-03-10 datuojamas M. S. įspėjimas, adresuotas (duomenys neskelbtini) dėl paskolos grąžinimo įsipareigojimų nevykdymo, buvo paruoštas buhalterio P., kuris (duomenys neskelbtini) apskaitą pradėjo tvarkyti tik nuo 2009-06-26. Šie įrodymai (aplinkybės) patvirtina tai, kad 2009-04-21 antstolio I. G. turto aprašu (pakeičiančiu 2009-04-20 aprašą) aprašytas (duomenys neskelbtini)turtas: 2000,00 Lt vertės fotelį „Flower“ rožinės spalvos, gėlės formos; 3000,00 Lt vertės minkštas fotelis „JETSONS GIOVANNETTI“ baltos spalvos; 2 punktu aprašytas 2000,00 Lt vertės minkštas fotelis „LOVE“, raudonos spalvos, širdies formos; 5 punktu aprašytas 500,00 Lt vertės kėdė-laiko krėslas „SWIWEL“, baltos spalvos,6 punktu aprašytas 2000,00 Lt vertės stiklinis kavos staliukas „RON ARAN“, neteisėtai buvo perleistas G. Ž. ir M. S.. Dėl skolininko nesąžiningumo. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtintos dvi savarankiškos sudėtys, kurios ir yra inkriminuotos kaltinamajam S. M.. Viena jų – favoritizmas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu (208 str. 1 d. ) . Antroji – skolininko nesąžiningumas, susijęs su savo turto neteisėtu perleidimu , tuo padarant turtinės žalos kreditoriams (208 str. 2 ). Nusikaltimas gali būti padaromas tik esant bent venai iš šių aplinkybių: 1) sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų; 2) kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Aukščiau aprašyta specialisto išvada patikimai nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini)2009 m. pelno ataskaitą, ši bendrovė 2008 m. ir 2009 m. dirbo nuostolingai, tai yra 2008 m. nuostolis sudarė 373 332 Lt, 2009 m. – 131 809,00 Lt. 2009-07-05 šios bendrovės einamojo mokumo rodiklis buvo lygus 0,36, o 2009-08-18 dienos -0,15, todėl galima teigtina, kad šios bendrovės ekonominė padėtis buvo sunki ir ji buvo nepajėgi padengti visų trumpalaikių įsipareigojimų. Aukščiau aprašyti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog apie tokią įmonės padėtį žinojo direktorius S. M.. Taip pat, kad jo vadovavimo metu, įmonei buvo skolinami pinigai, t.y. 2008-07-22 pasirašyta paskolos sutartis su M. S. ir Ž.. Tai S. M. neginčijo. O įmonės nuostolingą veiklą patvirtino ir buhalterė A. G.. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) ekonominė padėtis buvo sunki ir S. M. akivaizdžiai apie tai žinojo. Tačiau, suprasdamas sunkią įmonės ekonominę padėtį, suvokdamas, kad įmonė neturi realių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, S. M. pasiūlė dviem šios įmonės akcininkams - kreditoriams – M. S. ir G. Ž., esant šių pareikalavimui grąžinti skolą, skolą padengti įmonės turtu, t.y. baldais. Šio susitarimo pagrindu minėtiems akcininkams buvo parduotas – užskaitytas 110 835, 72 Lt įmonės turtas, tokiu būdu padarant žalą likusiems kreditoriams. Be to, aukščiau aprašyti įrodymai neabejotinai patvirtina tai, kad S. M. dėl (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė (duomenys neskelbtini) turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Kaltinamojo S. M. apgaulingas apskaitos tvarkymas šio nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė buvo realizuota tokiais konkrečiais savo veiksmais. Byloje yra dvi 2009 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros: VICT Nr. 0155 išrašytos M. S. iš viso už 33 245,39 Lt, tame skaičiuje 5 308,09 Lt PVM ir VICT Nr. 0156 išrašyta G. Ž. iš viso už 77 590,33 Lt, tame skaičiuje 12 388,37 Lt PVM. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinės operacijos turinys – prekių pardavimas, apmokėjimo būdas – skolų užskaita. Ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai nustatyta, kad dalis prekių, atvaizduotų PVM sąskaitose faktūrose VICT Nr. 0155 ir VICT Nr. 0156 buvo areštuoti 2009-04-21. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros VICT Nr. 0155 ir VICT Nr. 0156 buvo išrašytos ir įtrauktos į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 2009 m. liepos mėn. atgaline data, t.y. 2009-04-15 dienai. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimu „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei to paties straipsnio 4 dalies reikalavimu „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Remiantis 2002 m. kovo 5 d. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 79 str. 2 dalies reikalavimu „PVM sąskaita – faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalies reikalavimą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 5 d. išrašiusi PVM sąskaitą- faktūrą VICT Nr. 0155 iš viso už 33 245,39 Lt, tame skaičiuje 5 308,09 Lt PVM ir PVM sąskaitą faktūrą VICT Nr. 0156 iš viso už 77 590,33 Lt, tame skaičiuje 12 388,37 Lt PVM privalėjo jas įtraukti į 2009 m. liepos mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą bei deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai už 2009 m. liepos mėn. turėtus PVM apmokestinamus sandorius. Tai patvirtina, jog bendrovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras 2009 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini) iškreipė duomenis apie 2009 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. šios bendrovės turtą ir įsipareigojimus. Tuo buvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies reikalavimas, kuris nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Akivaizdu, jog esant aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio mėn. ir liepos mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys yra iškreipti ir neatitinka tikrovės, todėl nėra galimybės iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-07-31.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. M. bausmę, atsižvelgia nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, į jo atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis S. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. nelinkęs nusikalsti. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ateityje S. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudos, įvertinus šių veikų sunkumą ir LR BK 47 straipsnio redakciją pagal šių veikų padarymo laiką.

Civilinis ieškovas B(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 132135,72 Lt turtinės žalos atlyginimo priteiS.. S. M. su ieškiniu nesutiko. Byloje įrodyta, jog (duomenys neskelbtini) negalėjo įvykdyti prievoles dėl (duomenys neskelbtini) dalyvio S. M. nesąžiningų veiksmų. Todėl S. M. turėtų atsakyti pagal (duomenys neskelbtini) prievolę savo turtu subsidiariai (LR Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismo žiniomis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-950-232/2014 pagal ieškovės I. B. ieškinį B(duomenys neskelbtini). Pagal tai bei byloje esančią rašytinę medžiagą, teismo nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti. Be to, teismas įvertinęs byloje pateiktą ieškinį (jo turinį), sprendžia, jog šis neatitinka bendruosius reikalavimus keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal tai teismas sprendžia, kad negalima spręsti dėl ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Todėl dėl ieškinio pripažintina B(duomenys neskelbtini) teisė į ieškinio patenkinimą, klauS. dėl ieškinio dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (LR (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 303 -307 straipsniais, teismas

nusprendė:

pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 50 MGL dydžio, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda;

pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 60 MGL dydžio, t.y. 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) bauda;

pagal LR BK 208 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 50 MGL dydžio , t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda;

pagal LR BK 208 straipsnio 2 dalį ir už tai jį nubausti 60 MGL dydžio, t.y. 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) bauda;

pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 100 MGL dydžio, t.y. 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas S. M. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą galutinę bausmę – 200 MGL dydžio, t.y. 26000 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) baudą.

Įpareigoti S. M. 200 MGL dydžio, t.y. 26000 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) baudą, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Įspėti S. M., kad nustatytu laiku, tai yra per keturis mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti B(duomenys neskelbtini) teisę į ieškinio patenkinimą, o klauS. dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.