- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- T-1098-1132/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23225-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Nuteistasis
- Ž. G.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.12.1Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą teikimą (BPK 358 str. 2 d.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam Ž. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2020 m. birželio 5 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kuriuo siūloma Ž. G. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini) , Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą. Nuosprendį subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 BBND dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, Ž. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 13 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2021 m. rugsėjo 30 d.
Ž. G. į Probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2019 m. spalio 3 d., supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės, pareigų ir probacijos sąlygų nevykdymą. 2019 m. spalio 11 d., atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (59 balai). 2020 m. kovo 26 d. pakartotinai įvertinus pagal OASys metodiką rizika liko vidutinė, tačiau padidėjo balų skaičius (73 balai). Kadangi Ž. G. probacijos laikotarpiu baustas už administracinius nusižengimus, Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų skyrimo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Ž. G. paskirtas papildomas įpareigojimas – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Šalies argumentai
Probacijos tarnyba 2020 m. kovo 7 d. teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi nuteistasis 2020 m. kovo 13 d. padarė nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 1 dalyje, o 2020 m. kovo 20 d. – nusižengimą numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi teikimas atmestas.
Ž. G. sutikus, teismo skirti įpareigojimai – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu – nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. buvo kontroliuojami elektronine stebėjimo įranga. Šių pareigų nevykdymo atvejų nepastebėta.
Ž. G. nuo 2016 m. balandžio 18 d. vykdo individualią veiklą. Pareigų – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, nevykdymo atvejų nenustatyta. Ž. G. nevykdo pareigos nevartoti psichiką veikiančias medžiagas ir daro administracinius nusižengimus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, Ž. G. tris kartus baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus: 2020 m. balandžio 1 d. padarė nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 1 dalyje (būdamas neblaivus, be pagrindo iškvietė policijos pareigūnus), 2020 m. gegužės 8 d. – ANK 484 straipsnio 2 dalyje (būdamas neblaivus (4,17 promilių girtumas) viešoje vietoje, nesiorientuodamas aplinkoje, šlitinėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą), 2020 m. gegužės 20 d. – ANK 484 straipsnio 2 dalyje (būdamas neblaivus (2,91 promilių girtumas) viešoje vietoje svirduliavo, vartojo necenzūrinius žodžius).
Teismo posėdžio metu prokurorė teikimą siūlė tenkinti.
Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad 2020 m. birželio 10 d. naktį nuteistasis Ž. G. nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje.
Nuteistasis Ž. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką nuteistasis informuotas telefonu, nurodė, kad teismo posėdyje dalyvaus, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti bausmę klausimą bei byloje surinktus duomenis, teismas juos vertina ne tik formaliai, tačiau taip pat vadovaujasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Ž. G. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą. Nuosprendį subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 34 BBND dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, Ž. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 13 d. (2 t., b. l. 78-85).
Iš Probacijos tarnybos teismui pateiktos asmens bylos Nr. 75-305-19 nustatyta, kad nuteistasis Ž. G. į Probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2019 m. spalio 3 d. (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 11); 2019 m. spalio 11 d. sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, nuteistasis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, administracinių nusižengimų padarymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2021 m. rugsėjo 30 d. (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 37-56).
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nuteistajam papildomai paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 101, baudžiamoji byla 2 t., b. l. 116-117). Šio įpareigojimo nevykdymo atvejų iki teikimo teismui pateikimo Probacijos tarnyba nenustatė, tačiau 2020 m. birželio 10 d. naktį nuteistasis nebuvo rastas namuose.
Nuteistasis vykdo teismo skirtą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, nevykdymo atvejų taip pat nenustatyta. Nuteistasis Ž. G. dirba, tačiau nevykdo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančias medžiagas bei daro administracinius nusižengimus.
Nuteistasis Ž. G. po Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi paskirto papildomo įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 101, baudžiamoji byla 2 t., b. l. 116-117), padarė du administracinius nusižengimus: 2020 m. kovo 13 d. ANK 489 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o 2020 m. kovo 20 d. – ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nusižengimai padaryti esant neblaiviam (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 116-124).
Kauno apylinkės teisme 2020 m. kovo 27 d. buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (2 t., b. l. 121-122). Nagrinėjant teikimą – 2020 m. balandžio 1 d. nuteistasis Ž. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 1 dalyje (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 138-142). Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė Probacijos tarnybos teikimą (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 134-137, baudžiamoji byla 2 t., b. l. 133-136).
Po Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atmesto Probacijos tarnybos teikimo, nuteistasis Ž. G. padarė du administracinius nusižengimus – 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 149-156). Paminėti nutarimai nėra įsiteisėję, tačiau iš asmens byloje Nr. 75-305-19 esančio paaiškinimo nustatyta, kad nuteistasis Ž. G. pripažįsta 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. padaręs administracinius nusižengimus (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 148).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis Ž. G. po Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas Probacijos tarnybos teikimas, padarė du administracinius nusižengimus (nutarimai administracinių nusižengimų bylose nėra įsiteisėję, tačiau nuteistasis pripažįsta padaręs nusižengimus), nusižengimai padaryti nuteistajam esant neblaiviam, kas rodo, kad nuteistasis nevykdo teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šie, įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, pažeidimai sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau spęsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo teismas turi įvertinti ne tik neigiamą nuteistojo elgesį, tačiau ir teigiamą, t. y. būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo dedamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę, bei vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Nors tai yra ne pirmas teikimas, kuriuo prašoma panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. G., teismas mano, kad kol kas nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes nuteistasis nuo probacijos pradžios deda pastangas integruotis visuomenėje ir taisytis, t. y. nenustatyta įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevykdymo atvejų, taip pat nenustatyta, kad nuteistasis nesilaikytų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Nuteistasis taip pat vykdė jam paskirtą papildomą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nors Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 10 d. naktį nuteistasis nebuvo rastas namuose, tačiau nuteistasis dėl šio pažeidimo paaiškinimo nėra pateikęs, įpareigojimo nevykdymo priežastys nežinomos. Nuteistasis sutiko, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. būtų kontroliuojamas elektronine stebėjimo įranga, kas taip pat rodo jo teigiamą požiūrį į paskirtų įpareigojimų vykdymą. Bylos duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų nuteistojo Ž. G. atžvilgiu nėra pradėta. Bylos duomenimis nuteistasis vykdo individualią veiklą, yra stogdengys, išlaiko du mažamečius vaikus. Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo probleminės sritys (neigiami veiksniai) yra alkoholio vartojimas (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 41). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nuteistasis konsultuotas psichiatro Respublikinėje Kauno ligoninėje, jam nustatyta diagnozė F 10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), gydytas stacionare, paskirti medikamentai (asmens byla Nr. 75-305-19, b. l. 86). Nuteistasis turi priklausomybę alkoholiui, tačiau gydosi. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. padaryto nusižengimo iki 2020 m. gegužės 8 d. padaryto nusižengimo, t. y. daugiau nei vieną mėnesį, nenustatyta atvejų, kad nuteistasis būtų neblaivus, kas rodo, kad nuteistasis Ž. G. deda pastangas norėdamas įveikti ligą – priklausomybę alkoholiui. Atsižvelgtina į tai, kad per trumpą laiką po paskutinio teikimo svarstymo dar nepasiekti gydymo rezultatai, įvertinus ir tą aplinkybę, kad nuteistojo galimybes gydytis priklausomybę alkoholiui ir duomenų apie gydymo eigą pateikimą apsunkino ir šalyje paskelbtas karantinas.
Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam tebuvo išduotas siuntimas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Byloje nėra jokių duomenų, kad Probacijos tarnyba nuteistojo atžvilgiu vykdė kokias nors priemones ar programas, kurios galėtų padėti nuteistajam įveikti ligą – priklausomybę alkoholiui. Su nuteistuoju buvo vedami tik pokalbiai, kurie, šalyje paskelbus karantiną, 2020 m. kovo 25 d., 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. vykdyti telefonu. Nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. nuteistasis buvo kontroliuojamas elektronine stebėjimo priemone, todėl nurodytomis dienomis buvo atvykęs į Probacijos tarnybą individualiam darbui. 2020 m. birželio 3 d. atliktas narkotinių medžiagų nustatymo testas ir pravestas pokalbis. Pats nuteistasis Ž. G. kreipėsi į medikus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, konstatuota, kad nuteistasis serga, jam buvo paskirti medikamentai. Nuteistasis stengiasi įveikti priklausomybę alkoholiui – daugiau nei mėnesį nebuvo užfiksuota alkoholio vartojimo atvejų, todėl atsižvelgiant į priklausomybės pobūdį ir jos gydymo specifiką, kai per trumpą gydymo laiką sunku pasiekti gydymosi rezultatus, ypatingą dėmesį būtina skirti nuteistojo elgesio keitimui ir priklausomybės gydymui, o ne represinių priemonių taikymui.
Teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas nevykdymas ir jo pasėkoje 2020 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. padaryti administraciniai nusižengimai neginčijami (nutarimai administracinių nusižengimų bylose neįsiteisėję, tačiau nuteistasis juos pripažįsta), būdamas brandžia asmenybe nuteistasis elgėsi lengvabūdiškai, jo veiksmams trūksta atsakingumo, tačiau šie pažeidimai padaryti dėl ligos – alkoholizmo ir negali būti laikomi esmine aplinkybe, leidžiančia konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – probacijos panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog siekiant koreguoti nuteistojo Ž. G. elgesį ir padėti jam įveikti priklausomybę alkoholiui, būtina spręsti klausimą dėl papildomų įpareigojimų skyrimo.
Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018, 2K-143-1073/2020).
Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
Teismo nuomone, nuteistojo amžius, sveikatos būklė, pastovi gyvenamoji vieta, darbas ir priklausomybės alkoholiui gydymas, Probacijos tarnybos pagalbos teikimas ir kontrolė nuteistajam gydantis priklausomybę, papildomų įpareigojimų skyrimas, galėtų būti tie apsauginiai veiksniai, pagerinantys nuteistojo resocializaciją ir sumažinantys probuojamojo nusikalstamų veikų recidyvą.
Nagrinėjamu atveju, nors tai yra ne pirmas teikimas, kuriuo prašoma panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. G., susipažinus su visomis aplinkybėmis negalima vienareikšmiškai teigti, jog Ž. G. itin piktybiškai nevykdo teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančias medžiagas ir to pasėkoje daro administracinius nusižengimus. Nuteistojo, vieno iš teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas dėl ligos, nerodo iš anksto susiformavusios tyčios vengti vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nėra pakankamai svarus pagrindas panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai Ž. G. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas būtų pernelyg griežta priemonė ir tokiu būdu pažeistas proporcingumo principas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo Ž. G. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę nuteistajam, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl Ž. G. paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas. Toks sprendimas, teismo vertinimu, bus socialiai teisingesnis ir naudingesnis visuomenei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsnio 3 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.