Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas, gyvendamas su ieškove, iki 2011 m. spalio 25 d. kartu išlaikė nepilnametį vaiką, o nuo 2011 m. spalio 25 d. teikė išlaikymą sumokėdamas 600 Lt grynais pinigais. Teigia, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai nutylėdama šią aplinkybę, todėl nuo šiol pinigai vaiko išlaikymui bus pervedami į banko sąskaitą. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas – 4 900 Lt per mėnesį. VSDFV išraše neatsispindi aplinkybė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nemoka atsakovui darbo užmokesčio ir yra ženkliai įsiskolinusi. Pateiktame išraše neatsispindi, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. nebegalioja atsakovo darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) priedai, pagal kuriuos jis laikinai dirbo 1,5 etato ir gaudavo 2 bazinių mėnesių atlyginimų dydžio (apie 230 Lt neatskaičius mokesčių) priedą už sudėtingų ir skubių darbų vykdymą. Teigia, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos 1 836 Lt. Jis dirba dviejuose darbovietėse bei tarnauja Lietuvos kariuomenėje (už darbą (duomenys neskelbtini) – 1 442 Lt, tarnyba Lietuvos kariuomenėje – 394 Lt, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negauna jokio darbo užmokesčio). Iš gaunamų pajamų atsakovas privalo kiekvieną mėnesį mokėti SEB bankui paskolos dalį (apie 1500 Lt), išlaikyti bendrą su ieškove būstą ir mokėti komunalinius mokesčius, šildymą. Ieškovė prie išlaidų neprisideda. Todėl mano, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis yra neadekvatus jo gaunamoms pajamoms. Mano, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teisę gauti išlaikymą, į tai, kad abiejų tėvų pareiga skirti dalį pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymui yra vienoda, į tai, kad teismų praktikoje preziumuojamas išlaikymo dydis yra 1 MMA, iš atsakovo turėjo būti priteistas 400 Lt dydžio laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui.Nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl ieškovės išlaikymo. Teigia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai grindžiamas tariamai gera atsakovo turtine padėtimi, nors atsakovo pateikti dokumentai rodo priešingai. Teigia, kad teismas, nustatydamas išlaikymą sutuoktiniui, pažeidė vaiko interesus, nes sumokėjus sutuoktinei išlaikymą bei įvykdžius prievoles kreditoriui atsakovui nebelieka lėšų vaiko išlaikymui. Nesutinka su nutarties dalimi dėl bendravimo su vaiku nustatymo. Teigia, kad teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, nustatydamas, kad jo bendravimas turi vykti dalyvaujant ieškovei ir tik ieškovės namuose. Teismas neįvertino, kad ieškovė yra priešiškai nusiteikusi atsakovo atžvilgiu, nuolat provokuoja konfliktus, stengiasi rasti pretekstus skundams, todėl tarp ginčo šalių tvyro įtampa. Esant tokiai įtampai, normaliai bendrauti su vaiku atsakovas neturi galimybės, nes dėl to nukenčia vaiko interesai. Mano. kad atsakovė neįrodė savo teiginių apie tai, kad atsakovas neturi reikiamų įgūdžių prižiūrėti vaiką, o argumentai apie vaiko susirgimus yra visiškai nesusiję su atsakovo veiksmais. Atsakovas turi reikiamus įgūdžius vaiko priežiūrai, pasitelkia senelius (savo tėvus). Nurodo, kad atsakovas dalyvauja vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuojamuose pokalbiuose, turi reikiamas sąlygas vaiko priežiūrai (gyvena 3 kambarių bute), nėra asocialus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose neužsimenama apie atsakovo keliamą pavojų vaikui. Mano, kad teismo nustatyti apribojimai bendrauti su vaiku dalyvaujant motinai bei tik motinos gyvenamojoje vietoje kelią žalą vaiko interesams – vaikas tokiu atveju atpras nuo tėvo, stebės tėvų konfliktus. Be to, teismo nustatytas bendravimo su vaiku laikas (darbo laiku) yra nesuderinamas su atsakovo darbu keliose darbovietėse, nustatyta bendravimo su vaiku trukmė yra nepalyginamai trumpesnė nei vaiko bendravimo su ieškove trukmė. Mano, kad vaiko teisė bendrauti su atsakovu bus geriau užtikrinta, jei jis galės bendrauti su vaiku jo ar jo tėvų gyvenamojoje vietoje. Todėl prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

Byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo, laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo sutuoktiniui teikimo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant ir taikant teisės aktus, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje nustatyta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Šiais atvejais išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 - 3.203 straipsnius.

Aptariamu atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nėra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus vis dėlto turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus (gal būt, šioje bylos stadijoje dar neišsamius) ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei spręsti išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, apelianto sutuoktiniui, taip pat ir tėvo laikino bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimus.

Kaip minėta, apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 3.65 str.), sprendė, kad apeliantas turi teikti po 600 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol teismas priims sprendimą byloje, kuriuo išspręs apelianto teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuolatinio dydžio klausimą.

Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju apelianto sūnui dar nėra nė dviejų metų (g. 2010-06-28). Kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 17 d. atsakovo sūnaus išrašo iš medicininių dokumentų, jam nustatytas sveikatos sutrikimas – įgimta rainelės patologija (b.l. 72-73). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. 20 rodo, kad ieškovei nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. birželio 28 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis treji metai (b.l. 87). Ieškovės byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. 4-10-2652 rodo, kad ieškovės pajamos – motinystės pašalpa laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. buvo 6 425,00 Lt (vidutiniškai 584,17 Lt per mėnesį) (b.l. 79-80). Ieškovė santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su apeliantu įgijo butą, kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b.l. 82-84). Tuo tarpu, kaip nustatė apylinkės teismas, apelianto pajamos sudaro 4 900 Lt sumą (b.l. 26-35). Tačiau iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 2 d. pranešimo dėl apeliantui nustatomo valandinio darbo užmokesčio – 4,85 Lt, 2012 m. vasario 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie socialinį draudimą, kuriame nurodoma, kad apeliantas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ draudžiamuoju laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. gavo 9,70 Lt draudžiamų pajamų, kitoje darbovietėje - (duomenys neskelbtini) tuo pačiu draudžiamuoju laikotarpiu gavo 2 754,88 Lt pajamų per mėnesį (su mokesčiais), Lietuvos kariuomenėje apelianto gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. gruodžio mėnesio buvo 3 461,90 Lt (vidutiniškai per mėnesį 288,49), o laikotarpiu nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. gruodžio – 4 381,40 (vidutiniškai per mėnesį 365,11 Lt) galima spręsti, kad jie patvirtina atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl mažėjančių jo gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į įstatyme įvirtintą nuostatą dėl teiktino nepilnamečiams vaikams išlaikymo proporcingumo vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.), įvertinus tai, kad ginčo šalių vaikui dar nėra nė dviejų metų, apelianto darbo užmokesčio sumažėjimą, net ir atsižvelgus į tai, kad vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, darytina išvada, kad 600 Lt per mėnesį laikino išlaikymo suma šiuo metu yra neproporcinga bendriesiems nepilnamečio vaiko poreikiams (vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio), todėl ji mažintina iki 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Apylinkės teismas taip pat sprendė, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo apeliantas turi pareigą teikti išlaikymą ieškovei. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su išlaikymo ieškovei reikalingumu. Teigia, kad teismas nustatydamas išlaikymą sutuoktiniui pažeidė vaiko interesus, nes, sumokėjus išlaikymą sutuoktinei bei įvykdžius prievoles kreditoriui, apeliantui nebelieka lėšų vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir atmeta apelianto argumentus.

Kaip jau minėta, teismas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. Tokiu atveju be CK 3.192-3.203 straipsnių taikomos ir 3.72 straipsnio nuostatos. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Kaip jau minėta, ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. birželio 28 d. yra vaiko priežiūros atostogose, kol ginčo šalių nepilnamečiam vaikui sueis treji metai (b.l. 87). Apeliantas pripažįsta, kad nuo 2011 m. spalio 25 d. gyvena skyrium nuo ieškovės. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove), apeliantas šiuo metu to neginčija. Kaip jau minėta, ieškovės pajamos šiuo metu nesiekia 600 Lt. Taigi, šiuo metu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei esant vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos yra labai mažos ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali užtikrinti net minimalaus pragyvenimo lygio, nes neviršija net MMA. Todėl, net ir atsižvelgus į apelianto pajamų mažėjimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo priteistas laikinas išlaikymo teikimas sutuoktiniui po 300 Lt per mėnesį laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Tokios išvados nešalina ir apelianto argumentai, susiję su jo turtiniais įsipareigojimais kitiems asmenims, nes sutuoktinio išlaikymo pareigos įsipareigojimai kitiems kreditoriams neeliminuoja apskritai, be to, taip pat turėtinas galvoje ir sumažinamos sūnui teiktino išlaikymo dydžio faktorius. Be to, pagal apelianto gaunamas pajamas nėra pagrindo manyti, kad priteisus laikiną išlaikymą sutuoktinei jis atsidurtų sunkesnėje finansinėje padėtyje nei ieškovė.

Apylinkės teismas sprendė, kad užtikrinant, jog nebūtų prieštaraujama nepilnamečio vaiko interesams, atsakovas (apeliantas) iki teismo sprendimo byloje priėmimo bendrauja su sūnumi šio gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, kiekvieną antradienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val. bei antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį nuo 14.00 val. iki 17.00 val. Apeliantas su tokia tvarka nesutinka.

CK 3.65 straipsnio 2 dalis nenumato laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad apylinkės teismas nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vertindamas konkrečią situaciją, apylinkės teismas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, turėjo teisę nustatyti ir tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovės byloje pateikti medicininių dokumentų išrašai bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato, Penkto policijos komisariato, Pilaitės nuovados 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei tos pačios dienos raštas ieškovei patvirtinta konfliktiškus šalių santykius (b.l. 90-101). Tačiau šiuo atveju tai nesudaro neginčijamo pagrindo apriboti tėvo teises bendrauti su jo nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Kita vertus, kaip jau minėta, ginčo šalių vaikui dar nėra nė dviejų metų. Jis gyvena su motina, kuri manytina, yra įgijusi didesnius vaiko priežiūros įgūdžius nei skyrium gyvenantis apeliantas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog apeliantas su vaiku turi bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas dirba keliose darbovietėse. Jo pateikti dokumentai rodo, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) 1 etatu, docento pareigose (b.l. 28-29). Pagal darbo sutarties 5 punktą jo darbo savaitės trukmės savaitė 36 val. (sutrumpinta 4 val.). Taigi, atsižvelgiant į tai, iš tikrųjų neatmestina, kad teismo nustatytu bendravimo su vaiku laiku - antradieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. atsakovas gali būti užimtas darbe, dėl ko negalės tinkamai įgyvendinti savo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio pokalbio metu ginčo šalys susitarė dėl sekančios bendravimo su vaiku tvarkos: antradieniais ir ketvirtadieniais tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 15 val. iki 18 val., dalyvaujant motinai, o mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį 13.00 val. tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina iki 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie pasikeitimus dėl bendravimo tvarkos šalys turi pranešti dieną prieš bendravimo dieną; ligos atveju tėvas turi teisę aplankyti sūnų (b.l. 106-107). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys tarpusavio susitarimu buvo nustačiusios apelianto bendravimo su vaiku tvarką, teismas neturi pagrindo su ja nesutikti ir netvirtinti šalių nustatytos tvarkos, nes, teismo vertinimu, būtent šalių tarpusavio sutarimu nustatyta tvarka labiausiai atitinka ir nepilnamečio vaiko, ir jo tėvų interesus siekiant dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atvejį, kad sūnus po pasimatymo su tėvu buvo neramus, buvo kreiptasi į medikus, tačiau iš šio vienetinio atvejo negalima daryti neabejotinų išvadų apie neigiamą tėvo įtaką sūnui. Akivaizdu, kad pateikus priešingus duomenis tokia bendravimo tvarka gali būti pakeista.

Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo vaikui suma mažintina iki 400 Lt, o laikina apelianto ir sūnaus bendravimo tvarka iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatytina sekanti: antradieniais ir ketvirtadieniais tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 15.00 val. iki 18.00 val., dalyvaujant motinai, o mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį 13.00 val. tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir iki 18.00 val. grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą, ligos atveju tėvas turi teisę aplankyti sūnų. Dėl to skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, šis teismo nustatytas išlaikymo dydis ir nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra laikini. Todėl galutines išvadas dėl teiktino nuolatinio išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui ir apelianto bendravimo su sūnumi tvarką teismas padarys priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad sumažinus priteistą išlaikymą vaikui, šia nutartimi nustatoma išlaikymo suma išieškotina nuo šios nutarties priėmimo dienos, nes atgręžti įvykdymą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumoms galima tik tais atvejais, kai anksčiau priimtas procesinis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais (CPK 762 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovo S. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. G., g. (duomenys neskelbtini), iki 400 Lt kas mėnesį nustatant, kad toks (sumažintas) išlaikymo dydis teiktinas nuo šios nutarties priėmimo dienos..

Nustatyti laikiną iki teismo sprendimo priėmimo atsakovo S. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. G., g. (duomenys neskelbtini), tvarką: S. G. bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) antradieniais ir ketvirtadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 15.00 val. iki 18.00 val., dalyvaujant motinai, o mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį 13.00 val. tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir iki 18.00 val. grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą, ligos atveju tėvas turi teisę aplankyti sūnų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.