Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1020 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 2629,97 Lt vienkartinę kompensaciją;

2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

Pareiškėjas skunde nurodo nesutinkantis su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1020 2.4.1 punktu, kuriuo nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 2629,97 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją, nes mano, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, dydį.

Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2,2900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytas 0,3869 ha ploto servitutas. Paaiškina, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-579 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ patvirtino 2,2900 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,1150 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pagal kurio sprendinius pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties, o ne žemės ūkio paskirties. Atsakovas, apskaičiuodamas piniginę kompensaciją, nesivadovavo faktiškai esančiais žemės sklypų duomenimis, todėl kompensaciją apskaičiavo už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tuo būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Nurodo, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikos 9.2 punkte pateiktą formulę. Teigia, jog neteisingai apskaičiuotas indeksas Kr (t.y. kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduota žemės kaina), kadangi nebuvo atlikti šio rodiklio nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, kaip numato Metodika, be to, neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (t.y. vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515), nes jis apskaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės. Atkreipia dėmesį, kad nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma paskaičiuota tik už vienerius metus, tačiau atsakovas privalėjo numatyti, kad servitutas yra neterminuotas (ne ilgiau nei 99 metams), todėl ši nuostolių suma turėjo būti padauginta iš 99, kadangi pareiškėjas dėl nustatytų apribojimų negalės tinkamai naudotis žemės sklypu visą likusį laiką.