Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1020 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav., servitutų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4.1 punktą, nustatantį, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 2 629,97 Lt vienkartinę kompensaciją; 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

Pareiškėjas teigė, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, dydį. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,2900 ha ploto žemės sklypas, esantis Kretingos raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir Žemės sklypas), kuriam yra nustatytas 0,3869 ha ploto servitutas. Pareiškėjas paaiškino, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-579 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurio sprendinius pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties, o ne žemės ūkio paskirties, tačiau atsakovas, apskaičiuodamas piniginę kompensaciją, nesivadovavo faktiškai esančiais žemės sklypų duomenimis, todėl kompensaciją apskaičiavo už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Pareiškėjas paaiškino, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikos 9.2 punkte pateiktą formulę. Pareiškėjas nurodė, jog neteisingai apskaičiuotas indeksas Kr (t. y. kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduota žemės kaina), nes nebuvo atlikti šio rodiklio nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, kaip numato Metodika, be to, neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (t. y. vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515), nes jis apskaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma paskaičiuota tik už vienerius metus, tačiau atsakovas privalėjo numatyti, kad servitutas yra neterminuotas (ne ilgiau nei 99 metams), todėl ši nuostolių suma turėjo būti padauginta iš 99, nes pareiškėjas dėl nustatytų apribojimų negalės tinkamai naudotis žemės sklypu visą likusį laiką.