Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos eksporto grupė“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos eksporto grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja 2019 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

2. Įmonės kreditorė T. Ž. su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pripažinti UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrotą tyčiniu tenkintinas.

3. Pareiškėja nurodo, kad buvę įmonės vadovai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktų nuostatas, dėl to bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu. Pareiškėja teigia, kad buvęs vadovas T. L. neperdavė įmonės turto bei dokumentų.

4. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „Baltijos eksporto grupė“ iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Ignika“. Nutartis įsiteisėjo 2018-09-20. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų kreditiniai reikalavimai, jie 2019 m. vasario 7 d., 2019m. balandžio 9 d., 2019 m. gegužės 7 d. nutartimis patikslinti. Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-26 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktus teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

6. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog buvusiam įmonės vadovui Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi už Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą – turto ir finansinių dokumentų neperdavimą skirta 700 Eur bauda. Pabrėžtina, kad buvęs vadovas ir po baudos skyrimo turto ir įmonės finansinių dokumentų administratorei neperdavė, kito įgalioto asmens nepaskyrė, neperdavimo priežasčių nenurodė.

8. Vadovaujantis paskutiniuoju įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balansu matyti, kad įmonė turėjo 193 498 Eur vertės turto, tačiau minėtas turtas iki šios dienos administratorei nėra perduotas. Buvusios vadovo T. L. neveikimas (ar tyčinis veikimas) suteikia pagrindą spręsti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai ir/ar netinkamai ir dėl to sąmoningai yra vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratorei.

9. Teismas mano, kad vengdamas perduoti įmonės dokumentus UAB „Baltijos eksporto grupė“ buvęs vadovas T. L. veikia tyčia ir siekia užkirsti kelią (trukdo) išsiaiškinti tikrąsias UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankroto priežastis, galimas įmonės netinkamo valdymo aplinkybes ir turto iššvaistymą ar pasisavinimą, dėl to, esant dabartinei situacijai bankroto administratorė neturi galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

10. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma dėl įmonės vadovo neveikimo leidžia spręsti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai ir/ar netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 straipsnis). Sutiktina su administratore, jog vengdamas perduoti įmonės dokumentus teismo paskirtajai administratorei vadovas galėjo siekti užkirsti kelią (trukdyti) išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes ir (arba) galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą, o bankroto administratorė neteko galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bei nors kiek patenkinti kreditorių interesus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

11. Konstatuotina, kad šiuo atveju įmonės dokumentų neperdavimas (vengimas perduoti dokumentus) – tai įmonės vadovo įstatymuose (Akcinių bendrovių įstatymas, Buhalterinės apskaitos įstatymas) nustatytų pareigų nevykdymas; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą panaikinimas, tai vertintina kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktai).

12. Atsižvelgiant į tai, įmonės UAB „Baltijos eksporto grupė“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos eksporto grupė“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ pareiškimą tenkinti.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos eksporto grupė“, įmonės kodas, 303391258, bankrotą tyčiniu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.