Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-439/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
1-111-439/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36717-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Simonavičienė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
L. R.
Advokatai
Rimantas Cemnalianskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-111-439/2021Teisminio proceso Nr.1-01-1-36717-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.3.64.2; (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,sekretoriaujant Virginijai Juodžentienei,dalyvaujant prokurorui Nomedui Metrikiui,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui,nukentėjusiajam L. R.,

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolinio ryšio priemones (vaizdo konferenciją per zoom programą), bei tiesiogiai dalyvaujant teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas: 1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-07-19 pagal LR BK 284 str. 1d. 6 mėn. viešaisiais darbais; 2) 2013-02-11 pagal LR BK 286 str., 290 str. 45 parų areštu, bausmę atlikęs; 3) 2014-07-25 pagal LR BK 236 str. 1d. 25 MGL ( 3250 Lt) bauda; 4) 2016-06-09 Tauragės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 d. bausmė subendrinta su 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme, sudedant bausmes ir paskirta galutinė bausmė: laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 25 MGL ( 941,3 eurų ) bauda; 2018-04-06 bauda išieškota, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2020 m. rugsėjo mėn. 12 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), miestelio šventės metu, viešoje vietoje šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų spyrė L. R. į dešinįjį žandą, dėl ko L. R. pargriuvo ant žemės, po to jam gulinčiam ant žemės sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiais į veidą ir galvą, taip nukentėjusiajam L. R. padarė dešinio žando, nosies sumušimą su nosies kaulų lūžimu, poodines kraujosruvas akių vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta tik dalies. Nepripažįsta, kad jis pradėjo muštynes ir ne jis spyrė L. R. iš kojos. L. R. pirmas jam pradėjo smūgiuoti. Jis negalėjo jam įspirti, tai buvo neįmanoma. Jis su L. R. prieš 4 metus susipyko dėl merginos, jis teigė, kad neva jis nuo jo merginą nuviliojo. L. R. sukilo agresija ir 2020 m. birželio 14 d. jis atvažiavo su trimis draugais pas jį ir jį sumušė. Nerašė jokio pareiškimo, nesikreipė policiją, nes suprato, kad procesas užtruks, o jam reikėjo išvykti į užsienį, nes ten jo darbas, į Lietuvą buvo grįžęs tik laikinai. 2020-09-12 Skaudvilės miestelyje vyko šventė, jis su drauge S. Č. apie 22 val. atėjo į šventę ir nuėjo prie bažnyčios. Šventėje buvo daug draugų. Jis alkoholio tą vakarą nevartojo ir asmeniškai neturėjo jokių skardinių, kaip, kad pasakojo L. R.. Tą vakarą L. R. šventėje pamatė apie 23 val. Jis atėjo su draugais ir jį provokavo, bandė jį kliudyti pečiais, atėjo prie jo, kabinėjosi ir bandė trenkti, bet nepataikė. Tada jis trenkė jam su ranka ir jis parkrito. Šventėje buvo daug žmonių. Nebūtų trenkęs L., bet jis pats pirmas pradėjo. Jis gynėsi, kai jam L. pradėjo smūgiuoti. Jis jam nespyrė, gal kitas kažkas jį dar mušė. Jis jam sudavė tik į veidą, į dešinę pusę, ir jis nugriuvo. Jis su drauge nuėjo prie palapinės, kai parėjo L. vėl pradėjo jį pulti. Tada krito su juo ant nugaros. Viską darė, kad apsiginti, nes jį puolė. Abu su L. gulėjo ant žemės, L. galėjo suduoti iki 5 smūgių, bet tai buvo gynyba. Nepripažįsta, kad pirmas pradėjo muštynes, jei žmogus puola, žemina jį prie visų žmonių, tai jis ir gynėsi. Apklausti liudytojai matė tik įvykio galą. Kai jie nusirito, jis smūgiavo L., tada atsistojo ir nuėjo. Pripažįsta, kad sudavė su ranka, bet jis jį išprovokavo. Tą vakarą nebuvo sutrikdyta rimtis. Kai jis L. sudavė smūgius, jie buvo parvirtę ant šono ir abu buvo susikabinę. Liudytojai, kurie liudijo prieš jį, yra pažįstami su L. R. tėvais. Jis neseniai buvo grįžęs iš Olandijos. Būdamas Olandijoje buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, nes ten legalu, tai gal šlapimo tyrimuose ir buvo likę pėdsakų. Lietuvoje nevartojo narkotikų. Kai viskas prasidėjo buvo jau tamsu. Mano, kad L. R. neturi pretenzijų dėl to, kad jis pats buvo tų muštynių iniciatorius. Judviejų konfliktą su L. jis pats nutraukė, jų niekas nebandė išskirti. Buvo žmonės pribėgę, bet jie nesikišo. Jis pats atsistojo ir nuėjo, jo niekas nebandė atitraukti nuo L. R.. Nenorėjo kažką sužaloti tą vakarą, norėjo tiesiog pabūti šventėje su savo drauge, nenorėjo muštis, kiek buvo įmanoma stengėsi to išvengti. Pripažįsta Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį, tik nėra dar atlyginęs.

Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo M. K. duotus parodymus ( 2 tomas, bylos lapas 25-27, 35-37) kaltinamasis M. K. paaiškino, kad tik iš dalies patvirtina, kas užfiksuota apklausos protokole ir paaiškino, jog A. K. norėjo nustumti jį nuo L.. Jis yra jo ir L. pažįstamas, jie nėra draugai. Tą vakarą buvo dar muštynės, bet jos nesusijusios su jų muštynėmis. A. K. buvo L. R. pusėje, jis norėjo tiesiog jį atitraukti. Jis yra susipažinęs su apklausos protokolu. Kažkurioje vietoje parodymai yra neteisingi. Tyrėja truputį ne taip surašė apklausos metu.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamojo M. K. parodymų (2t., b.l.25-28, 35-37) nustatyta, kad įtariamasis parodė, kad jis su S. ir A. M. ėjo pro bažnyčią, kai prie jo pradėjo kabinėtis L. R., t.y. jis jį pavadino necenzūriniais žodžiais ir kumščiu bandė jam suduoti, bet nepataikė, užsimojo antrą kartą ir pataikė į kairę ranką. Jis gindamasis sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veidą. Matė, kad jis parkrito ant žemės, o jie nuėjo. Po keletos minučių grįžo atgal pro tą pačią vietą ir matė kaip L. pasilenkęs valė kraujus nuo nosies. L., pamatęs jį, puolė prie jo, užsimojo ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairįjį šoną, tada jis koja atstūmė jį, spirdamas į jį. L. atsitraukė ir vėl puolė ant jo. Tada jie susikibo. Tuo metu jie buvo prie bažnyčios ant šlaituko. Kai susikibo, nusirideno į apačią. Kai nusirideno, jis L. sudavė į galvą kokius 5 smūgius. Staiga pajuto, kad jį kažkas stipriai pastūmė nuo L.. Girdėjo, kad jam už nugaros buvo triukšmas, bet jis nežiūrėjo kas ten yra, pakilo ir nuėjo kartu su drauge į mamos namus. Tą vakarą į namus buvo atėjęs A. M. su drauge, parodė telefoną, sakė, kad rado ten, kur jis su L. ritosi. Jis nežinojo kieno tai telefonas. Po to dar atėjo į kiemą kiti skaudviliškiai, kurie pasakojo, kad A. K. jį apgynė nuo kažkokio „plikio“, kaip dabar supranta nuo R. A., kuris ketino jam suduoti, bet A. jį nustūmė ar kažką jam padarė, dėl ko R. A. jam nieko nepadarė.

Nukentėjusysis L. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-09-12 vakarą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., šventė savo gimtadienį su draugais L. G. ir K. M., vartojo alkoholį. Apie 23 val. su draugais atvyko į šventę Skaudvilės miestelio centre. Šventėje susitiko dar su keliais draugais, klasiokais, pasikalbėjo, priėjęs prie bažnyčios pamatė mamą su jo sese, pasikalbėjo. Po to rašė telefonu sms žinutę ir staiga pajuto smūgį į veido dešinę pusę ir nugriuvo. Kiek jam buvo suduota smūgių negali pasakyti ir kas jam trenkė, nematė. Į galvą jam spyrė su koja. Daugiau nieko neatsimena. Kai atsigavo, jau buvo policija atvažiavusi. Jo nosis buvo sulaužyta ir buvo gale nuskeltas dantis. Kai atsipeikėjo, policijos pareigūnai davė „pūsti“, po to įsodino į greitąją. Policijos pareigūnai klausė ar jis rašys pareiškimą. Jis nežino, kas ir kodėl jį sumušė. Jis nei su niekuo nekonfliktavo. M. K. pažįsta, viename miestelyje gyvena. Jokių muštynių tarp jų nėra buvę. Tą vakarą matė M. K.. Jis buvo su kažkokiu jaunuoliu ir M. K. numetė jam po kojomis vieną skardinę. Jis bandė juos išprovokuoti, bet jie nieko jam nesakė. Tą vakarą dar buvo nukentėjo vyriškis, bet jo nepažinojo. Tik iš kitų žmonių išgirdo, kad jį sumušė M. K.. Jis savo mamai papasakojo kas nutiko. Paskambino jai iš draugo telefono ir pasakė, kad yra sumuštas. Civilinio ieškinio nėra pareiškęs. Jis tą vakarą niekam nesudavė, buvo nemažai išgėręs, bet įvykio pradžią gerai atsimena. Prisimena, kad buvo jau tamsu, stovėjo, kai jam spyrė, mano, kad tai padarė M. K., bet už ką taip padarė, nežino. Kažkada tarp jo ir M. K. buvo konfliktas dėl panelės, nes jis (M. K.) ją nuo jo ,,nukabino”, bet jis M. K. niekada nėra sumušęs.

Liudytoja S. Č. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis M. K. yra jos draugas, kartu su juo gyvena. 2020-09-12 buvo dviese su M. K. šventėje, kuri vyko Skaudvilės aikštėje. Abu buvo blaivūs, M. K. tą vakarą negėrė. Buvo apie 23 val., prieš vidurnaktį, tamsu, jie ėjo link bažnyčios ir kažkoks vaikinas M. pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais. M. nekreipė dėmesio, jiedu ėjo kur pardavinėjo šašlykus, nes norėjo nusipirkti ir tada vėl tas pats vaikinas pradėjo pulti prie M. su kumščiais. M. bandė atgal suduoti, bet jam nepavyko. Tuomet ji pasakė, kad jie apsiramintų, bet jie jos neklausė. Ji laukiasi ir pergyveno, kad neįvyktų muštynės. L. R. sudavė M., nežino kiek kartų. Negali pasakyti kiek sudavė M.. L. R. smūgiavo M. į rankas, nes ryte jo rankos buvo mėlynos. Nematė, kad L. R. būtų buvęs kruvinu veidu. L. R. sužalojimų nematė, gal L. R. tą vakarą su kažkuo kitu susimušė. Ji jokių grumtynių nematė. Po visko jie su M. išėjo pas jo mamą. A. M. nepažįsta ir nežino ar jis ten buvo.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. K. pažįsta. L. R. jam irgi yra pažįstamas. 2020-09-12 buvo su M. K., su kuriuo yra draugai. M. K. tą vakarą buvo su savo drauge S. Č.. Pamena, kad buvo dar porą draugų. Tą vakarą buvo neblaivus, gėrė su M. K. ir su kitais draugais. Nuėjo alaus nusipirkti, jau buvo tamsu. Pareidamas pamatė, kad prie Maximos L. R. susmūgiavo M. į galvą. Tada M. susirėmė su L. R., nugriuvo ant žemės. Kuris ant kurio užgriuvo, negali pasakyti, nes buvo tamsu ir buvo neblaivus. Matė, kad jie nusirito nuo kalniuko prie bažnyčios. Kai nusirideno, daugiau nieko nematė. Ten buvo daug žmonių ir kas vyko toliau nesuprato, tiesiog nenorėjo kištis. Kraują ant plytelių pamatė tik kitos dienos rytą. Tik vėliau iš kitų kalbų sužinojo, kad buvo sumuštas L. R. ir kad jį sumušė M. K.. M. su L. niekada nesutardavo. Girdėjo, jog tą vakarą buvo dar kažkas sumuštas. Muštynių nestebėjo, tik matė, kad pats L. pradėjo, o kad M. būtų pirmas sudavęs, to tikrai nematė. Buvo daug žmonių, negali pasakyti, ar juos kažkas skyrė, nes to nematė.

Teismui pagarsinus liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teisme tik papildė juos, tiksliausi parodymai yra duoti teisme. Atsimena, kad L. R. puolė M.. Tyrėjai gal ir nepapasakojo, nes tą dieną turėjo daug reikalų policijoje, tai gal pamiršo pasakyti.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo A. M. duotų parodymų ( 1t., b.l.93-96) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog jis buvo išgėręs, bet viską gerai prisimena. Jis su M. K. kalbėjosi, o po to nuėjo nusipirkti alaus. Pareinant pamatė, kad mušasi M. K. su L. R., matė kaip jie nusirito nuo bažnyčios kalno, matė, kad kažkuris kažkurį buvo užsigulęs, nematė, kas kam sudavė smūgius. Matė kaip kažkoks nepažįstamas vyriškis priėjo prie jų ir juos pradėjo skirti. Kilo triukšmas. Jis nenorėjo daugiau ten būti ir žiūrėti kas vyksta, todėl nuėjo į koncertą. Tą vakarą tarp M. K. ir L. R. prieš tai jokio konflikto nematė, nepastebėjo nuo ko viskas tarp jų prasidėjo, nes ėjo parsinešti alaus. Girdėjo, kad tą vakarą nukentėjo du vyriškiai, suprato, kad L. ir dar kažkoks vyriškis.

Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog dirba Tauragės AVPK tyrėju. Nukentėjęs jam yra matytas, abu juos (nukentėjusįjį ir kaltinamąjį) žino. 2020-09-12 buvo iškviestas į Skaudvilės miestelio šventę, tą vakarą buvo gauti keli pranešimai. Šventėje buvo daug žmonių. Kai atvyko prie bažnyčios buvo L. R., jo drabužiai ir veidas buvo kruvini. Jis buvo stipriai sumuštas ir kai jis jo paklausė kas sumušė, jis atsakė, kad M. K.. Kiek pamena L. R. buvo neblaivus. Tą vakarą buvo ir daugiau nukentėjusiųjų. Prie kioskelio buvo vyriškis, kurio veidas buvo kruvinas. Moteris pasakojo, kad mačiusi jaunų vaikinų muštynes. Jis viską surašė tarnybiniame pranešime. Tą vakarą buvo kartu su savo kolega M. R.. Buvo daug žmonių ir buvo sutrikdyta rimtis. Tą vakarą buvo ieškomas M. K., bet jo nerado, buvo nakties metas.

Liudytojas M. R. teisiamajame posėdyje parodė, jog dirba Tauragės AVPK reagavimo skyriuje, vyriausiuoju patruliu. Vaikinų nepažįsta. 2020-09-12 vakarą dirbo kartu su kolega V. S.. Buvo gautas pranešimas, kad vyksta konfliktas Skaudvilės miestelyje. Buvo jau tamsu, kai su kolega nuvažiavo į Skaudvilės miestelio šventę. Rado vyriškį, gulintį ant žemės, toliau stovėjo dar vienas sumuštas, tai buvo L. R.. Jis sakė, kad nežino, kodėl M. K. jam sudavė. Po to L. R. išvežė greitoji. Tai buvo netoli bažnyčios. Ėjo pažiūrėti kur gyvena M. K.. Moteris sakė, jog matė kaip mušė L. R.. Jam tą vakarą buvo nustatytas vidutinis girtumas. Pamena, kad jis sakė, jog jam sudavė, nes buvo gumbas galvoje. Suprato iš jo, kad tik M. K. jį sumušė.

Liudytoja J. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog gyvena Panevėžio rajone. 2020-09-12 buvo Skaudvilės miestelio šventėje, buvo atvykusi į svečius pas savo mamą O. J.. Buvo šventėje, sėdėjo ant laiptelių ir klausėsi koncerto, kaip staiga pamatė, kad nukrito jaunuolis ir kitas jaunuolis pradėjo jį daužyti. Jie atsirideno nuo kalniuko ir kitas vaikinas, su kojomis apsižergęs, daužė L. galvą. Ji L. R. asmeniškai nepažįsta. M. K. taip pat nepažįsta. M. K. L. su kumščiu trenkė gal kokius dešimt smūgių, mano, kad su dešine ranka buvo suduota į galvą, L. veidas kraujavo. Nematė, kad būtų L. sudavęs M.. Ji su mama juos skyrė, kiti žmonės tiesiog stebėjo, fotografavo, kiti net filmavo. Žmonių buvo labai daug. Po to atėjo dar trys jaunuoliai, kurie bandė juos išskirti. Tą vakarą buvo sumušta ir kitų žmonių, bet kas jie, ji nežino ir ar jie susiję su šiomis muštynėmis, negali pasakyti. Tai buvo masinės grumtynės. Tą vakarą L. pasigedo telefono. Ji su mama bandė ieškoti telefono, bet nerado. Ji valė L. kruviną veidą, neklausė kas sumušė. Vietiniai žmonės sakė, kad tai buvo L.. Buvo apšvietimas, prieblanda prie bažnyčios, prie laiptų. Ji dabar atpažįsta teismo salėje esantį M. K..

Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. ir M. K. jam yra tik pažįstami. 2020-09-12 buvo Skaudvilės miestelio šventėje ir matė muštynes. Jis nėra visai įsitikinęs, kad būtent L. R. buvo parverstas ant žemės. Kas mušė L. taip pat negali pasakyti, pradžioje manė, kad tai A. K., bet nepasitvirtino. Su tuo, kuris smūgiavo L., jis apsižodžiavo, paskui A. K. draugai pabėgo. M. K. tą vakarą apskritai nematė, todėl negali pasakyti, kas sumušė L.. Matė, kad jis buvo parverstas ant žemės prie stotelės šalia bažnyčios. Jis stovėjo neutraliai, rūkė ir pamatė, kad vyksta muštynės, kad vienas žmogus mušė, smūgiavo su ranka į galvą, o aplink buvo žmonių minios. Tada jis nustūmė žmogų, kuris mušė L. ir už tai tas žmogus jį norėjo sumušti, bet to neįvyko, jie tik apsižodžiavo ir jie pabėgo. Nežino, kada prasidėjo muštynės, pamatė tik, kad muša L.. Jį labai ilgai mušė, jis negalėjo žiūrėti ir puolė skirti, norėjo pilietiškai pasielgti. Muštynės vyko tarp bažnyčios ir stotelės, šalia buvo laiptai, pylimas. Nematė kaip jie nusirideno, nes buvo tamsu.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žino tik iš matymo. 2020-09-12 buvo Skaudvilės miestelio šventėje su drauge G. S.. Kai šventė ėjo į pabaigą matė muštynes. Buvo du vaikinai. Mano, kad L. R. buvo sumuštas. Po muštynių buvo nuėjęs į M. K. namus, nes buvo radęs mobilų telefoną ir norėjo paklausti ar tai jo telefonas. M. K. pasakė, kad ne jo. Dar nunešė M. tašikę.

Teismui pagarsinus liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t., b.l.87-90) liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo A. M. parodymų ikiteisminiame tyrime (1t., b.l.87-90) nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis buvo koncerte su G. S. ir prie bažnyčios pamatė sujudimą, nusprendė nueiti pažiūrėti kas ten vyksta. Atėjęs pamatė sužalotu veidu L. R. ir dar matė vieną, kuris gulėjo ant žemės, kruvinu veidu, iš burnos ėjo putos. Nematė kas juos sumušė, tik pamatė, kad iš tos vietos bėga M. K., jo draugė ir dar kažkas. Matė, kad buvo A. K., kitų nepažino, buvo daug žmonių. Netoli tos vietos, einant ant laiptų į bažnyčią, rado telefoną ir tašikę, kuriuos nutarė nunešti M. K., nes galvojo, kad tai jo daiktai, M. K. yra matęs su tokia tašike. Atėjo į M. K. namus, padavė jam rastus daiktus. M. K. pasiėmė tašikę, o telefoną liepė nešti atgal, ten kur rado. Tada ėjo atgal ir padėjo ten telefoną. Iš pasakojimų girdėjo, kad M. K. susimušė su L. R., kad lyg L. R. pirmas pradėjo. Nepažįsta kito žmogaus, kuris buvo sumuštas, girdėjo, kad jis norėjo suduoti M. K., bet pats nugriuvo, o po to dar kažkas prabėgdamas jam sudavė.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. ir M. K. jam yra pažįstami, nekonfliktuoja nei su vienu. Buvo šventėje, į kurią buvo atvykęs su drauge. Šventėje buvo G. S., matė L., M. K.. Matė, kad tarp jų buvo konfliktas. Pamatė pareinantį L., jis buvo girtas. Pradžioje tarp jų buvo žodinis konfliktas, negali pasakyti kas pirmas sudavė. Paskui matė, kad M. K. davė su kumščiu L. į galvą.

Teismui pagarsinus A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b.l.193-196) liudytojas patvirtino duotų parodymų teisingumą bei papildomai parodė, jog L. R. yra ,,pasikėlęs” ir jis ne su vienu yra turėjęs konfliktų.

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1t., b.l.193-196) nustatyta, kad jis rugsėjo mėnesį buvo Skaudvilės miestelyje vykusiame koncerte. Tą vakarą, būnant šventėje, pamatė, kad pažįstamas L. R. pradėjo pulti ant M. K., t.y. iš pradžių jie konfliktavo žodžiais. Nekreipė dėmesio į tai, stebėjo koncertą. Kai vėliau atsisuko, pamatė, kad jie susikibę ir vienas kitam smūgiavo kumščiais. Matė, kad jie nusirito nuo kalniuko. Ir tik tada M. sudavė smūgius kumščiu L. R. į galvą. Kiek buvo smūgių, neskaičiavo, gal apie 5. Matė, kad prie jų priėjo gal A. M. ar J. Š., kuriems pavyko M. atitraukti nuo L.. Matė, kad L. R. buvo sužalotas veidas, jis buvo kruvinas. Kitų besimušančių asmenų nematė. Jis tą vakarą nieko nemušė. Mušėsi tik L. R. ir M. K.. Labiau nukentėjo L. R., kurį sumušė M. K.. Mano, kad konfliktą pradėjo L. R..

Liudytoja O. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kaltinamojo nepažįsta, L. R. pažįsta pagal jo tėtį. 2020-09-12 Skaudvilės miestelyje vyko šventė. Tą vakarą ji sėdėjo prie bažnyčios su dukra ir žentu, klausėsi koncerto. Buvo tamsu, gal kokia 23 val., aplink šurmuliavo daug vaikinų ir merginų. Ir staiga išgirdo, kad ritasi į pakalnę susikibę du vaikinukai. Vienas, apsižergęs galvą, ją daužė, trenkė į veidą daug kartų. Jos dukra ir žentas bandė juos išskirti. Iš šalies kalbėjo vaikinai, kad tai L. R. muša. Tas vaikinas, kuris daužė, pabėgo. Jos žentas iškvietė greitąją. Tame chaose buvo kalbama, kad L. R. sumušė M. K.. Dar tą vakarą buvo sumuštas kažkoks vyriškis. Atvyko policija ir L. nusivedė pareigūnai, ir su juo kalbėjosi. Po to atvažiavo greitoji. Vaikinui, kuris mušė L., atgal L. R. netrenkė. L. R. buvo suduoti kokie 5 smūgiai. Jos dukra bandė juos išskirti. Priėjo daug vaikinų, buvo daug žmonių ir visi žiūrėjo, kad muša L., bet niekas nesikišo. Nežino, dėl ko tarp vaikinų įvyko konfliktas. Ją papiktino toks elgesys. L. R. dukrai J. B. sakė, kad jį sumušė M. K., tą patvirtino ir aplinkiniai, kurie matė įvykį. Muštynių pradžios nematė, tik pamatė, kad jie ridenasi į pakalnę. Neskaičiavo, kiek smūgių buvo suduota, tik apytiksliai pasakė ikiteisminiame tyrime, kad gal 10 smūgių buvo suduota L.. Jį jos dukra pažinojo, o ji tik su L. mama yra pažįstama.

Liudytoja N. R. teisiamajame posėdyje parodė, jog L. R. yra jos sūnus. 2020-09-12 jos sūnus labai nukentėjo. Ji įvykio nematė. Dar nepasibaigus šventei ji ir dukra kalbėjosi su L., praėjus kokiai 15 minučių jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jam yra lūžusi nosis. Ryte pamatė, kad nosis tikrai yra lūžusi, o veidas visas sudaužytas. Sūnus grįžo paryčiais, ji jo nieko neklausinėjo, jį parvežė svetimi žmonės. Jis tik pasakė, kad M. K. jam trenkė iš nugaros į veidą. Nežino, kodėl tokie piktumai.

Iš 2020-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Tauragės rajone, Skaudvilės miestelyje, privažiavus Tauragės ir Turgaus aikštės gatvių sankirtą (1 tomas b. l. 10-17).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo V. S. tarnybinio pranešimo (1t., b.l.18-20) nustatyta, kad jis 2020-09-12 dirbo kartu su vyr. patruliu M. R.. 23 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad parkelyje jaunimas kelia triukšmą, rėkauja, tarpusavyje konfliktuoja, yra agresyviai nusiteikę, praeinanti pranešėja bijo, kad jaunimas gali susimušti. Vykstant į įvykio vietą buvo gautas papildomas pranešimas, kad prie bažnyčios, netoli stotelės guli sumuštas vyriškis apie 30 m., be sąmonės, bėga kraujas iš nosies, kas sumušė ir kada neaišku. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), vyko miestelio šventė. Prie stotelės esančio draudimo paslaugų pastato pastebėjo vyriškį kruvinu veidu, kuris vėmė. Bandė bendrauti, matėsi, kad jis stipriai neblaivus, todėl nebuvo galimybės išsiaiškinti su juo įvykio aplinkybių. Tik vėliau vyriškis pasakė, kad jis yra R. A.. Jis sunkiai pastovėjo ant kojų, pasodintas ant suoliuko toliau vėmė, į alkoholio kiekio matuoklį įpūsti nesugebėjo. Prie laiptų, pro kuriuos patenkama į bažnyčios teritoriją, pastebėjo dar vieną vyriškį, kurio veidas buvo sutinęs, jo rūbai buvo kruvini. Tai buvo L. R., jis taip pat buvo neblaivus. Alkotesteriu alcotest 6810, patikros sertifikato Nr.1302223, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas (2.38 promilių). Vaikinas aiškino, kad jį be priežasties sumušė jam pažįstamas M. K.. Vėliau atvykę GMP darbuotojai abu piliečius išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Būnant įvykio vietoje taip pat buvo išsiaiškinta, kad muštynes galėjo matyti T. Š.. Vyriškis buvo išgėręs, tačiau aiškino, kad R. A. sumušė A. K.. Prie jų taip pat priėjo O. J., kuri teigė, kad matė kaip mušė L. R.. Įvykio vietoje mušusių asmenų nebebuvo, kur pasišalino, niekas negalėjo pasakyti. Vėliau nuvykus į priėmimo skyrių paaiškėjo, kad L. R. yra lūžusi nosis ir sumuštas žandikaulis, jis po apžiūros paleistas į namus, R. A. nustatytas lūpos sumušimas, jis paguldytas stebėjimui, kadangi vėmė bei buvo neadekvatus.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. R. nustatytas dešinio žando, nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimu, poodinės kraujosruvos akių vokuose, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, mažiausiai dviejų smūgių pasekoje (1 tomas b. l. 64).

Iš 2020-11-26 akistatos tarp nukentėjusiojo L. R. ir įtariamojo M. K. protokolo (2t., b.l.29-32) nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime prieštaravimai tarp jų liko nepašalinti, abu pasiliko prie savo parodymų. L. R. parodė, kad jis 2020-09-12 buvo prie stotelės, kai pasiėmė iš kišenės savo mobiliojo ryšio telefoną, nes norėjo rašyti sms žinutę draugams, nes buvo atsiskyręs nuo jų. Staiga iš už nugaros pajuto smūgį į veidą. Kas sudavė smūgį tiksliai nežino, nes nematė. Po smūgio jis pargriuvo ant žemės, kas vyko po to, nebeprisimena. Kiek jam buvo suduota smūgių negali tiksliai pasakyti, bet daugiausia buvo suduota į galvos sritį, nes daugiausia sužalojimų buvo veide. Su M. K. parodymais nesutinka. Jis prie jo tą vakarą nesikabinėjo, nevadino jo necenzūriniais žodžiais. To nebuvo, kad jis būtų pirmas bandęs jam suduoti. Jis net nematė, kas tiksliai jam sudavė smūgius. M. K. pats pripažįsta, kad jis jam sudavė smūgius. Žino, kad tą vakarą nukentėjo dar vienas vyriškis, tačiau nežino kas jis toks ir kaip, nuo ko nukentėjo. Nežino, kodėl M. K. jį mušė, gal jam su galva kažkas yra negerai, gal iš seniau yra kokių nesutarimų. M. K. paaiškino, kad tą vakarą L. R. prie jo pradėjo pats kabinėtis, t.y. jis jį pavadino necenzūriniais žodžiais ir kumščiu bandė jam suduoti, bet nepataikė, užsimojo antrą kartą ir pataikė jam į petį. Tada jis jam užsimojo atgal ir gindamasis sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą ir nuėjo. Nematė ar jam kas atsitiko. Galbūt už kokių 10 minučių jis vėl ėjo pro tą vietą, kur buvo L. R., matė, kad jis buvo pasilenkęs, kad jam iš nosies bėgo kraujas. L. R., pamatęs jį, puolė link jo. Jis ištiesė koją ir taip jį nuspyrė atgal. Tada jis vėl šoko prie jo, juodu susikibo, nuvirto ant žemės ir ėmė ristis, sudavė jam kokius 3 smūgius į veidą. L. R. jam nieko nepadarė, nes viskas greit vyko, jis nespėjo jam nieko padaryti. Juos kažkas išskyrė. Jis tą vakarą daugiau su niekuo nesimušė. Nematė ar tą vakarą dar kas nukentėjo. Tik vėliau sužinojo, kad buvo nukentėjęs kažkoks vyriškis. Mano, kad tai tas pats vyriškis, kurį pavadintų „plikiu“, tą vakarą jis jį lyg trumpai matė, kai jam besimušant su L., jis bandė prie jo prieiti. Ar jis tą vakarą nukentėjo, tiksliai nežino. Negali pasakyti nuo ko jis nukentėjo. Su A. K. nieko nesitarė, kad kažką mušti ir negali pasakyti ką jis veikė. Taip pat nežino kas yra R. A., jis jo nemušė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis M. K. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog galėjo L. R. suduoti su ranka iki penkių smūgių. Kaltinamojo elgesys, jo atlikti veiksmai neatitinka būtinosios ginties sąvokos. Bylos duomenimis neįrodyta, jog kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko gindamasis nuo nukentėjusiojo neteisėto kėsinimosi, neįrodyta, jog kaltinamojo veiksmus išprovokavo nukentėjusysis L. R.. Priešingai, iš bylos duomenų akivaizdu, jog kaltinamasis turėjo visas galimybes pasitraukti nuo nukentėjusiojo, kuriam net po įvykio buvo nustatytas beveik sunkus girtumo laipsnis - 2,38 promilės, o jei ir buvo kokia nors mažareikšmė dingstis žodiniam konfliktui, kaltinamasis turėjo galimybę nesivelti į muštynes viešoje vietoje, miestelio šventės metu, vykstant koncertui, matant daugybei žmonių. Kaltinamasis teigė, kad jis tą vakarą buvo blaivus, taigi galėjo adekvačiai įvertinti situaciją. Nukentėjusysis L. R. parodė, jog M. K. metė jam po kojomis skardinę ir taip jį provokavo. Liudytojas A. M., kaltinamojo draugas, teisme parodė, jog su M. K. ir kitais draugais šventės metu gėrė alų. Vadinasi kaltinamasis turėjo skardinę, taigi ir pats galėjo provokuoti neblaivų nukentėjusįjį. Kaltinamojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs, duoti siekiant pateisinti savo veiksmus bei išvengti gręsiančios atsakomybės, todėl teismas jo parodymais remiasi tik iš dalies, tiek, kiek jie patvirtinti kitais įrodymais.

Kaltinamasis teigė, kad jis nespyrė koja L. R. į galvą, kad negalėjo jam įspirti, nes tai buvo neįmanoma. Tačiau byloje nenustatyta kitų asmenų, kurie galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam rankomis ar kojomis. Priešingai, byloje nustatyta, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė tik kaltinamasis. Bylos medžiaga nustatyta, jog įvykis prasidėjo ant šlaito, kur nukentėjusysis stovėdamas staiga iš už nugaros pajuto smūgį koja į galvą - į veido dešinę pusę. Vadinasi kaltinamasis už nukentėjusiojo nugaros buvo aukštesnėje padėtyje nei nukentėjusysis, todėl buvo įmanoma įspirti nukentėjusiajam į galvą.

Iš liudytojų, policijos pareigūnų V. S. ir M. R. parodymų teisme nustatyta, kad jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis L. R. pasakė, kad jį sumušė M. K., kad jie ieškojo M. K.. Iš visumos byloje nustatytų duomenų analizės teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo L. R. parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio (kitų baigiamųjų teismo aktų) grįsti vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamojo parodymų teisme, jog nukentėjusysis atėjo prie jo ir provokavo jį, bandė jį kliudyti pečiais, kabinėjosi ir puolė jam suduoti smūgius, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, trenkdamas jam su ranka į veido dešinę pusę, kad vėliau vėl nukentėjusysis puolė ant jo, todėl jis vėl gynėsi, dėl ko nugriuvo su juo ant žemės ir ritosi susikabinę ir smūgiavo nukentėjusiajam, kad apsiginti nuo jo, kad judviejų konfliktą jis pats nutraukė, kad niekas jų neskyrė. Vienintelė liudytoja S. Č. teigė, jog matė kaip M. K. provokavo ir puolė L. R., ši liudytoja yra kaltinamojo draugė, gyvena su juo, laukiasi nuo jo kūdikio. Kaltinamojo draugas, liudytojas A. K. teisme taip pat parodė, jog matė tarp M. K. ir L. R. žodinį konfliktą, bei matė kaip M. K. sudavė L. R. smūgį kumščiu į galvą. Kaltinamojo draugas, liudytojas A. M. ikiteisminiame tyrime parodė, jog viską gerai prisimena ir tą vakarą tarp M. K. ir L. R. jokio konflikto nematė. Teisme šis liudytojas parodė, jog matė kaip L. R. pradėjo konfliktą, puolė M. K. bei nematė, kad M. K. būtų pirmas sudavęs L. R. ir teigė, kad šias aplinkybes tyrėjai pamiršo pasakyti.

Kaltinamasis teisme aiškino, kad niekas jų nebandė išskirti, kad tą vakarą buvo dar kitos muštynės, kurios nesusijusios su jų muštynėmis, jog A. K. norėjo jį nustumti, atitraukti nuo L., nes buvo L. R. pusėje, teigė, kad jis su A. K. nėra draugai, kad tyrėja truputį ne taip surašė jo parodymus apklausos metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, paaiškino, kad jis „staiga pajuto, kad jį kažkas stipriai pastūmė nuo L.. Girdėjo, kad jam už nugaros buvo triukšmas“, kad „A. K. jį apgynė nuo kažkokio „plikio“, kaip dabar supranta nuo R. A., kuris ketino jam suduoti, bet A. jį nustūmė ar kažką jam padarė, dėl ko A. A. jam nieko nepadarė“. Iš liudytojo T. Š. parodymų teisme nustatyta, kad L. R. mušęs asmuo jį labai ilgai mušė, todėl jis negalėjo žiūrėti ir puolė skirti, jog už tai jį irgi norėjo sumušti, bet to neįvyko, tik apsižodžiavo, nes visi pabėgo. Iš liudytojo A. K. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų nustatyta, jog „A. M., ar J. Š. pavyko M. atitraukti nuo L.“. Taigi, kaltinamasis ne savo noru atsitraukė nuo nukentėjusiojo, kaltinamąjį „saugojo“ jo draugai, neleisdami pašaliniams asmenims atitraukti, nustumti kaltinamąjį M. K. nuo mušamo asmens (L. R.), dėl ko pašaliniai asmenys nukentėjo, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokios kaltinamojo M. K. gynybos.

Nagrinėjamu atveju teismas turi pakankamą pagrindą abejoti būtent kaltinamojo M. K. ir jo draugų (S. Č., A. M., A. K.), apklaustų liudytojais, parodymų teisingumu, todėl juos vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, kaip siekimą sušvelninti atsakomybę, kaip kaltinamojo draugų norą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, ar sušvelninti atsakomybę, o taip pat neatmestina, jog liudytojas A. M. parodymus teisme pakeitė paveiktas kaltinamojo. Todėl akivaizdu, kad minėti liudytojai, jei ir matė nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, neabejotinai, norėdami kaltinamajam padėti išvengti atsakomybės, vengė nurodyti kokius nors neteisėtus kaltinamojo veiksmus. Todėl šiuo atveju minėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nustatant įvykio aplinkybes ir kaltinamojo veiksmus.

Kaltinamasis nenurodė duomenų, kodėl teismas turėtų netikėti liudytojų J. B., O. J. parodymais, vien dėl to, kad jos pažįsta nukentėjusiojo tėvus. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja kitais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Tai, kad nukentėjusysis nepareiškė kaltinamajam civilinio ieškinio, savaime nepatvirtina fakto, kad nukentėjusysis buvo muštynių iniciatorius. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog prieš keturis metus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas dėl merginos, tačiau jokiais duomenimis nepatvirtinta, jog dėl to tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo nagrinėjamas įvykis. Taip pat niekuo nepagrįstas kaltinamojo nurodytas faktas, jog 2020m. birželio 14d. L. R. su draugais jį sumušė. Kaltinamasis nurodė, kad į policiją su pareiškimu nesikreipė, o nukentėjusysis nurodė, kad nėra mušęs kaltinamojo. Jeigu tikėti, kad toks įvykis buvo, tuomet ir pats kaltinamasis turėjo motyvą provokuoti muštynes 2020m. rugsėjo 12d. vakare.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012), smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-149-511/2020).

Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. K. suvokė, kad viešoje vietoje savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka kitų asmenų akivaizdoje ir to norėjo. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokio aiškaus nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmeninio pobūdžio konflikto. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiai nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas be jokios paaiškinamos priežasties, bet ir aplinkai bei aplinkiniams, dėl kaltinamojo veiksmų įvykį matę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų. Kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo bandęs atitraukti asmuo R. A. buvo sumuštas kaltinamojo draugų, o kitas asmuo, liudytoju apklaustas T. Š., siekdamas nutraukti kaltinamojo smurtą pateko į žodinį konfliktą, fizinio smurto išvengė, nes kaltinamasis su draugais pabėgo. Liudytoja O. J. teigė, jog ją papiktino toks vaikinų elgesys. Iš liudytojos J. B. parodymų nustatyta, kad vyko masinės grumtynės. Pats kaltinamasis M. K. ikiteisminiame tyrime parodė, jog A. K. jį apgynė nuo R. A., kuris ketino jam suduoti ir jį nustūmė ar kažką jam padarė, dėl ko jam R. A. nieko jam nepadarė. Taigi, toks kaltinamojo elgesys viešoje vietoje, prie bažnyčios, miestelio šventės metu, vykstant koncertui, be jokios dingsties, matant daugybei kitų asmenų, naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį, padarant jam sužalojimus, patvirtina, jog kaltinamasis neabejotinai suprato savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, suprato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka kitų asmenų akivaizdoje ir šių padarinių norėjo, siekė pasirodyti prieš aplinkinius, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Kai dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-269-697/2016). Pagal teismų praktiką BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013).

Teismas, įvertinęs tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, daro išvada, jog kaltinamojo M. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. Kaltinamasis M. K. 2020 m. rugsėjo mėn. 12 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), miestelio šventės metu, viešoje vietoje šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį L. R., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat į nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydį bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t.y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.) ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4d.). Kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus (tame tarpe už viešosios tvarkos pažeidimą, už fizinį smurtą prieš asmenį), paskutinį kartą teistas 2016-06-09, bauda išieškota 2018-04-06, tačiau teistumas neišnykęs (2t., b.l. 47-69), baustas administracine tvarka 2020-07-11 pagal ANK 428 str. 1 d. 10 Eur bauda, kuri sumokėta 2020-08-19 (2 t. b. l. 70), visuomenėje charakterizuojamas teigiamai (2t., b.l.125-127), psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 25-28). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl 75.87 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 158-159) už nukentėjusiajam L. R. suteiktas medicinines paslaugas, kaltinamasis žalos neatlygino.

Teismas, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskyrus sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei nustatytas šios bausmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus švelnesnę bausmę - arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą nustatytas šios bausmės vidurkis - 70 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kaltinamajam paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8p. ir BK 284 straipsnį, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme – laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę – areštą ir paskirtina kaltinamajam subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Šioje byloje M. K. buvo laikinai sulaikytas 2020-09-16, 22 val. 11 min. (1t. b. l. 8-13), paleistas 2020-09-18, 16 val. 41 min. (1t. b. l. 14-15). Todėl laikinojo sulaikymo laikas (2 dienos) įskaitytinas į kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus įgyvendintas atidedant kaltinamajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant jam intensyvią priežiūrą ir atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 75 str. 2d., 4 d., 5 d. 6 ir 8 punktai, 6 d.,7 d.). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nors kaltinamasis nusikalstamų veikų, už kurias yra teisiamas, padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir buvo teistas, tačiau bauda už administracinį nusižengimą ir bauda už nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu, yra sumokėtos. Naujų teisės pažeidimų po nusikalstamų veikų, už kurias yra teisiamas, kaltinamasis nėra padaręs, jis turi gyvenamąją vietą, gyvena su drauge, kuri laukiasi kūdikio, dirba dviejuose darbuose, savanoriavo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namuose (padėjo tvarkyti aplinką, padėjo slaugytojoms transportuojant socialinių paslaugų gyventojus į gydymo įstaigas), savanoriavo Tauragės miškų urėdijoje (padėjo sodinti medelius, tvarkyti aplinką, statant pavėsinę, tvarkant pastatus). Visuomenėje kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai ((duomenys neskelbtini) o socialinių paslaugų namų direktorės, (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo). Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. M. K. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 75,87 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo M. K. už nukentėjusiajam L. R. suteiktas medicinines paslaugas (1t., b.l.158-159).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. R. sveikata, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Iš gydymo paslaugų išrašo (1t., b.l.160) nustatyta, kad nukentėjusiajam L. R. VšĮ Tauragės ligoninėje buvo suteikta medicininių paslaugų už 75,87 Eur. Teismo vertinimu, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra objektyviai pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo M. K. priteistinas Klaipėdos teritorinei ligonių kasos naudai 75,87 Eur turtinės žalos atlyginimas už nukentėjusiajam L. R. suteiktas medicinines paslaugas.

Dėl kardomųjų priemonių

Kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 41-43) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 38-40), paskirtos M. K., paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 70 (septyniasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti M. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., 22 val. 11 min. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., 16 val. 41 min. ( dvi dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 ir 8 punktais, 6 dalimi, 7 dalimi atidėti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, paskiriant 6 (šešis) mėnesius bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 2 (du) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 87 ct) turtinės žalos atlyginimą. Žalos atlyginimą įpareigoti sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a.1, LT-03505, Vilnius, į. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b.k. 73000.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Simonavičienė