- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-1078-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24597-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „VIRP“ vadovui V. M., suinteresuotasis asmuo – L. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolė prašė teismo skirti iki 1.000,00 Lt baudą UAB „VIRP“ vadovui už patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymą. Nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-1530 dėl 3.425,29 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. B. trečios eilės išieškotojui „General Financing“. Antstolė nustatė, kad skolininkas dirba UAB „VIRP“, todėl 2014 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą Nr. 0171/09/01300/D dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė skolininko darbovietės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti šio dokumento nepavyko. Procesinis dokumentas buvo pakartotinai persiųstas skolininko darbovietės registruotos buveinės adresu ir laikomas įteiktas praėjus dešimt dienų nuo jų išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Antstolės patvarkymas nėra vykdomas. VĮ Registro centro duomenimis UAB „VIRP“ vadovas yra V. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi antstolės pareiškimo netenkino.
Teismas konstatavo, kad antstolės 2014 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. 0171/09/01300/D skolininko L. B. darbovietės UAB „VIRP“ buhalterijai ir vadovui pasirašytinai įteikti nepavyko. Teismas pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai antrą kartą išsiunčiamas teismo procesinis dokumentas registruotąja pašto siunta juridinio asmens buveinės adresu, yra pagrindas laikyti, jog dokumentas įteiktas praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo dienos. Šios normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
Teismas nustatė, kad patvarkymu antstolė B. P. įpareigoja skolininko darbdavį UAB „VIRP“ iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas, jas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Šis patvarkymas nebuvo pasirašytinai įteiktas nei skolininko darbovietės UAB „VIRP“ vadovui V. M., kuriam prašo skirti baudą, už šio patvarkymo nevykdymą, nei UAB „VIRP“ kuriam nors darbuotojui. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „VIRP“ vadovu nuo 2008 m. sausio 2 d. paskirtas V. M.. Šiame išraše nurodyta vadovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), sutampa su įmonės registruotos buveinės adresu. Būtent šiuo adresu antstolė siuntė skolininko darbdaviui UAB „VIRP“ patvarkymą vykdymui. Tačiau iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „VIRP“ akcininkė yra R. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini). CPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Iš pateiktos medžiagos nematyti, kad antstolės 2014 m. kovo 3 d. patvarkymas būtų siunčiamas skolininko darbdavio UAB „VIRP“ akcininkei R. M..
Teismas pažymėjo, kad galima būtų sutikti su antstolės teiginiais, jog juridinis asmuo pakeitęs buveinę privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti, o už minėtų veiksmų atlikimą atsako būtent juridinio asmens vadovas. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog UAB „VIRP“ nėra skolininkas antstolės vykdomojoje byloje, įmonė yra tik skolininko darbdavys, todėl darytina išvada, kad galimai skolininko darbdavio vadovas net nežino apie vykstantį išieškojimą iš jo darbuotojo L. B., todėl vienareikšmiškai teigti, kad įmonės vadovas V. M. elgėsi nesąžiningai, vengė priimti antstolės priimtą patvarkymą ar iš viso atsisakytų juos priimti ir kt., ko pasėkoje būtų galima konstatuoti, jog įmonės vadovas nevykdė antstolės patvarkymo piktavališkai, negalima. Teismas taip pat vadovaujasi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, paskyrus įmonės vadovui baudą už veiksmų, kurių jis neatliko, apie juos nežinodamas bei neįrodžius jo nesąžiningumo, minėti civilinio proceso principai būtų pažeisti, o be to, pabrėžtina tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėto patvarkymo antstolė nesiuntė UAB „VIRP“ akcininkei R. M. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, sprendė, kad šiuo atveju negalima laikyti, jog 2014 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. 0171/09/01300/D buvo įteiktas tinkamai. Todėl nėra pagrindo skirti UAB „VIRP“ vadovui V. M. baudą ir antstolės B. P. pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolė B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) CPK 123 straipsnio paskirtis – tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu. Pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-596/2013). Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti. Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 113 punktą pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, duomenų teikėjas registro tvarkytojui taip pat privalo pranešti apie pasikeitusius duomenis ir juos įregistruoti. Nagrinėjamu atveju UAB “VIRP” nėra įregistravusi kito savo buveinės adreso. Todėl 2014 m. kovo 3 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 0171/09/01300/D UAB “VIRR” laikomas įteiktu tinkamai, praėjus dešimt dienų nuo patvarkymo pakartotinio išsiuntimo. Akcentuotina, kad dėl procesinių dokumentų laikymo įteiktais tinkamai praėjus dešimt dienų nuo pakartotinio jų išsiuntimo įmonės registruotu buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis) yra suformuota vieninga teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1750-560/2013; 2013 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-12-450/2013 ir t.t.).
2) Teismas, nurodydamas, jog patvarkymas privalomai turėjo būti siunčiamas UAB “VIRP” akcininkei R. M. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, netinkamai aiškino CPK 123 straipsnio 2 dalį, kurioje konkrečiai numatyta, kad procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis vieninteliais bendrovės valdymo organais yra laikytini vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (privalomas valdymo organas) ir kolegialus valdymo organas – valdyba (neprivalomas valdymo organas). Šio straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. To paties straipsnio 8 dalyje papildomai nurodoma, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Be to, ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje pabrėžta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Pagal Juridinių asmenų registro išrašą UAB “VIRP” turi tik vienasmenį valdymo organą – vadovą V. M.. Tuo tarpu įmonės akcininkas (akcininkų susirinkimas) yra laikytini ne bendrovės valdymo organais, o bendrovės dalyviais, todėl bendrovės akcininkas nėra tas subjektas, kuriam pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį gali (turi) būti įteikiami juridinio asmens dokumentai. Palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepanaikintą, būtų formuojama ydinga, teisinio reglamentavimo neatitinkanti teismų praktika, kadangi neteisingai būtų laikoma, kad bendrovės akcininkas yra laikomas bendrovės valdymo organu, kuris yra įgaliotas priimti bendrovei adresuotus procesinius dokumentus ir būti atsakingas už tinkamą jų vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyti skirti juridinio asmens vadovui antstolės prašomą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos juridinio asmens vadovui už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 26 d. išduotą Vykdomąjį įrašą Nr. DB-1530 dėl 3.425,29 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų, kurios 2014 m. kovo 3 d. sudaro 1.289,48 Lt, išieškojimą iš skolininko L. B. trečios eilės išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Antstolė 2014 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. 0171/09/01300/D dėl skolos išieškojimo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas skolininko L. B. darbovietės UAB „VIRP“ registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini) ir kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesinis dokumentas nebuvo įteiktas. Minėtas patvarkymas buvo pakartotinai išsiųstas skolininko darbovietės UAB „VIRP“ registruotos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jų įteikti nepavyko. Ant grąžintų siuntų buvo nurodyta, kad „įmonė išsikėlusi“ (b.l. 8-10). Juridinių asmenų registre, be UAB „VIRP“ registruotos buveinės adreso, yra nurodyti vadovo V. M. gyvenamosios vietos adresas bei akcininkės R. M. adresas (b.l. 11-14).
CPK 585 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Pagal CPK 585 str. 3 d., jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Tačiau šios normos taikymui labai svarbi yra aplinkybė, ar juridinis asmuo yra informuotas apie antstolio reikalavimą tinkamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju antstolės patvarkymas UAB „VIRP“ vadovui faktiškai nėra įteiktas ir jis apie jį nežino.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog juridinis asmuo turi pareigą tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu, privalo laiku Juridinių asmenų registrui pranešti duomenis apie savo buveinės adreso pasikeitimą. Tačiau taip pat pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad UAB „VIRP“ nėra skolininkas antstolės vykdomojoje byloje, o yra tik skolininko darbdavys. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad galimai skolininko darbdavio vadovas net nežino apie vykstantį išieškojimą iš jo darbuotojo, todėl vienareikšmiškai teigti, kad įmonės vadovas V. M. elgėsi nesąžiningai, vengė priimti antstolės patvarkymą ar iš viso atsisakė juos priimti, negalima.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 633 straipsnį skolininko darbovietė ar jos vadovas nėra vykdymo proceso šalimis. Jie gali būti pripažįstami tik suinteresuotaisiais asmenimis vykdymo procese. Vykdymo proceso taisyklės daug dėmesio skiria tinkamam dokumentų įteikimui. CPK 660 straipsnyje net yra numatyta speciali raginimo įteikimo tvarka skolininkui, jeigu jo buvimo vieta nežinoma, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima. Taigi yra skiriama pakankamai daug dėmesio proceso dalyvio, kuris tikėtinai žino, kad turi išieškotojų, procesinėms teisėms užtikrinti. Todėl mažesni reikalavimai tinkamam procesinių dokumentų įteikimui kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie iš tikrųjų nežino apie egzistuojantį vykdymo procesą, pažeistų proporcingumo principą.
Pažymėtina, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė yra reikšminga, siekiant užkirsti kelią galimam proceso dalyvio piktnaudžiavimui ir bylos nagrinėjimo vilkinimui. Antstolės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1750-560/2013 buvo analizuojamos procesinių dokumentų įteikimo pasekmės bylos dalyviams, kuriems reikalavimus byloje yra pareiškę jų kreditoriai. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-12-450/2013 taip pat buvo sprendžiamas tinkamo antstolio patvarkymo įteikimo skolininkui klausimas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tinkamas antstolio patvarkymo įteikimo klausimas asmeniui, kuris nėra skolininkas ir negali iš anksto žinoti ar numanyti apie galimus antstolio reikalavimus. Taigi nurodytomis nutartimis šiuo atveju remtis negalima. Todėl, prieš kreipiantis į teismą dėl baudos skyrimo, antstolis turėtų išnaudoti visas turimas galimybes informuoti skolininko darbdavį apie priimtą patvarkymą. Kadangi Juridinių asmenų registre yra nurodytas ir bendrovės akcininkas bei jo adresas, antstolė turėtų išsiųsti patvarkymą ir šiuo adresu. Ir tik tada, darbdaviui nevykdant patvarkymo ar negalint jo įteikti jokiais žinomais juridinio asmens buveinės, jo vadovo ar kitų dalyvių adresais, kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o antstolės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.