- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-789-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04650-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- A. S., J. S.
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir J. S., atstovaujamų advokato S. Š., atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir J. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami santuoką, sudarytą 1979 m. lapkričio 16 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti bendru sutikimu, patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo palikti pavardes A. S. turimą – S. ir J. S. turimą pavardę – S. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 2-3).
Teismas nutarė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdį paskirdamas 2013 m. vasario 4 d. Teismo šaukimai įteiktas tik pareiškėjų advokatui (b. l. 14-15, 18-19). Į teismo posėdį nei proceso šalys, nei jų atstovas neatvyko.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.
Nurodė, kad į 2013 m. vasario 4 d. 10 valandą vykusį teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjai, nei jų atstovas advokatas S. Š. Nors pareiškėjai prašė pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo šaukimai į teismo posėdį pareiškėjams neįteikti, tačiau įteikti juos atstovaujančiam advokatui, todėl teismas laikė, kad pareiškėjai ir jų atstovas apie teismo posėdį informuoti tinkamai. Advokatas pateikė informaciją, kad į teismo posėdį nevyks dėl užimtumo kitoje byloje ir neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, pakartotinai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors teismas jau buvo nustatęs procesą žodine forma. Iki teismo posėdžio pradžios nė vienas iš pareiškėjų nenurodė duomenų apie savo neatvykimo į teismą priežastis. Teismas šias priežastis laikė nesvarbiomis, kad sudarė pagrindą palikti pareiškėjų pareiškimą nenagrinėtą (b. l. 21).
Atskirojo skundo argumentai
Apeliantų (pareiškėjų) atstovas advokatas S. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 23).
Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad savo rezoliucija nusprendė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jokios nutarties apie tai negauta ir nemotyvuota. Tai, kad pareiškėjai ir jų atstovas advokatas S. Š. nedalyvavo teismo posėdyje nebuvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą. Teismui pateikti visi reikiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl santuokos nutraukimo šalys susitarusios, todėl Alytaus rajono apylinkės teismas santuokos nutraukimo bylą be problemų turėjo išspręsti vadovaujantis CPK 540 straipsnio 1 dalimi, t. y. bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir pareiškėjų interesams. Teismo nutartis priimta pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, teisingumo bei protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismų praktikoje susiklosčiusi vienareikšmė nuostata, jog šalies ar jos atstovo neatvykimo į posėdį priežasties svarbos įvertinimas yra fakto, bet ne teisės klausimas, jog ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą, tuo pat metu nepaneigiant pagrindinio civilinio proceso tikslo – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1324/2009; 2012-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936/2012). Taigi nagrinėjant šią bylą būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir ar šių aplinkybių visuma jam suteikė pagrindą taikyti šią įstatymų leidėjo nustatytą šalis disciplinuojančią priemonę.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, prie prašymo pateikė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei prašė neskirti termino susitaikyti. Pareiškime nurodė, jog jų šeima iširusi, kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo 5 metus, neveda bendro ūkio, neturi vaikų (nei pilnamečių, nei nepilnamečių), kuriems reikalingas išlaikymas. Teismas 2012 m. gruodžio 10 d. rezoliucija bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka į 2013 m. vasario 4 d. 10 val. teismo posėdį, tačiau nei proceso šalys, nei jų atstovas į teismo posėdį neatvyko. Advokatas pateikė prašymą nagrinėti bylą šalims nedalyvaujant, informavo apie savo neatvykimo į 2013 m. vasario 4 d. posėdį priežastis (užimtumas kitoje byloje).
Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 4 d. nurodė, kad pareiškėjai nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, teismas šias priežastis laikė nesvarbiomis ir pareiškėjų ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Kaip jau minėta, ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis yra neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai vilkinti procesą (užkirsti galimybę vilkinti procesą).
CPK 246 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi matyti, kad minėtoje straipsnio nuostatoje aiškiai reglamentuotos priežastys, kurių visetas sudaro pagrindą pareiškimą (ieškinį) palikti nenagrinėtą, t. y. 1) turi nebūti ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant; ir 2) nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastys ar neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi nagrinėjamos bylos situacija neatitinka CPK 246 straipsnio 4 dalyje numatytų ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygų. Pareiškėjų interesus civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu atstovauja advokatas S. Š. (b. l. 12-13), kuris 2013 m. vasario 1 d. rašte Nr. 06/13 dėl nedalyvavimo teismo posėdyje prašė A. S. ir J. S. pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, paaiškino, kad bylos nagrinėjimas gali vykti ir be abiejų šalių ar jų atstovo dalyvavimo (išreiškė valią nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant), taip pat nurodė savo neatvykimo į teismo posėdį priežastį – dalyvavimas baudžiamosios bylos teismo posėdyje. Taigi toks atstovo prašymas, net ir neatvykus į teismo posėdį proceso šalims, buvo pagrindas ne palikti pareiškimą nenagrinėtą, o bylą nagrinėti iš esmės.
Teismas, svarstydamas klausimą dėl bylos tolimesnės eigos neatvykus šalims, turi įvertinti visas su bylos procesu susijusias aplinkybes, t. y. nagrinėjimo trukmę, tiek šalių, tiek paties teismo veiksmus, patirtas išlaidas, sąnaudas ir kt. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų valią greičiau nutraukti santuoką (jokių pretenzijų vienas kitam neturi, kartu negyvena 5 metus, prašo netaikyti taikinimo termino ir kt.), tačiau manydamas, kad tinkamai bylos negalės išnagrinėti nedalyvaujant proceso šalims ar jų atstovui (tikslu išsiaiškinti bylos aplinkybes), turėjo (galėjo) sistemiškai taikydamas CPK 246 straipsnio nuostatas atidėti bylos nagrinėjimą ir, pasinaudodamas procesine galimybe užtikrinti proceso šalių dalyvavimą, pripažinti pareiškėjų ar jo atstovo dalyvavimą būtinu. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams prieštarautų tokie pareiškėjų ar jų atstovų veiksmai kaip neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių, kuriame jų dalyvavimas pripažintas būtinu (CPK 7 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1854/2011).
Be to, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, akivaizdu, jog būtų neprotinga ir neekonomiška užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas, kuris buvo nagrinėjamas šioje byloje (CPK 3 str. 1 d., 7, 8 str., 178, 185 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.