- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- I-4813-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02944-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Policijos departamento generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 5-TE-475 atleido pareiškėją iš Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų nuo 2019 m. liepos 16 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Policijos departamento 2019 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 5-TE-475; grąžinti pareiškėją į Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
2.1. Paaiškino, kad teisės akto (įsakymo), kuriuo jam būtų paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - policijos generalinis komisaras neįformino, todėl per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - paskirta nebuvo, o skundžiamu įsakymu Nr. 5-TE-475 policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 12 d. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. 5-IS-11, nepaskyręs tarnybinės nuobaudos, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir VTĮ 34 straipsnio nuostatomis, atleido jį iš pareigų. Šiame įsakyme tik nurodoma tarnybos santykių nutraukimo data, apskaičiuotos nepanaudotos atostogos bei išmokėtina už jas kompensacija ir patvirtintas stažas Lietuvos valstybei atleidimo iš pareigų dieną. VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytas atleidimo iš pareigų pagrindas nėra savarankiškas. Jis gali būti įgyvendintas tik prieš tai paskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. Taip pat pažymėtina, kad įsakyme vadovaujamasi VTĮ pakeitimo įstatymu Nr. VIII-1316, o ne pačiu VTĮ ir atitinkamais jo straipsniais. Be to, įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka.
2.2. Teigia, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai. Pažymėjo, kad nuobauda - atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybiniam nusižengimui tirti turėjo būti sudaryta komisija, tačiau to nebuvo padaryta. Pranešimą surašė subjektas, neturintis ir negalintis turėti įgaliojimų tokiam veiksmui atlikti, pranešimas apskritai nebuvo surašytas ir įteiktas. Tačiau 2019 m. liepos 16 d. gavęs per DVS ir susipažinęs su išvada, iš jos turinio suprato, kad komisija visgi buvo sudaryta, bet buvo sudaryta tik po 2019 m. birželio 26 d. (tiksli data jam nėra žinoma), kaip nurodoma išvadoje. Tik susipažinęs su išvada sužinojo, iš kokių asmenų buvo sudaryta komisija.
2.3. Mano, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis privalo patikrinti ir įvertinti nusižengimą tirianti komisija.
2.4. Pažymėjo, kad policijos generalinio komisaro įsakymu už nepriekaištingą tarnybą buvo daug kartų skatintas, todėl paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, yra neproporcinga, per griežta, parinkta neatsižvelgiant į jo tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Taigi ginčijamas įsakymas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Policijos departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 58-68) paaiškino, kad pareiškėjo nurodytas tarnybinės nuobaudos paskyrimo į forminimas atskiru teisės aktu, kai taikoma tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, bei papildomas teisės aktas dėl atleidimo iš valstybės tarnybos ne tik nenumatytas Apraše, bet ir neatitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mano, kad išvados įgyvendinimas dviem teisės aktais, kai išvada siūloma skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, neatitiktų gero viešojo administravimo principo, rezultatai nebūtų pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Išvada ir jos įforminimo procedūra atlikta laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, esminių viešojo administravimo principų.
3.1. Teigia, kad tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu atlikęs subjektas nustatė, kad pareiškėjo veika turi administracinio nusižengimo požymių, administracinio ir tarnybinio nusižengimo neįmanoma atriboti, dėl to atsakovas sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimą, o tyrimo medžiagos neperdavė administracinį nusižengimą tiriančiai institucijai, nes pastaroji jai jau buvo žinoma. Todėl pareiškėjo teiginiai, neva Policijos departamentas praleido VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių naikinamąjį terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, dėl to, kad neteisėtai sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimą, yra nepagrįsti.
3.2. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu inicijuotas ir pradėtas 2019 m. sausio 7 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-63. Pagal pranešimą dėl tyrimo pradėjimo policijos generalinio komisaro pavaduotojo, laikinai atliekančio policijos generalinio komisaro funkciją, R. B. rezoliucija, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl R. N. veiksmų. Pranešimu pareiškėjas informuotas, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas ir jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimą. Pranešimas, dėl pareiškėjo ligos ir nedarbingumo (ką nurodo ir pats pareiškėjas), parengtas 2019 m. sausio 18 d. Paminėtina, kad pranešime nurodoma trumpa informacija apie tai, kokiais veiksmais pareiškėjas galimai įvykdė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas savo veiksmais galimai diskreditavo valstybės institucijos, kurioje eina pareigas, autoritetą, nereiškia, kad atsirado pagrindas manyti, kad pastarajam bus skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, ar kad pastarasis galimai įvykdė šiurkštų nusižengimą. Juolab, kad VTĮ 33 straipsnio 4 dalimi, už šiurkštų pažeidimą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnautojų pareigų.
3.3. Atkreipė dėmesį, kad sudarius komisiją, pastarajai buvo perduota visa iki tol tarnybinį nusižengimą tyrusio asmens surinkta informacija, susijusi su pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimu. Komisija, surinkusi informaciją, įskaitant asmens teiktą paaiškinimą, informaciją apie teismo sprendimus administracinio nusižengimo byloje, įvertino surinktus duomenis ir 2019 m. liepos 12 d. surašė Išvadą, kurios pagrindu, priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų.
3.4. Pažymėjo, kad pareiškėjui suteikta galimybė pateikti paaiškinimą (suteikta teisę į gynybą), o paaiškinime nurodytos aplinkybės patikrintos bei aptartos. Siekiant bendro ir vienodo aplinkybių vertinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Kadangi tiek tarnybinio nusižengimo, tiek ir administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės bei objektyvioji pusė nesiskyrė, dėl to komisija papildomai nevertino minėtų aspektų. Taip pat plačiai nebuvo vertintas ir Pareiškėjo teiktas paaiškinimas, nes jo tekstas ir aplinkybės iš esmės sutapo su pareiškėjo pozicija administracinio nusižengimo tyrimo procese. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Tad esminė išvados dalis siejama su nustatymu, ar pareiškėjo veiksmai iš esmės diskredituoja Policijos departamento autoritetą.
3.5. Teigia, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs valstybės tarnautojas, neblaivumo faktas nustatytas teismų nutartimis. Pareiškėjo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kuris laikytinas padarytu dėl aplaidumo, kai valstybės tarnautojas suvokė savo neteisėtos veikos pobūdį, numatė galimus žalingus šios veikos padarinius, kuriuos pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines bei profesines savybes ir užimamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau aplaidžiai siekė jų išvengti, nustatytos išvadoje nurodytos neigiamos pasekmės ir aiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir pasekmių. Aptariamas įvykis buvo aprašytas visuomenės informavimo priemonėse, tad informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamą nuomonę apie Policijos departamentą. Tokio pobūdžio pažeidimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės, todėl ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
konstatauoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento generalinio komisaro 2019 m. liepos 17 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą inicijavo 2019 m. sausio 7 d., kai Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyrius tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-63 informavo, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 1 d., apie 14 val. 20 min., Parko g., Vilniuje, vairavo automobilį neblaivus (0,90 prom.). Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
5.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 17 d. nutarimu pareiškėjui paskirta 350 Eur piniginė bauda ir 13 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones.
5.2. Pareiškėjui pranešimas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo įteiktas 2019 m. sausio 21 d., jam pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Todėl pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. pateikė atsakovui paaiškinimą dėl automobilio vairavimo neblaiviam ir su tuo susijusias aplinkybes.
5.3. Nesutikęs su Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5.4. Atsakovas, vadovaudamasis tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau - Tvarkos aprašas) 13 punktu, 2019 m. vasario 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimą sustabdė iki teisme bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad pastarasis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį nusižengimą, o Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 26 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą.
5.6. Atsakovas, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 1 punktu, Taisyklių 3, 5 punktais, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, 2019 m. liepos 9 d. įsakymu sudarė komisiją pareiškėjo nusižengimui tirti.
5.7. Komisija, įvertinusi visą surinktą medžiagą, nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį, 2019 m. liepos 12 d. surašė tarnybinio nusižengimo išvadą (toliau – ir Išvada) ir pasiūlė pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį buvimu ne tarnyboje (ne darbo metu) neblaiviam vairavus transporto priemonę viešojoje vietoje ir savo (valstybės tarnautojo) elgesiu diskredituojant valstybės įstaigos Policijos departamentą, skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
5.8. Policijos departamento generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, atsižvelgęs į 2019 m. liepos 12 d. komisijos tyrimo išvadą, 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 5-TE-475 atleido pareiškėją iš Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų nuo 2019 m. liepos 16 d.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, teisės akto (įsakymo), kuriuo jam būtų paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - policijos generalinis komisaras neįformino, per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - paskirta nebuvo, o atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai, nebuvo sudaryta komisija nusižengimui tirti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu inicijuotas ir pradėtas 2019 m. sausio 7 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-63, kuris pareiškėjui buvo įteiktas, jam suteikta teisė pateikti paaiškinimus. Siekiant bendro ir vienodo aplinkybių vertinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas iki kol teisme bus priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, neblaivumo faktas nustatytas teismų nutartimis.
8. Taigi pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo, Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo, pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir 33 straipsnio 5 dalies 8 punktą, kai padaromas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, būnant tarnyboje (darbe) neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.
9. Ši nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., apie 14 val. 20 min., Parko g., Vilniuje, vairavo automobilį neblaivus (0,90 prom.), tuo diskredituodamas Policijos departamento autoritetą, bei formuodamas negatyvų visuomenės požiūrį dėl šios viešojo administravimo institucijos veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Tai, kad pareiškėjas buvo neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, yra įrodyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi. Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės ir neginčija, tačiau teigia, kad policijos generalinis komisaras įsakymu neįformino per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš pareigų), t. y. nuobauda nebuvo paskirta, o atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai, nebuvo sudaryta komisija nusižengimui tirti. Be to, pareiškėjo teigimu jam yra paskirta per griežta nuobauda, neatitinkanti jo padaryto pažeidimo pobūdžio.
11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas patikrino Policijos institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai bei motyvuotai atsakydamas į pažeidėjo skundo argumentus. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
12. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
13. Vadinasi šios aplinkybės lemia, kad skundo argumentai, kuriais iš esmės siekiama paneigti įsiteisėjusias Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties išvadas dėl pareiškėjo neblaivumo, nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nebekartojami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje išdėstyti argumentai šiuo klausimu.
14. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o pagal šio straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas - šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma - buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.
15. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad pareiškėjo neblaivumas buvo susijęs žmogaus orumo įžeidimu ir valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoriteto diskreditavimu, nes pareiškėjo neblaivumas buvo akivaizdus, jis nustatytas alkotesteriu (0,90 prom.). Šias aplinkybes įvertinus kontekste su pareiškėjo darbo pobūdžiu, t. y., kad jis pagal savo pareigas dalyvauja atliekant tikslinius ir netikėtus policijos įstaigų veiklos patikrinimus, atstovauja Policijos departamento interesams visų instancijų teismuose bei administracinių ginčų komisijose, Policijos vadovybės vardu ir pavedimu atstovauja ir kitų policijos įstaigų interesams, tokia jo būsena – akivaizdus girtumas, yra nesuderinami su valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos teigiamu įvaizdžiu ir autoritetu bei žmogaus orumu. Be to, aptariamas įvykis (pareiškėjo neblaivumas vairuojant išgėrus) buvo aprašytas visuomenės informavimo priemonėse, tad informacija pasklido plačiai ir leido visuomenei susidaryti neigiamą nuomonę apie Policijos departamentą. Tokio pobūdžio pažeidimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės.
16. Pareiškėjo manymu, iš tarnybos buvo atleistas nepaskyrus tarnybinės nuobaudos - atleidimo, o tik priėmus Įsakymą. Pasak pareiškėjo, atsakovas tokiu būdu nesilaikė teisės aktuose nustatytos procedūros, pažeidė tarnybinių nusižengimo tyrimo nustatytas taisykles, nepagrįstai buvo sustabdytas nusižengimo tyrimas, nebuvo sudaryta komisija.
16.1. Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, nes kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 18 punkto reikalavimais, nepraleisdamas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskyrė nuobaudą - atleido pareiškėją iš Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų. Vadovaudamasis Aprašo 17 ir 18 punktų bei VTĮ 33 ir 34 straipsnių analize, Policijos departamentas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą įsakymą, nes akivaizdu, kad Policijos departamentui suteikta teisė įforminti ne tik sprendimą valstybės tarnautojui taikyti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, bet ir kitas, VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje numatytas tarnybinės nuobaudos rūšis. Be to, Aprašo 18 punkte numatytas reikalavimas sprendimą įforminti vienu teisės aktu, o ne dviem, kaip teigia pareiškėjas.
16.2. Teisės aktai aiškiai numato, kad tarnybinio nusižengimo sustabdymas privalomas, nepriklausomai nuo nusižengimo inicijavimo priežasčių, vienintelis esminis dalykas, kurį atsakovui reikėjo įvertinti - administracinio ir tarnybinio nusižengimų atribojimą. Policijos departamentas, atlikęs tarnybinį patikrinimą nustatė, kad pareiškėjo veika turi ir administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio ir tarnybinio nusižengimo neįmanoma atriboti, dėl to pagrįstai sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimą. Todėl šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas praleido VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių naikinamąjį terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, dėl to, kad neteisėtai sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimą, yra nepagrįsti.
16.3. Teismas pažymi, kad atsakovui atsiradus pagrindui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis), kad Pareiškėjas galimai įvykdė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti taikoma tarnybinė nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, atsakovas pagrįstai 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-554 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“, sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, skirtą tirti pareiškėjo galimą tarnybinį nusižengimą. Teismo vertinimu, Policijos departamentas vykdė pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o komisija sudaryta tik tada, kad atsirado pagrindas manyti, kad pareiškėjui gali būti skiriama nuobauda - atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų.
16.4. Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kad komisijos nariai buvo šališki, jis negalėjęs pareikšti jiems nušalinimų, todėl tokie jo teiginiai vertinami kaip gynybinė pozicija, negali būti laikomi pagrįstais. Be to ginčydamas įsakymą, pareiškėjas teigia, kad pranešimas apie galimai padarytą nusižengimą jam įteiktas nesilaikant Apraše nustatyto termino. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Aprašo 8 punktas numato 5 darbo dienų terminą nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, to neneigia ir pareiškėjas, kad tarnybinį nusižengimą įvykdė 2019 m. sausio 1 d., tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2019 m. sausio 7 d., o pareiškėjui pranešimas dėl jo ligos ir atostogų įteiktas 2019 m. sausio 21 d., t. y. praleidus 5 dienų terminą. Tačiau, teismo vertinimu, toks formalus procedūrinis pažeidimas negali būti pagrindu pripažinti ginčijamą įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybe, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Be to, Aprašo 8 punkte numatytas terminas nėra naikinamasis, nes Aprašas nenustato tokio termino praleidimo pasekmių. Pareiškėjas pranešimą gavo, jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, jis juos teikė, todėl atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjui pranešimas įteiktas vėliau, nei numato Aprašo 8 punktas, nelaikytini esminiu pažeidimu.
17. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo įsakymo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinį, teismas laiko, kad pagal VTĮ, Aprašo nuostatas, Policijos departamentas ginčijamu įsakymu už šiurkštų tarnybinį nusižengimą (vairavimas neblaiviam ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje) atleidęs pareiškėją iš Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigų, nurodant jo priežastis, teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateiktas individualus administracinis aktas (ginčijamas įsakymas ir išvada), pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Pareiškėjas realizavo pažeistų teisių gynybą, pateikė skundą teismui dėl minėto įsakymo. Todėl ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad Policijos departamentas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurio padarymą jam galėjo būti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 4 d.).
19. Atsakovo surinkti įrodymai, byloje nustatytos aplinkybės pavirtina, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga dėl savo griežtumo, todėl tenkinti skundą šiuo klausimu taip pat nėra pagrindo. Atmetami ir tie skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo tiriamas neobjektyviai, tendencingai ir pan., tuo pažeidžiant jo teises į objektyvų ir nešališką tyrimą.
20. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryta veika – vairavimas neblaiviam ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje yra įrodyta ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi, kurios išvados atitinka ir tarnybinio tyrimo išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio. Ši aplinkybė pati savaime paneigia pareiškėjo argumentus dėl galimai neobjektyviai ir šališkai atlikto tyrimo. Taigi pagrindinės pareiškėjo teisės žinoti kuo yra kaltinamas bei būti išklausytam (pasiaiškinti) dėl padaryto pažeidimo nebuvo pažeistos.
21. Be to vadovaujantis teismų praktika, teismui svarbu nustatyti, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, užtikrinančios tarnybinių nusižengimų tyrimą, t. y. ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; ar nebuvo suvaržytos jam garantuojamos teisės (teisė teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, prašyti tyrimą atliekančio subjekto nušalinimo, susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga, turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį, susipažinti su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; ar tyrimą atliko nešališkas tinkamos sudėties subjektas; ar pateikta motyvuota ir išsami tyrimo išvada). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pranešta 2019 m. sausio 21 d.). 2019 m. liepos 12 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, teismo vertinimu, yra išsami – išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo valstybės tarnautojo veikos įvertinimas, nurodyti tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinių nusižengimų padariniai, konstatuotina, kad nusižengimo tyrimo procedūra pradėta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tarnybinė veikla atsakovo buvo vertinama gerai, tarnybinį nusižengimą (vairavo automobilį neblaivus ne tarnybos metu) padarė tyčia, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, šiuo atveju yra pagrįsta.
22. LVAT administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011 pažymėjo, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.
23. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Policijos departamento 2019 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 5-TE-475, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
24. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus, grąžinti pareiškėją į Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus patarėjo pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
25. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Ž. T. Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R. N. skundą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.