- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- AN2-284-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00613-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15-967-716/2021, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. G. 2021 m. sausio 13 d., apie 22.09 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Mitsubishi Ouatlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai teisė atimta, vairuodama nepaliko tarpo tarp šono, kliudė automobilius „BMW 335i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos J. G. pasitraukė pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Padaryta žala viršija 15 (penkiolika) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažino J. G. kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apylinkės teismas J. G. paskyrė administracinę nuobaudą – 430 eurų dydžio baudą, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 300 eurų dydžio baudą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, apylinkės teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir J. G. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2 300 Eur dydžio piniginę baudą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta J. G. (toliau ir – apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde apeliantė nurodo, jog vien liudytojos E. Š. parodymų, kad jos automobilį vairavo moteris, kuri po įvykio nuėjo į namą, kuriame ji gyvena, nepakanka jai pareikštam kaltinimui pagrįsti. Be to, apeliantės nuomone, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, jos kaltės įvykdžius jai inkriminuotus nusižengimus, neįrodo ir UAB „Tele2“ pateikti duomenys apie jos mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) prisijungimą prie mobilaus operatoriaus tinklo pagal vietovę ir paslaugas teikiančias celes 2021 m. sausio 13 d. nuo 20.00 val. iki 00.00 val. Pažymi, kad iš UAB „Tele2“ pateiktos informacijos matyli, jog eismo įvykio padarymo metu, laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 22.00 val. ji naudojamas mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie Vilniaus miesto bazinių stočių (celių) A 397 (duomenys neskelbtini); A 556 (duomenys neskelbtini); 037E (duomenys neskelbtini), tuo tarp administracinis nusižengimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini), kurio koordinatės, nurodytos administracinio nusižengimo protokole, yra (duomenys neskelbtini).
3.2. Apeliantės teigimu, šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl galimų administracinių nusižengimų būtų atliktas tyrimas, nebuvo imtasi priemonių išvardintų ANK 569 straipsnio 1 dalyje, kuriomis būtų gauti duomenys, patvirtinantys administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, dėl ko negalima teigti, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Apeliantė pažymi, kad surašant protokolą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Pareiga įrodyti pažeidimą tenka Institucijai surašiusiai protokolą ir tokios pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis), todėl atsakomybė už administracinio nusižengimo neištyrimą ir įrodymų nepateikimą tenka pačiai Institucijai. Pasak apeliantės, byloje nėra įrodyta, kad šiuo konkrečiu atveju administracinius nusižengimus padarė ji, o kadangi remtis prielaidomis kaltinant asmenį administracinio nusižengimo padarymu negalima, ji administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį buvo patraukta nepagrįstai.
3.3. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino įrodymais pripažintus duomenis, nenustatė esminių bylos aplinkybių, kurių pripažinimas arba nepripažinimas gali lemti administracinių nusižengimų sudėties buvimo ar nebuvimo nustatymą ir asmens kaltės klausimo išsprendimą, dėl ko skundžiamame nutarime padarė klaidingą išvadą, kad ji 2021 m. sausio 13 d., apie 22.09 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Ouatlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai teisė atimta, kliudė automobilius „BMW 335i“ ir „Toyota Corola“ ir juos apgadino bei po to neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantės teigimu, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl administracinės teisena jos atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka J. G. kaltei dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagrįsti, yra teisėtas ir pagrįstas. Pateiktame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamame nutarime padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių motyvų.
6. ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija 15 (penkiolika) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
7. Kaip matyti, viso proceso metu J. G. kaltės dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimo padarymo nepripažino ir pirmosios instancijos teisme apklausta parodė, kad 2021 m. sausio 13 d. buvo išvykusi pas mamą, kuri gyvena Panevėžyje. Nurodė, kad ji policijos pareigūnams buvo surašiusi visą sąrašą žmonių ir kontaktų, kurie turi raktus nuo jos buto ir automobilio. Visi šie asmenys jai sakė, kad nevairavo jos vardu registruoto automobilio. Ji pati taip pat nežino kas vairavo (b. l. 56-57). Apygardos teismas, įvertinęs šiuos J. G. paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai juos vertino kaip nubaustosios gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad liudytoja L. G., kuri yra nubaustosios mama, apklausta pirmosios instancijos teisme nepatvirtino, kad dukra 2021 m. sausio 13 d. buvo atvykusi pas ją į Panevėžį, tik nurodė, kad pastaroji buvo atvykusi sausio mėnesio viduryje (b. l. 65). Liudytoja E. Š., kuri tiesiogiai stebėjo įvykio aplinkybes, teisme apklausta parodė, kad ji per langą pamatė, kaip automobilis „Mitsubishi Ouatlander“ važiuoja per didelę sniego krūvą, juda ne atbuline eiga, o lipa ant šaligatvio, renkasi neadekvatų būdą. Matė, kaip šis automobilis bandė įsibrauti į siaurą tarpą, esantį tarp kitų dviejų stovinčių automobilių, ir kliudė kitą automobilį. Automobilį „Mitsubishi Ouatlander“ vairavo moteris, kuri, pasistačiusi automobilį, skubiai nuėjo į namą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 61-62). Sutiktai su aptartais parodymais pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliantės gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Be to, greta pirmiau aptartų liudytojos E. Š. parodymų paminėtina ir tai, kad tarp J. G. pareigūnams pateiktame sąraše išvardintų asmenų, tariamai turinčių jos automobilio raktelius, vienintelė nurodyta moteris yra jos mama (b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 13 d. liudytoja L. G. buvo ne Vilniuje, o Panevėžyje, yra akivaizdu, kad ji automobilio vairuoti negalėjo.
8. Šioje byloje itin svarbiais laikytini ir UAB ,,Tele2“ pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad šio mobiliojo ryšio operatoriaus aptarnaujamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis J. G., tiek įvykio padarymo metu, tiek prieš ir po įvykio, jungėsi prie bazinių stočių, esančių šalia įvykio vietos, tai yra prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Skunde apeliantė nurodo, kad mobiliojo ryšio operatoriaus pateikti celių duomenys neužfiksavo įvykio vietos koordinačių, kurie yra nurodyti protokole, o būtent, (duomenys neskelbtini), todėl jie nepagrindžia jos kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad toks koordinačių neatitikimas yra logiškai paaiškinamas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo vietos padarymo koordinatės, kurios yra nurodytos protokole, buvo nustatytos remiantis ,,Maps.lt“ duomenimis, leidžiančiais tiksliai identifikuoti įvykio vietą (b. l. 45). Tuo tarpu mobilaus telefono prisijungimas prie bazinių stočių (celių) neleidžia tiksliai nustatyti mobilaus ryšio telefono buvimo vietos bei adreso, o tik parodo, kurioje celės veikimo zonoje, tai yra kurioje vietovėje konkrečią dieną ir konkrečiu laiku telefonas veikė. Vertinant apeliantės mobilaus ryšio operatoriaus pateiktus duomenis, matyti, kad jos telefonas 2021 m. sausio 13 d. nuo 20.00 val. iki 00.00 val. jungėsi prie šių Vilniaus miesto bazinių stočių (celių) – A 397 (duomenys neskelbtini), A 556 (duomenys neskelbtini) bei 037E (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), esančių šalia eismo įvykio vietos, kas paneigia apeliantės versiją, kad 2021 m. sausio 13 d. ji neva buvo Panevėžyje, o taip pat, vertinat šiuos duomenis greta liudytojos E. Š. duotų parodymų bei jos į bylą pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašo, patikimai patvirtina, kad būtent J. G. 2021 m. sausio 13 d. vairavo jai priklausantį automobilį ,,Mitsubishi Ouatlander“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė atimta, ir sukėlė eismo įvykį, tai yra pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, kas sąlygojo kitiems asmenims priklausančių automobilių „BMW 335i“, „Toyota Corolla“ apgadinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
9. Nukentėjusioji E. B. pirmosios instancijos teisme apklausta parodė, kad 2021 m. sausio 13 d. buvo apgadintas jos automobilis ,,BMW 335i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjęs prie namo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad draudimo kompanija jai išmokėjo 400 eurų (b. l. 57). Nukentėjusysis R. M. žemesnės instancijos teisme apklaustas parodė, kad ,,Facebook“ grupėje jis pamatė kaimynės įrašą, kad ši pastebėjo, jog apgadintas automobilis. Nufotografuotas automobilis buvo jo. Išbėgęs į lauką rado automobilį apgadintą. Tikslios žalos sumos pasakyti negali, bet ji viršija 1 000 eurų sumą (b. l. 57). Taigi, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad eismo įvyko metu buvo padaryta žala jų turtui. KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Šiuo atveju apeliantė apie kilusi eismo įvykį, kuriuo metu buvo kitiems asmenims priklausantys automobiliai, nei policijai nepranešė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.
10. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad J. G. jautė ir suprato jog jos automobilis kontaktavo su kitais automobiliais ir galimai juos apgadino. Kaip minėta, liudytoja E. Š. teisme apklausta parodė, kad mergina (past. – J. G.) brovėsi tarp dviejų greta vienas kito stovėjusių automobilių ir kliudė vieną iš jų. Vairuotoja išlipo, apžiūrėjo automobilį, po to vėl į jį įsėdo ir vėl važiavo tarp dviejų automobilių, prasibrovė ir išvažiavo iš kiemo (b. l. 61-62). Taigi, toks apeliantės elgesys, apygardos teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad ji suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau iš jo neteisėtai pasišalino. Įvertinus tai, kad pagal į bylą pateiktus draudėjų duomenis eismo įvykio metu nukentėjusiesiems buvo padaryta 2 252 eurų turtinė žala (past. - ,,BMW“ automobiliui buvo padaryta 407, 32 eurų žala, o ,,Toyota Corolla“ 1844, 68 eurų žala) (b. l. 13-15) ir tokia suma viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių, laikytina, kad apeliantės veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ją kalta padarius ir šį administracinį nusižengimą.
11. Apeliantės teigimu, šioje byloje nebuvo imtasi priemonių išvardytų ANK 569 straipsnio 1 dalyje, kuriomis būtų gauti duomenys, patvirtinantys administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl negalima teigti, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Apygardos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Kaip matyti, tiriant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme ir siekiant nustatyti visas su administracinių nusižengimų padarymu susijusias aplinkybes buvo apklausti: pati J. G., nukentėjusieji E. B. ir R. M. bei liudytojos E. Š. ir L. G., taip pat išanalizuoti ir ištirti byloje esantys rašytiniai ir vaizdiniai įrodymai: eismo įvykio vietos schema, tarnybinio pranešimo duomenys, fotonuotrauka ir vaizdo įrašas, nukentėjusiųjų automobiliams padarytos žalos įvertinimą patvirtinantys duomenys, taip pat duomenys gauti iš VĮ ,,Regitra“ bei iš mobiliojo ryšio operatoriaus UAB ,,Tele2“ ir kt. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai svarbias aplinkybes, buvo aktyvus – išklausė J. G. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, įvertinęs jos pateiktą versiją tiek atskirai, tiek kitų ištirtų ir išanalizuotų įrodymų kontekste, pagrįstai sprendė, kad ją paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Taigi, tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo pažeistos ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatos.
12. Įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apygardos teismas visiškai sutinka su išvada, jog J. G. kaltė padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus įrodyta, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. J. G. paskirtos administracinės nuobaudos, tai yra pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį 430 eurų bauda ir pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 2 300 eurų, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, yra teisingos, tai yra paskirtos nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Apylinkės teismas paskirtas administracines nuobaudos subendrindama ir J. G. paskirdamas galutinę 2 300 eurų baudą, ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų taip pat nepažeidė.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti J. G. apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas yra paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo atmesti.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.