Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-967-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
A15.-967-716/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00613-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-967-716/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00613-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu („Zoom“ platformoje) išnagrinėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2021 m. sausio 13 d., apie 22.09 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Ouatlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti, kai teisė atimta, vairuodama nepaliko tarpo tarp šono, kliudė automobilius „Bmw 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos J. G. pasitraukė pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Padaryta žala viršija penkioliką bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

J. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną buvo išvykusi. Ji pareigūnams buvau surašiusi visą sąrašą žmonių ir kontaktus, kas turi raktus nuo jos namų ir nuo mašinos. Ji išvyko nuo 13-14 val. iki kitos dienos 13-14 val. parai laiko. Visi jai sakė, kad nevairavo jos automobilio. Ji nežino, kas vairavo automobilį. Jai skambino iš policijos, tačiau ji pagalvojo, kad dėl įvykio pajuokavo.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad buvo apgadinta jos mašina „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Mašina stovėjo prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo Buvo sausio 13 diena apie 22 val. Draudimas jai išmokėjo apie 400 eurų. Jai nežinoma, kas apgadino automobilį. Jai apie įvykį pranešė kaimynė, kuri iš balkono matė ir nufilmavo įvykį.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad nukentėjo automobilis „Toyota Corolla“. „Facebook“ grupėje jis pamatė kaimynės įrašą, kad ši pastebėjo, jog nukentėjo automobilis. Jis pamatė, kad yra nufotografuotas jo automobilis. Išbėgęs į lauką rado automobilį apgadintą. Kaimynė pranešė, kad iš balkono matė, kaip kitas automobilis apgadino jo automobilį važiuodamas. Jis pats įvykio nematė. Policija buvo pas kaimynę užėjusi. Tikslios žalos sumos jis negali pasakyti, bet žala yra virš 1000 eurų. Automobilis registruotas jos mamos vardu, nors automobilį vairuoja jis pats. Automobilį buvo pastatęs prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme „T“ formos sankryžoje ant kampo.

Liudytoja E. Š. parodė, kad įvykį ji viską išdėstė raštu. Ji vakare ėjo dukrai vandens įpilti ir išgirdau, kad kieme automobilis smarkiai užklimpęs, neišvažiuoja. Buvo žiema, daug sniego. Žvilgtelėjusi pro langą pamatė, kad automobilis negali pajudėti iš vietos. Ji matė, kad automobilis važiuoja per didelę sniego krūva, juda ne atbuline eiga, o lipa ant šaligatvio, renkasi neadekvatų ir neteisingą būdą. Ji nustebo dar labiau, kai pamatė, kad automobilis padarė ratą, įvažiavo į kitą šaligatvį, važiavo šaligatviu palei laiptines. Automobilis privažiavo akligatvį, nes ten šaligatvis yra siauras. Kampe stovėjo dvi mašinos, tarp jų buvo tarpelis, bet buvo aišku, kad joks automobilis ten netilps. Bet mergina vis tiek važiavo, brovėsi, kliudė kitą automobilį. Mergina išlipo ir apžiūrėjusi automobilį vėl į jį įsėdo, vėl važiavo tarp dviejų automobilių, prasibrovė ir išvažiavo iš kiemo. Vaizdas buvo šokiruojantis. Gal po kokių 5-10 min ji pamatė, kad automobilis grįžta, prie elektros skydines buvo laisva vieta. Ji suprato, kad vairuotoja ieškojo laisvos vietos automobiliui. Moteris pasistatė automobilį, išlipo ir pradėjo eiti link savo laiptinės. Ji išėjusi į balkoną bandė ją pakviesti, bet ši nereagavo ir matėsi, kad nubėgo į namus. Tada ji iškvietė policiją. Ji automobilio markės gerai nepamena, „Mitsubishi“ berods. Tai buvo visureigis, kurį vairavo moteris.

Liudytoja L. G. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai ją pakvietė apklausai į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Jai tyrėjas pasakė, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Tuomet ji sužinojo, kad buvo apgadinti automobiliai. Jai dukra J. G. pasakė, kad automobilio nevairavo ir nežino, kas tą automobilį vairavo. Dukra sausio mėnesio viduryje buvo atvykusi pas ją. Ji turi savo knygą, kur rašosi, kas vyksta. Ten parašyta, kad sausio 13 dieną atvyksta dukra. Vadinasi, J. G. sausio 13 dieną buvo atvykusi. Ji neatsimena, kuri diena buvo, bet knygoje parašyta, kad sausio 13. Jai sunku prisiminti, kas buvo sausio 13 dieną, bet sausio mėnesio viduryje dukra buvo atvykusi pas ją vienai dienai. Ji dukros automobilio nevairavo, gyvena (duomenys neskelbtini). Atsarginiai rakteliai, kol dukra gyveno Švedijoje, buvo pas ją, ji tuo automobiliu naudojosi. Kai dukra grįžo į Lietuvą, ji dukrai atidavė automobilio raktelius, o sau įsigijo kitą automobilį. Atsarginiai rakteliai pas ją kažkur yra namuose. Automobilio rakteliai buvo du. Kai dukra grįžusi iš Švedijos išvažiavo į Vilnių, ji dukrai atidavė vieną raktelių komplektą, o antri rakteliai liko pas ją kažkur tarp visų raktų.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. T. (E. T.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. sausio 13 d., apie 22.09 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, prie namo, pusvalandžio laikotarpiu apgadintas pranešėjo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltininkas su automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. M., kuris paaiškino, kad 2021 m. sausio 13 d., apie 17.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, paliko stovėti vairuojamą automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 22.00 val. „Facebook“ grupėje pastebėjo įrašą, kad jo automobilis yra apgadintas. Liudytojas, įkėlęs įrašą į „Facebook“ grupę, užfiksavo pasišalinusio automobilio valstybinį numerį bei automobilio markę. Tai buvo „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. M. patirtos žalos įvertinti nesugebėjo. Bendraujant su pranešėju R. M. prie jų priėjo asmuo, kuris nurodė, kad yra dar vienas apgadintas automobilis kieme, prie (duomenys neskelbtini). Priėjus prie kito apgadinto automobilio išsiaiškino, kad tai „BMW 335“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja E. B.. Vietoje E. B. paaiškino, kad 2021 m. sausio 13 d., apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, paliko stovėti vairuojamą automobilį „BMW 335“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 22.21 val. priėjus prie automobilio pastebėjo, kad jis yra apgadintas. Patirtą žalą E. B. vertina 800 eurų. Taip pat E. B. paminėjo, kad eismo įvykį matė ir nufilmavo liudytoja iš (duomenys neskelbtini) namo, kuri netrukus kreipėsi į juos ir pasakė, kad gali pateikti jiems vaizdo įrašą bei papasakoti, kaip įvyko eismo įvykis. Liudytoja E. Š. paaiškino, kad 2021 m. sausio 15 d., apie 22.00 val., vidiniame kieme, prie (duomenys neskelbtini), šaligatviu važiavo automobilis, visureigis, tamsios spalvos, kuris manevruodamas bandė išvažiuoti į kiemo kelią, todėl kliudė stovėjusį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Tačiau netrukus grįžo ir automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini), prie elektros skydinės. Kai E. Š. bandė kreiptis į automobilio „Mitsubishi“ vairuotoją, ji pagreitino žingsnį ir pasišalino. E. Š. dalį vairuotojos veiksmų spėjo nufilmuoti. Taip pat išsiaiškino, kad automobilį galimai vairavo J. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), tačiau paskambinus į domofoną, niekas neatsiliepė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo (b. l. 9).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo padėtis, automobilio „Mitsubishi Quatlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptis (b. l. 10).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Bmw 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mitsubishi Quatlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 11).

Iš V. B. elektroninio laiško matyti, kad kreipėsi į „Lietuvos draudimą“, kuris paskaičiavo, kad automobiliui „Bmw 335i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 407,32 eurų žala. Laukia išmokos (b. l. 13)

Iš R. M. elektroninio laiško matyti, kad automobilis draustas „Swedbank“ kasko draudimu, tai „Lietuvos draudimas“ nukreipė registruoti į „Swedbanką“. Sąmatą paskaičiavo UAB „Tokvila“. Preliminari suma 1844,68 eurai (b. l. 15).

Iš remonto sąmatos matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina 1844,68 eurai (b. l. 17).

Iš fotonuotraukos ir vaizdo įrašo matyti, automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevravimas namo kieme (b. l. 20-21).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra J. G. (b. l. 22).

Iš sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui matyti, kad automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 3 d. buvo grąžintas savininkei J. G. (b. l. 26).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos rašto dėl eismo įvykio matyti, kad iš UAB „Tele 2“ buvo pareikalauta informacija apie J. G. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) prisijungimą prie mobilaus operatoriaus tinklo pagal vietovę ir paslaugas teikiančias celes 2021 m. sausio 13 d. nuo 20.00 val. iki 00.00 val. (b. l. 27).

Iš UAB „Tele2“ pateikto atsakymo dėl eismo įvykio matyti, kad J. G. naudojamas mobilaus ryšio telefonas laikotarpiu 2021 m. sausio 13 d. nuo 20.00 val. iki 24.00 val. jungėsi prie bazinių stočių (celių) Vilniausmieste (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29), t. y. prie stočių ir antenų, esančių arčiausiai namo (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 29 d. nutarimu J. G. už tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, ją pripažinus kalta pagal ANK 422 str. 5 d. skirta 800 Eur bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 2-6).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu J. G. buvo pripažinta kalta dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 54 MGL (2700 eurų) bauda, jai uždrausta 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ir paskirtas automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad J. G. neturėdama teisės vairuoti vairavo automobilį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis, t. y. svetimas turtas – automobiliai. J. G. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį informavus policijos pareigūnus, tačiau to nepadarius tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

J. G. tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną buvo išvykus. Policijos pareigūnams J. G. pateikė nelogišką ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintą versiją, kad jos automobilį galėjo vairuoti kiti automobilio raktelius ir raktus nuo jos buto turintys asmenys. Teismui J. G. teigė, kad minėti asmenys neprisipažino vairavę jos automobilį. Visas šias kaltininkės J. G. versijas opaneigias byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visuma, kuriuos teismas kruopščiai įvertino juos jungdamas tarpusavyje.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. G. nepatvirtino, kad būtent 2021 m. sausio 13 d. jos dukra J. G. tikrai buvo atvykusi pas ją į (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, kad J. G. buvo atvykusi sausio mėnesio viduryje. Teismui J. G. pripažino, kad naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), su juo buvo neva išvykusi į (duomenys neskelbtini). Visgi, objektyvūs faktiniai duomenys, o būtent iš UAB „Tele 2“ gauta informacija patvirtina, kad šis J. G. mobilaus ryšio operatoriaus aptarnaujamas numeris tiek įvykio metu, tiek netrukus prieš įvykį ir po jo jungėsi prie bazinių stočių, esančių šalia ir arčiausiai įvykio vietos, kuri buvo prie kaltininkės gyvenamosios vietos, t. y. namo (duomenys neskelbtini).

Liudytoja E. Š., kuri tiesiogiai stebėjo įvykį, tyrimo metu policijos pareigūnams, taip pat teisumui nurodė, kad eismo įvykį sukėlusį ir J. G. vardu registruotą automobilį „Mitsubishi“ vairavo moteris, kuri pastačiusi automobilį skubiai nuėjo į namą (duomenys neskelbtini). Iš J. G. pareigūnams nurodytų asmenų, kurie neva turi jos automobilio raktelius, tėra vienintelė moteris – kaltininkės mama L. G.. Ši apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio nevairavo, gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, L. G. parodė, kad dukrai išvykus į Švediją ji naudojosi dukros automobiliu ir tuo metu disponavo tik dvejais automobilio raktelių komplektais. Tokie liudytojos parodymai yra pagrindas pripažinti, kad J. G. versija apie esančius daugiau nei du komplektus automobilio raktelių, kuriais dargi disponuoja ne ji pati, o kiti asmenys, tėra išgalvotos aplinkybes siekiant suklaidinti pareigūnus ir bandant išvengti jau gresiančios atsakomybės. Analogiškai kaip nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis teismas atmeta ir kaltininkės versiją, kad dalis asmenų turi raktus nuo jos buto, kuriame yra laikomi automobilio rakteliai, ir be atskiro leidimo patekę į jos būtą šie asmenys neva gali paimti raktelius ir naudotis J. G. automobiliu šios apie tai net neinformavę.

Tokiu būdu byloje esančių ir tarpusavyje atitinkančių įrodymų visuma, o būtent liudytojos E. Š. parodymai apie automobilį vairavusią moterį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini), kas atitinka kaltininkės gyvenamosios vietos adresą, J. G. naudojamas telefono numeris ir jos veikimas įvykio laikotarpiu per bazines stotis, esančias arčiausiai eismo įvykio ir J. G. gyvenamosios vietos, nukentėjusiųjų parodymai apie jų automobilių apgadinimus, jų fiksavimas protokoluose, liudytojos E. Š. pateiktas vaizdo įrašas ir fotonuotrauka - patvirtina J. G. neabejotiną dalyvavimą eismo įvykyje ir kaltę dėl jo. Remiantis šiais patikimais ir teisėtu būdu gautais duomenimis teismas J. G. pripažįsta kalta dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai ir padaryta penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių vertę viršijanti žala, taip pat dėl jos pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus.

J. G. veika dėl sukelto eismo įvykio atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes ji neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai jai ši teisė buvo atimta, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus (9 p., 126 p.) , nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui ir aplinkai, vairuodama automobilį nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovinčias transporto priemones. Šie Kelių eismo taisyklių sąmoningi pažeidimai lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kuris pagal byloje esančius duomenis dėl draudimo išmokų ir remonto išlaidų žymiai viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

J. G. po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala, privalėjo apie eismo įvykį informuoti nukentėjusiuosius, o jeigu tai neįmanoma, apie eismo įvykį pranešti policijai,. J. G. to nepadariusi pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina jau minėtų rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu e apklaustų asmenų parodymai. Liudytoja E. Š. parodė, kad po automobilių akivaizdaus kontakto J. G. vis tiek važiavo, brovėsi ir kliudė kitą automobilį, po ko išlipo ir apžiūrėjusi automobilį vėl važiavo tarp dviejų automobilių. Tokiu būdu suprasdama apie kilusį eismo įvykį J. G. neturėjo teisės tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Įvykio situacija ir vairuotojos J. G. šokiruojantis bei neadekvatus elgesys leidžia manyti, kad vairuotoja buvo galimai neblaivi. Visus šiuos duomenis logiškai jungiant vienus su kitais ir įvertinus kaip visumą teismas pripažįsta, kad J. G. būdama vairuotoja ir žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jų nevykdydama ir tyčia pasitraukdama iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos prieš yra kalta dėl to, kad vengdama atsakomybės pagal visus jos požymius tyčia padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas J. G. nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę. J. G. nusižengė kelių, transporto ir eismo saugumo srityje, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra teista už automobilio vairavimą būnant neblaivia, praeityje bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 2-6), yra dirbanti, kaltės nepripažino. Atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes J. G. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos baudos, kurių dydžiai pagal ANK 34 str. nuostatas nesanty atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nustatytini kaip atitinkantys sankcijoje numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 8 dalyse nurodyta, kad už 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. J. G. šiuo atveju vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti. Siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, atsižvelgus į konkretaus nusižengimo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad J. G. ne kartą yra bausta už administracinius nusižengimus susijusius su transportu ir kelių ūkiu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų turto konfiskavimo taikymas. Visgi, įvertinus tai, kad ir po šio įvykio, už kurį J. G. pripažįstama kalta, ji vėl vairavo automobilį būdama neblaivi ir dėl to buvo nuteista baudžiamuoju įsakymu, jai jau yra skirtas transporto priemonės, t. y. to paties automobilio „Mitsubishi Quatlander“, konfiskavimas – pakartotinai konfiskuoti turto, kuris jau yra konfiskuotinas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 627-637 straipsniais

nutarė:

J. G. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso:

- 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 430 (keturių šimtų trisdešimties) eurų dydžio baudą;

- 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 2 300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus J. G. skirti galutinę 2 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127592828. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Mindaugas Striaukas