Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-11-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-05-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-484-946/2017Nutartis · 2017-07-20Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-12Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-08Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-08Kauno apygardos teismas
  7. T-147-620/2021Nutartis · 2021-02-15Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
1S-346-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00119-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00119-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-121 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo G. B..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. Panevėžio apygardos tesimo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. sausio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 24 d.2018 m. vasario 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-121 nutarta taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pagal savo amžių yra patyręs daug daugiau nepatogumų ir išgyvenimų, nei to reikalauja bausmės tikslai. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, tokį savo sprendimą motyvuodamas iš esmės vien tik nuteistojo įvykdyto nusikaltimo sunkumu, baudžia jį antrą kartą, nors tai daryti draudžia įstatymas. Pasak G. B., išėjęs į laisvę jis ketina dirbti AB „R.“ durpių krovėju, praeityje jis darbo nevengė, būdamas laisvėje dirbo. Be to, jis yra nuolat palaikomas savo artimųjų, turi gyvenamąją vietą, todėl šeimos parama šiuo atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Skundu pažymima ir tai, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis yra įvykdęs visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai – sudaro vos 11 balų, jis yra sulaukęs senyvo amžiaus. Skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo G. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei likusiai neatliktai nuteistajam paskirtos bausmės daliai, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad nors G. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, tačiau jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad G. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuojant šią išvadą pabrėžtina, kad remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje nuteistasis buvo teistas tik vieną kartą – 1993 metais, nuo 2016 m. gegužės 17 d. bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, nuo 2012 m. balandžio 30 d. net 11 kartų buvo skatinamas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo elgesį išimtinai teigiama linkme G. B. koreguoja jau 6 (šešerius) metus, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistasis vis dar yra linkęs nepaisyti nustatytų taisyklių bei reikalavimų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šią aplinkybę betarpiškai patvirtina ir nuolat mažėjanti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri šiuo metu tesiekia 11 balų ir yra prilyginama žemai. Be to, iš šiuo metu nuteistajam nustatytų 11 balų, 2 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija jau nebegalima. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, sutinka su priežiūra, mano, kad ji jam gali būti naudinga, kas itin aktualu įvertinus tai, kad analizuojamu atveju sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kurios metu nuteistasis vis dar privalo nuosekliai vykdyti jam nustatytas probacijos sąlygas ir ribojimus. Šių išimtinai teigiamai G. B. charakterizuojančių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi traktorininko, vairuotojo specialybes, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Šiuo aspektu įvertintinas ir teigiamas nuteistojo požiūris į darbą bei teigiama jo darbinė motyvacija. Kaip nustatyta nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, būdamas laisvėje G. B. užsiėmė skirtingo pobūdžio darbais, iki suėmimo dirbo mašinų gamykloje, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis taip pat dirbo – darbinę veiklą pataisos namuose pradėjo nuo pat atvykimo, dirbo valgykloje darbininku, šiuo metu atlieka pagalbinio darbininko pareigas, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – planuoja įsidarbinti AB „R.“ durpių krovėju. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad G. B. nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais – pataisos namuose dirba, gauna pajamas, kurių pakanka jo kasdienėms išlaidoms, iš gaunamo atlyginimo dengia ir iš jo priteistą civilinį ieškinį, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo, stengdamasis atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog būdamas laisvėje jis sugebės tinkamai resocializuotis, integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad, paties nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo vietoje finansiškai jam padeda ir jo artimieji, tuo tarpu nuteistojo ryšys su savo artimaisiais, remiantis 2018 m. vasario 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra tvirtas, nuteistasis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, todėl nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio G. B. nusikalstamo elgesio. Svarbu ir tai, kad nuteistojo socialiniai ryšiai priskiriami ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantiems veiksniams. Išvadą, jog išėjęs į laisvę G. B. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. Komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, galinčius paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą. Nors nusikaltimą, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, tačiau jokių socialinių ryšių su juo nuteistasis nepalaiko, jo paties teigimu, ir laisvėje jie nebuvo artimi draugai. Be to, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, šiuo metu G. B. iš esmės orientuojasi į savo šeimą, sugeba save analizuoti, savarankiškai priimti sprendimus, suprasti ir priimti kitų požiūrį, supranta poreikį turėti bendras vertybes, kurios yra pripažintos ir aplinkinių. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog G. B. tinkamai analizuoja savo praeitį, joje padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis, todėl neabejotina, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių draugų, visą savo dėmesį skiriant savo artimiesiems, prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nusikaltimą, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, G. B. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis suvokia, jog alkoholio vartojimas turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, supranta ir pripažįsta neigiamą alkoholio poveikį, galimą žalą, piktnaudžiavimą alkoholiu neigia, kas leidžia pagrįstai tikėtis, jog išėjęs į laisvę, nuosekliai dirbdamas ir palaikomas savo artimųjų nuteistasis negrįš prie šio žalingo įpročio ir alkoholį vartos saikingai. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis baustas nebuvo, šis veiksnys nepriskiriamas ir jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, kurie 2018 m. vasario 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, neišskiriami. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai G. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus – laisvėje yra panaudojęs smurtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas išspręsti problemas praeityje nuteistasis pasirinkdavo ne visai adekvačias problemų sprendimų kategorijas, ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo G. B. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2018 m. vasario 26 d. Komisijos nutarimas Nr. 93-121 dėl G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą ir nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-121 dėl nuteistojo G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymo laikui, nustatyti nuteistajam G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė