- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-08
- Bylos Nr.
- e2-1617-869/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25201-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. P., prašydamas: (1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. P. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu); (2) priteisti iš atsakovės A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P. periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; (3) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; (4) priteisti iš atsakovės A. P. nepilnamečio sūnaus naudai 1250 Eur išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius; (5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškinyje R. P. nurodė, jog su atsakove A. P. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2020 m. vasario 24 d. gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. P. Gimus sūnui, šeima gyveno pas ieškovo motiną, o nuo 2012 metų išsinuomojo būstą Vilniaus mieste. Atsakovei netinkamai atliekant motinos pareigas ir nesirūpinant šeima bei šalims priėmus sprendimą gyventi skyrium, sūnus M. P. liko gyventi su ieškovu. Pasak ieškovo, jo ir sūnaus emocinis ryšys yra stiprus, jis geriausiai žino sūnaus poreikius ir gali pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo sūnaus M. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, vaiko tėvu. Ieškinyje nurodė, jog supratęs, kad sūnus yra sunkiai auklėjamas, ieškovas kreipėsi pagalbos į vaikų teisių atstovus, kurie su sūnumi nukreipė į Vilniaus miesto krizių centrą (toliau – Krizių centras), kur kartu su vaiku ieškovas gyvena nuo 2020 m. vasario 24 d. Atsakovė nei su krizių centro darbuotojais, nei su vaiko ugdymo įstaigos darbuotojais nebendradarbiauja, vaiko ugdymu nesidomi ir net nesugebėtų to padaryti dėl savo sveikatos būklės. Vaiko motina su sūnumi susitinka 1-2 kartus per savaitę Krizių Centre, atneša vaišių, tačiau produktyviai su vaiku nebendrauja. Šalims gyvenant kartu, vaiko motina dėl savo sveikatos sutrikimų nuolat vartojo raminamuosius vaistus ir šiuo metu jos sveikatos būklė, kiek ieškovui žinoma, nepagerėjo. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbo užmokestį sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Ieškovas taip pat gauna išmoką vaikui - 60,00 Eur, todėl jo materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Pasak ieškovo, vadovaujantis teismų praktika, orientacinis išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius, kriterijus yra minimali mėnesinė alga, todėl abiejų tėvų teikiamas vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, o tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniams poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodė, jog vaiko minimalūs poreikiai per mėnesį sudaro apie 500 Eur, todėl ieškovo gaunamų pajamų išlaikyti du asmenis ir užtikrinti būtiniausius poreikius nepakanka. Ieškovas detalizavo išlaidas, tenkančias sūnui kiekvieną mėnesį, kurios sudaro: maistui – 150 Eur (iš kurių sūnui į mokyklą duoda po 3 Eur kišenpinigių per dieną); drabužiams avalynei – 70 Eur; sveikatos priežiūrai – 40 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur; lavinimo priemonėms – 70 Eur; atostogoms – 40 Eur; komunaliniams mokesčiams – 70 Eur; pramogoms, laisvalaikiui – 30 Eur. Nepilnametį sūnų padeda išlaikyti ieškovo pusbrolis M. P., kuris yra vaiko krikšto tėvas. Be to, kad vaikas yra padidinto aktyvumo, sūnui kol kas specialūs poreikiai nenustatyti, tačiau jo lavinimui bei ugdymui ateityje ieškovas turėtų skirti papildomas lėšas. Kadangi atsakovė nuo 2020 m. vasario 24 d. visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, ieškovas prašo teismo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, kas sudarytų 1 250 Eur įsiskolinimo sumą (e. b. l. 1-5).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. su sūnumi gyveno Krizių centre, o nuo 2020 m. spalio 24 d. su sūnumi gyvena nuomojamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus su motina bendrauja telefonu, kartu nuvažiuoja į Akropolį, motina sūnui nuperka saldainių, yra pirkusi striukę, telefono dėklą, keletą marškinėlių, šortų vasarai, tačiau moksluose nepadeda. Paklaustas, kiek apytikriai atsakovė išleidžia sūnui per mėnesį, ieškovas nurodė apie 60 Eur sumą, tačiau vėliau patikslino, jog bendra atsakovės išleista pinigų suma, perkant sūnui drabužius, galėtų sudaryti apie 60 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, advokatė D. V., nurodė, jog sūnų išlaiko ieškovas, ugdymui yra pirkęs pratybas, sąsiuvinius, kuprinę (15 Eur), moka už sūnaus planšetę 10 Eur per mėnesį. Laisvalaikio metu ieškovas sūnų išleidžia į kiną, batutų pramogas, žvejybą ir pan. Be to, taupo ateinantiems metams kelionei prie jūros. Pasak atstovės, ieškovo būsto nuoma kainuoja 150 Eur per mėnesį, taip pat reikia mokėti komunalinius mokesčius (30 Eur/mėn. – elektra; 3-4 Eur/mėn. – vanduo; 30-40 Eur malkos kūrenimui). Krizių centre ieškovas už suteiktas paslaugas mokėdavo apie 35 Eur per mėnesį. Pasak atstovės, ieškovas dirba pakuotoju, jo gaunamas darbo užmokestis yra 580 Eur per mėnesį. Ieškovo išsilavinimas yra vidurinis, yra įgijęs virėjo specialybę. Pasak ieškovo atstovės, atsakovė dirba darželyje padėjėja – šeimininke, yra darbinga 100 proc. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovo atstovė sutikslino, jog prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kas sudaro 1500 Eur (250 x 6 mėnesiai).
2020 m. lapkričio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog R. P. su nepilnamečiu sūnumi M. P. gyvena (ieškovo teigimu) nuomojamame, 1 kambario, apie 25 kv. m bute. Namuose yra virtuvė, tualetas, būstas šildomas krosniniu šildymu, praustis šeima eina pas netoli gyvenantį dėdę. Apsilankymo šeimos namuose metu buvo švaru ir tvarkinga, berniukas turi atskirą lovą, darbo stalą, kambaryje yra kiti šeimai reikalingi baldai ir buitinė technika. Pokalbio su Tarnybos atstove metu, ieškovas pasakojo, jog su atsakove skyriumi gyvena nuo 2020 m. vasario mėnesio ir sūnus gyvena su juo, o su mama bendrauja per „Messenger“ du kartus per savaitę. Mama susitinka su juo, kai vaikas ateina į polikliniką, į psichologo konsultaciją, nuperka jam rūbų ir saldumynų. Ieškovas nurodė, jog nežino, kur tiksliai gyvena atsakovė, norėtų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kadangi vaiko motina neturi įgūdžių auklėti vaiką, ji nebendradarbiauja su mokykla ir su Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl sūnaus elgesio problemų. Ieškovo teigimu, pastaruoju metu sūnaus elgesys pasikeitė į gerąją pusę, nėra gaunama pastabų iš mokyklos. Susisiekti su atsakove bei ištirti jos šeimos aplinkos sąlygas Tarnybos atstovei nepavyko. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi 5 klasėje mokykloje (duomenys neskelbtini). Berniukui nustatyti (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konsultacijas, nešioja akinius. Bendraujant individualiai su M., jis pasakojo, jog su tėčiu jam gyvenasi „normaliai“, tėtis yra normalus ir geras, kartais nuperka jam saldumynų, su juo būna linksma. Berniukas nurodė, jog su tėčiu mėgsta žaisti kortomis, dėlioti LEGO konstruktorių, nuvažiuoti į pirtį. M. pasakojo, jog dabar mokosi naujoje mokykloje, mokytojos čia nelabai griežtos, ne tokios kaip senoje mokykloje. Mokslai kol kas sekasi gerai, šioje mokykloje jo stipriai niekas nepykdo. Apie mamą berniukas atsiliepia šiltai, apibūdino ją kaip gerą, laimingą, labai jos pasiilgsta, būdamas su ja jaučia džiaugsmą ir laimę. Berniuko teigimu, juo rūpinasi ir tėtis, ir mama. Tėtis jam gamina maistą, padeda paruošti matematikos ir lietuvių kalbos namų darbus, tuo tarpu mama padeda su anglų kalba, perka jam rūbus. M. sveikatą prižiūri abu tėvai, abu jam duoda kišenpinigių. Vaikas pasakojo, jog su mama susiskambina per „Messenger“ bent du kartus į savaitę, susitinka, nueina į parduotuves. Berniukas pasipasakojo, jog jam pas mamą labiau patiko gyventi, nes ten liko visi jo draugai, jam būna liūdna, kad čia neturi draugų, tačiau jau mokykloje susirado naujų draugų. M. norėtų gyventi su abiem tėvais, nes gyventi su tėčiu būna nuobodu.
Tarnyba pažymėjo, jog ši šeima Tarnybai, dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2018 m. rugsėjo 25 d. nepilnamečiui M. nustatytas 1 grėsmės lygis dėl berniuko destruktyvaus elgesio mokykloje, (duomenys neskelbtini), tėvų nebendradarbiavimo su specialistais, neatsižvelgimo į jų rekomendacijas. Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. 2020 m. sausio 24 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vertinta nepilnamečio vaiko situacija ((duomenys neskelbtini) ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę. Vaikas kartu su tėčiu buvo apgyvendinti laikinosios priežiūros vykdymo vietoje - BĮ Vilniaus miesto krizių centre, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Tarnyboje buvo gautas Krizių centro darbuotojos raštas, jog nepilnamečio vaikui tėvui buvo daryta operacija, jis yra ligoninėje, o vaikas vienas Krizių centre be atstovo pagal įstatymą, todėl vaikas vienas laikinai buvo apgyvendintas Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. 2020 m. rugsėjo 24 d. laikinoji priežiūra nutraukta dėl teigiamų pokyčių šeimoje. Pažymėjo, jog ieškovas efektyviai vykdo jam iškeltus įsipareigojimus, bendrauja ir bendradarbiauja, reaguoja, susisiekia telefonu. Krizių centro vyr. socialinė darbuotoja nurodė, jog laikinosios priežiūros laikotarpiu R. P. nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, vykdė darbuotojų prašymus ir nurodymus, atsižvelgia į rekomendacijas. Vyras užtikrino vaiko mokyklos lankymą, padėjo M. nuotolinio ugdymo(si) proceso metu kartais pasikonsultuodamas su Krizių centro darbuotojais. Ieškovas rūpinasi vaiko priežiūra ir mityba (kasdien yra gaminamas maistas) fizine ir psichine (emocine) sveikata. M. P. lankė Krizių centre (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Ieškovas stengėsi organizuoti sūnaus laisvalaikio užimtumą, vasaros metu sutarė dėl stovyklos vaikui. Pažymėjo, jog nuo laikinosios priežiūros pradžios iki dabar stebimas ypatingas pokytis M. elgesyje: vaikas tapo drausmingesnis, reaguoja į pastabas, yra linkęs susitarti, bendrauja su kitais vaikais Krizių centre. Vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys grįstas nuoširdžiu bendravimu, pagarba, supratimu, stebimas glaudus ir artimas bendravimas. Krizių centro socialinių darbuotojų vertinimu, ieškovas galėtų savarankiškai gyventi ir rūpintis vaiku, padedant ir prižiūrint socialiniams darbuotojams bei šeimos asistentui.
Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog vaiko motina visiškai atsisako bendrauti su visais su šeima dirbančiais specialistais, Tarnybai nežinoma nei jos gyvenamoji vieta, nei jos šeimos aplinkos sąlygos, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio M. gyvenamąją vietą su tėvu ir tai visiškai atitiks nepilnamečio vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Tarnyba mano, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio interesus, o prašoma 250 Eur per mėnesį suma galėtų būti pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Teismui nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovė neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas (e. b. l. 64-66).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė A. P. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo byloje nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (t. y. 2020 m. lapkričio 6 d. Vilnius miesto apylinkės teismo nutartimi 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškinys su priedais, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis (pakartotinai) ir teismo šaukimas atsakovei įteiktas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje - CPK 130 straipsnio 2 dalis) (e. b. l. 56), todėl civilinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant. Teismas pažymi, jog išsiuntus dokumentus atsakovei į darbovietę atsakovė atsisakė juos priimti, kas vadovaujantis CPK 124 straipsnio 2 dalimi, yra prilyginama procesinių dokumentų įteikimui.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 68, 108).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad nepilnametis M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo R. P. ir atsakovės A. P. sūnus (bylos dok. CBB-25136). Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno, tačiau nuo 2020 m. vasario 24 d. šalių santykiai nutrūko, o nepilnametis sūnus liko gyventi su ieškovu (tėvu). Ieškinio pateikimo dieną ieškovas su sūnumi gyveno BĮ Vilniaus miesto krizių centre. Šiuo metu nepilnametis M. P. kartu su tėvu (ieškovu) gyvena nuomojamame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 114-116). Ieškovas 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Ieškovas prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, jog jis su atsakove kartu nebegyvena, o 2020 m. vasario 24 d. šalims nutarus gyventi skyrium, šalių nepilnametis sūnus nuo liko gyventi su ieškovu (tėvu). Tokį sprendimą lėmė atsakovės nesirūpinimas šeima bei šalių nepilnamečiu sūnumi. Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas su mama bendrauja per „Messenger“ bent du kartus per savaitę, susitinka. Ieškovas nurodė, jog nežino, kur gyvena atsakovė, norėtų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kadangi vaiko motina nesidomi vaiko ugdymu, nebendradarbiauja nei su mokykla, nei su Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl sūnaus elgesio problemų. Atsakovė nesiekė, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nėra pareiškusi.
Atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė, savo pozicijos dėl pareikštų reikalavimų neišdėstė, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nepareiškė, nors apie prasidėjusį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo jai yra žinoma (e. b. l. 56).
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, jog vaiko motina visiškai atsisako bendrauti su visais su šeima dirbančiais specialistais, Tarnybai nežinoma nei jos gyvenamoji vieta, nei jos šeimos aplinkos sąlygos, Tarnybos nuomone, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir tai visiškai atitiks nepilnamečio vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje (e. b. l. 64-66).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo 2020 m. vasario 24 d. gyvena kartu su tėvu, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog tėvas netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, priešingai – gyvenimo su tėvu laikotarpiu sūnaus elgesys pagerėjo, nėra gaunama pastabų iš ugdymo specialistų, ieškovas efektyviai vykdo jam numatytus įpareigojimus, vykdo darbuotojų prašymus ir nurodymus, tuo tarpu atsakovė visiškai atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su šeimai paslaugas teikiančiais specialistais, neatskleidžia savo gyvenamosios vietos, nesudaro galimybių ištirti jos buities sąlygų bei įvertinti gebėjimus rūpintis nepilnamečiu sūnumi (vadovaujantis vaiko situacijos vertinimo duomenimis, tiek tėvas, tiek nepilnametis vaikas yra patyrę psichologinį smurtą iš mamos), todėl atsakovei byloje nepareiškus prieštaravimų, teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkina ir nustato nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu R. P. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė ieškovo reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei atsiliepimo byloje nepateikė.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui sūnui M. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini), berniukui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.
Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apklaustas teismo posėdžio metu ieškovas detalizavo sūnaus poreikius ir išlaidas, tenkančias šiems poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodė, jog vaiko minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 150 Eur; drabužiams avalynei – 70 Eur; sveikatos priežiūrai – 40 Eur; higienos priemonėms – 30 Eur; lavinimo priemonėms – 70 Eur; atostogoms – 40 Eur; komunaliniams mokesčiams – 70 Eur; pramogoms, laisvalaikiui – 30 Eur. Ieškovo būsto nuoma kainuoja 150 Eur/mėn., komunaliniai mokesčiai vidutiniškai sudaro 40 Eur (30 Eur/mėn. – elektra; 3-4 Eur/mėn. – vanduo; 30-40 Eur malkos kūrenimui (35 Eur/6 mėn. = 5,80 Eur). Ieškovas, gyvendamas su sūnumi Krizių centre, už paslaugas mokėdavo 35 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės A. P. nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 1500 Eur.
Teismo vertinimui, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, 150 Eur per mėnesį (kas atitinkamai sudarytų 5 Eur per dieną, į šią sumą įskaičiuojant ir užkandžius mokykloje - 3 Eurai dienai) išlaidoms maistui yra tikėtinos ir pagrįstos. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus (ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenis), patvirtinančius jo patirtas išlaidas maistui, taip pat atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, į visuotinai žinomas maisto produktų kainas bei kartu įvertinus aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškovu, todėl maistas yra perkamas ir gaminamas ne vien tik sūnui, teismas pagrįstomis ir protingomis išlaidomis nepilnamečio M. P. maitinimui pripažįsta 150 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje ieškovas nurodė, jog išlaidos (duomenys neskelbtini) metų berniuko aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti sudaro 70 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 840 Eur per metus. Teismas pažymi, jog jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas išlaidas, patiriamas sūnaus aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti ieškovas į bylą nepateikė. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats ieškovas, atsakovė, nors ir neteikia sūnui pastovaus išlaikymo, tačiau kartais nuperka sūnui drabužių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į visuotinai žinomas aprangos bei avalynės kainas, teismas išlaidas M. P. aprangai bei avalynei sumažina iki 60 Eur per mėnesį.
Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje ieškovas nurodė, jog išlaidos sūnaus sveikatos priežiūrai sudaro 40 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 480 Eur per metus. Pažymėtina, jog jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas išlaidas, patiriamas sūnaus gydymui, vaistams ar vitaminams įsigyti ieškovas nepateikė, nurodomos sumos nepagrindė rašytiniais įrodymais. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog nepilnametis vaikas specialiųjų sveikatos poreikių neturi, tačiau kaip ir visi panašaus amžiaus vaikais serga įvairiomis virusinėmis, peršalimo ligomis, todėl išlaidas M. P. sveikatos priežiūrai sumažina iki 20 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje ieškovas nurodė, jog išlaidos sūnaus higienos priemonėms (muilui, dantų pastai, dantų šepetėliui, apsilankymui kirpykloje) sudaro 30 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 360 Eur per metus. Pažymėtina, jog jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas išlaidas, patiriamas sūnaus higienos priemonėms įsigyti ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į visuotinai žinomas higienos priemonių bei kirpyklų kainas, teismas išlaidas M. P. higienos priemonėms sumažina iki 15 Eur per mėnesį.
Teismui pateiktoje sūnaus poreikių lentelėje ieškovas nurodė, jog išlaidos sūnaus lavinimo priemonėms (kanceliarinėms prekėms, sąsiuviniams, parkeriams, pratyboms, kuprinei) sudaro 70 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 840 Eur per metus, tačiau siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovas teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė pirkęs anglų kalbos pratybas, kainavusias 9 Eur, sąsiuvinius ir penalą, kainavusius 10 Eur, kuprinę, kainavusią 15 Eur, taip pat šalims apsigyvenus skyrium, buvo pirkęs kompiuterį, o dabar išsimokėtinai yra nupirkęs sūnui planšetinį kompiuterį, įmokos už kurį sudaro 10 Eur per mėnesį (įmokų mokėjimo terminas – 2 metai). Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnamečio sūnaus ugdymo bei lavinimo priemonėms, kanceliarinėms prekėms pagrįstumo, teismas atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas bei į tai, kad dauguma prekių perkamos vieną kartą į metus, nesant pateiktų jokių faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, šias išlaidas sumažina iki 25 Eur per mėnesį.
Nepaisant to, jog į sūnaus poreikių lentelę ieškovas įtraukė išlaidas atostogoms, sudarančias 40 Eur per mėnesį (atitinkamai 480 Eur per metus), atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku atostogų metu, atsižvelgiant į finansines galimybes, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir pažymi, jog tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekviena iš šalių turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu, atsižvelgdama į savo įpročius ir finansines galimybes.
Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju M. P. kartu su tėvu (ieškovu) nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. gyveno BĮ Vilniaus miesto krizių centre, ir pasak ieškovo, už komunalines paslaugas buvo mokama 35 Eur per mėnesį Nuo 2020 m. spalio 25 d. šalių nepilnametis vaikas kartu su tėvu gyvena nuomojamame, 25 m² bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, būsto nuoma kainuoja 150 Eur per mėnesį. (e. b. l. 114-116), komunaliniai mokesčiai vidutiniškai sudaro 40 Eur (30 Eur per mėnesį – elektra; 3-4 Eur per mėnesį – vanduo; 30-40 Eur malkos kūrenimui (35 Eur/6 mėn. = 5,80 Eur). Teismo vertinimu, nepaisant to, jog minėtas butas nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, ieškovas pagrįstai į vaiko poreikius įtraukia ½ dalį patiriamų išlaidų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams apmokėti. Tokiu atveju vidutinė bendra per mėnesį mokama suma už nuomą ir komunalines paslaugas, vidutiniškai sudarytų 190 Eur, o vaikui tenkanti ½ dalis sudarytų apie 95 Eur. Teismas sprendžia, jog vaikui tenkanti ½ dalis, sudaranti 95 Eur už nuomą ir komunalinius mokesčius yra protinga bei pagrįsta. Tačiau teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog ieškovui su sūnumi gyvenant BĮ Vilniaus miesto krizių centre laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d., jo būsto išlaidos per mėnesį kainavo 35 Eur, todėl nepilnamečiui vaikui tenkanti ½ dalis minėtu laikotarpiu sudaro 17,50 Eur.
Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos išlaidos sūnaus pramogoms, t. y., kinui, batutų pramogoms, picerijai, čiuožyklai, žvejybai, turėtų būti skiriamos, atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, tačiau siekiant užtikrinti šalių nepilnamečiui sūnui galimybę bent į minimalias pramogas, šiam tikslui į vaiko poreikius įtrauktina 20,00 Eur per mėnesį suma.
Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovo paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus M. P. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 385 Eur suma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tėvai laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (t. y., ieškovui su sūnumi gyvenant Krizių centre), nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui turėjo skirti 308 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaranti 60,06 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 70,00 Eur). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. P. poreikių tenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 320 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai. Atitinkamai laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 24 d. nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui tėvai vidutiniškai turėjo skirti 248 Eur.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrindė, o atsakovė nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovas be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. jam kas mėnesį mokama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus išmoka, sudaranti 409,62 Eur per mėnesį, ieškovas nurodė, pakeitęs darbovietę, šiuo metu įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, kurioje gaunamas darbo užmokestis per mėnesį, pasak ieškovo, sudaro apie 580 Eur. Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovui priskaičiuotos pajamos už 2020 m. spalio mėnesio 8 dienas sudarė 231,82 Eur (e. b. l. 69-72), ieškovas taip pat gauna vaiko priežiūros išmoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 89-92). VĮ Regitra duomenimis, ieškovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (e. b. l. 79). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar kitų dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (e. b. l. 83). Duomenų apie ieškovo turimus įsiskolinimus hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (e. b. l. 75, 77, 81).
Atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį, kurie būtų reikšmingi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovės pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaikų teisės į tinkamą jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą teismo išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, jog atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (e. b. l. 87, 80), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“; atsakovei priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. šioje darbovietėje sudaro 838,99 Eur (e. b. l. 73-74). Vadovaujantis antstolių informacinės sistemos, turto arešto aktų registro bei hipotekos registro duomenimis, atsakovė neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams (e. b. l. 76-78, 84-86). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog kiek jam yra žinoma, atsakovė yra sveika, jauno, darbingo amžiaus moteris, neturinti kitų išlaikytinių.
Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir pareiškė reikalavimą iš atsakovės A. P. nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymui priteisti po 250 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Nustačius, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 320 Eur suma, teismas sprendžia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti šių poreikių tenkinimo ir šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui M. P., sudarantis po 124 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y., nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (t. y., gyvenimo BĮ Krizių centre laikotarpiu) ir po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 25 d., iki vaiko pilnametystės.
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytojas skiriamas ieškovas R. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 24 d. šalių santykiai yra nutrūkę, ieškovas su atsakove visiškai nebendrauja, gyvena skyrium, atsakovė išlaikymo neteikia, tik epizodiškai ir nereguliariai sūnui nuperka drabužių, saldumynų ir pan., taip pat jokiu kitu būdu ar forma neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai šalių santykiai nutrūko, atsakovė su sūnumi dažniausiai bendrauja telefonu (vidutiniškai kartą - du kartus per savaitę). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas, teismo posėdžio metu sutikslinęs reikalavimą, prašo teismo priteisti iš atsakovės 1500 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (6 mėn. x 250 Eur).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu ji sūnui teikė materialinį išlaikymą, būdama informuota apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šia byla nesidomėjo, teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė atsiliepimo/paaiškinimų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą ji vykdė visa apimtimi ar iš dalies.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tiek ir ieškovo nurodomo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (6 mėn. iki kreipimosi į teismą), šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo panašūs. Išlaidos maitinimui ir kitiems būtiniausiems poreikiams iš esmės buvo analogiškos. Pasak ieškovo, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui buvo reikalinga apie 3000 Eur suma, kurią šalys turėtų skirti lygiomis dalimis. Išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovo gaunamos pajamos sudarė apie 600 per mėnesį.
Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie vaiko išlaikymo, neginčijo, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo mažesni vaiko poreikiai, mažesnės atsakovės ar didesnės ieškovo galimybės išlaikyti vaiką, dėl ko vaikui neturėtų būti priteistas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą laikytinas iš esmės pagrįstu.
Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kokią konkrečią pinigų sumą jis skyrė nepilnamečio sūnaus M. P. išlaikymui per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 24 iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo. Teismui nustačius, jog ieškovui su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. gyvenant krizių centre ir jame patiriant mažesnes išlaidas būsto mokesčiams apmokėti, vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį buvo reikalinga apie 248 Eur suma, teismas daro išvadą, kad atsakovė prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui M. P. išlaikymą, sudarantį po 124 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas M. P., sudarantis 744 Eur. Priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo dydis buvo apskaičiuotas tokiu būdu: 6 mėn. x 124 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 70,54 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 62,03 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 49,60 proc.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovas 50 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 8-9).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 38 Eur žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Todėl ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies (70,54 proc.), iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 11,19 Eur žyminio mokesčio (29,46 proc. x 38 Eur), o iš atsakovės valstybės naudai priteistina 123,75 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro 63,81 Eur (75 Eur – 11,19 Eur) už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 16,74 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (744 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 43,20 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (160 Eur x 10 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis, advokato užmokestis, teikiant ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sudaro 235 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (70,54 proc.) 165,77 Eur šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 10,42 Eur, todėl 3,07 Eur šių išlaidų turėtų būti priteista iš ieškovo, o. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš ieškovo, byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 7,35 Eur – iš atsakovės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais jo pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš R. P. nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismas nutartimi šioje byloje 2020 m. rugsėjo 8 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovės A. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (t. y., nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 124 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki 2020 m. spalio 24 d. ir po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 25 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., sudarantį 744 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus).
Paskirti ieškovą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 123,75 Eur žyminio mokesčio ir 7,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 131,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,19 Eur (vienuolika eurų 19 euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 165,77 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 77 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Mokėjimo kvitus būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.