Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. I. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 22.50 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje – prie visą parą dirbančios kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpusavio konflikto metu, kerštaudamas už M. V. jam padarytą sužalojimą, tyčia mažiausiai du kartus sudavė smūgius peiliu M. V. į dešinę koją ir krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame-viduriniame paviršiuje su kiauriniu šlauninės venos pažeidimu ir paviršinę pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje ties aštunto šonkaulio kremzline dalimi per 11 cm nuo krūtinės vidurio linijos, tuo nukentėjusiajam sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, oro emboliką ir šoką, nuo ko M. V. mirė. Tokiu būdu G. I. tyčia nužudė M. V. .

G. I. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 23.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje – prie visą parą dirbančio kavinės-baro, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl padarytos nusikalstamos veikos, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – koja spyrė į pilvą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės kinologų grupės vyresniajam patruliui N. B. , tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo G. I. gynėjas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo G. I. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam G. I. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, G. I. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apygardos teismas G. I. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam G. I. , šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Bylos duomenimis, nuteistasis G. I. vieną paskui kitą padarė du tyčinius nusikaltimus, t.y. nusikaltimą žmogaus gyvybei, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), ir nusikaltimą valstybės tarnautojo veiklai, numatytą BK 286 straipsnyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymui G. I. panaudojo peilį, M. V. sužalojo keršydamas už jam padarytą sužalojimą, nors prieš kiek laiko ir pats buvo nukentėjusįjį sumušęs. Savo nusikalstamais veiksmais nuteistasis sukėlė labai sunkias, negrįžtamas pasekmes – nukentėjusysis M. V. neteko gyvybės. Kita vertus, šį nusikaltimą G. I. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, jo panaudotas smurtas M. V. atžvilgiu nebuvo intensyvus – suduoti du smūgiai peiliu, vienas iš kurių lėmė nukentėjusiojo mirtį. G. I. peiliu dūrė nukentėjusiajam į viršutinę šlaunies dalį, kur yra išsidėsčiusios gyvybei svarbios kraujagyslės, taigi, nukentėjusiojo mirtis nebuvo atsitiktinė jo veiksmų pasekmė, o pats nuteistasis negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik M. V. sveikatai, bet ir gyvybei. Tai, kad nuteistajam G. I. nebuvo žinoma, jog sužalojimo vietoje yra būtent šlauninė vena, kurios pažeidimas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, oro emboliką ir šoką, ko pasekoje nukentėjusysis mirė, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nepaneigia pastarojo tyčinės kaltės. Tuo tarpu tą aplinkybę, jog G. I. , smūgiuodamas M. V. peiliu, nesiekė pastarojo nužudyti, apygardos teismas įvertino, konstatuodamas, jog nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, ir į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgė skirdamas bausmę, nors dėstydamas bausmės skyrimo motyvus to ir nekonkretizavo. Nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir taip pat susijęs su fizinio smurto panaudojimu, bet sunkesnių pasekmių nesukėlė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. I. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo jauno, 24 metų amžiaus, tačiau niekur nedirbo, buvo padaręs administracinių pažeidimų (galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 136-138), taip pat ne kartą buvo teistas Švedijos Karalystėje už įvairius nusikaltimus nuosavybei, disponavimą suklastotais dokumentais bei Užsieniečių įstatymo reikalavimų pažeidimus (t. 2, b.l. 121-135), o tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nusikalsti linkusį asmenį. Nėra G. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigė, jog labai gailisi dėl to, kas įvyko, tokias aplinkybes jis nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu G. I. , apklaustas įtariamuoju, taip pat sprendžiant jo suėmimo klausimą neigė, kad įvykio metu turėjo peilį ir juo sužalojo M. V. bei panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūno atžvilgiu, o vėliau atsisakė duoti parodymus (t. 2, b.l. 70-72, 104, 107), savo kaltę jis pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, po to, kai buvo ištirti byloje surinkti įrodymai – apklausti liudytojai, papasakoję apie ankstesnį konfliktą tarp G. I. ir M. V. , apie G. I. sulaikymo, kuriam šis priešinosi, aplinkybes ir kad policijos pareigūnai pastarojo kelnių kišenėje rado peilį bei pastebėjo, jog kruvina jo dešinė ranka, taip pat peržiūrėta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti G. I. veiksmai peiliu smūgiuojant M. V. , ir t.t. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti G. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos G. I. neatlygino. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio G. I. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (t. 2, b.l. 56) ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ką patvirtina tiek nustatytos įvykio aplinkybės, tiek ir paties G. I. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, bei jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. I. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek viršijanti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, bei pagal BK 286 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Paskirtas bausmes apygardos teismas tinkamai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatomis, taikant bausmių apėmimo būdą, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.

Nepagrįstas G. I. apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, atsižvelgdamas į jo teistumus užsienio valstybėje, nepagrįstai pasunkino jo teisinę padėtį. Nors BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. kovo 25 d., numatė, kad teistumą turinčiais laikomi tik tie už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau tai, kad G. I. yra padaręs eilę nusikaltimų kitoje valstybėje, yra jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgti skiriant bausmę teismą įpareigoja BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. I. apeliacinį skundą atmesti.