Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2021 m. birželio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – Nutarimas), kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 2 d. gautas A. M. pareiškimas dėl B. B. galimai padaryto savavaldžiavimo, kadangi jis į servitutinį kelią sukalė metalinius kuolus. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta pakankamai duomenų, kad B. B. tyčia trukdytų naudotis servitutiniu keliu ar kitaip varžytų kitų asmenų teises, todėl B. B. veiksmuose nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 518 straipsnyje, požymiai. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021 m. liepos 5 d. gautas A. M. skundas dėl Nutarimo. Pareiškėjas nurodė, kad B. B. 2020 m. pavasarį suarė dalį kelio, dėl ko kelias tapo apie 2 metrų pločio ir dėl šios priežasties pareiškėjas buvo priverstas važinėti pro pat krūmus – ta vieta, kur dabar sukalti kuolai. Vėliau B. B. suarė visą kelią, todėl pareiškėjas keliu važinėti visai nebegalėjo. Sukietėjus gruntui, pareiškėjas vėl pradėjo keliu važinėtis tapačia trajektorija, kaip ir 2020 m., tačiau ten buvo sukalti metaliniai kuolai, tuo pastumiant kelią link dirbamos žemės. Dėl šios priežasties pareiškėjas daro išvadą, kad B. B. savavališkai, savo nuožiūra, nustatinėja servitutinio kelio vietą, ją kaitalioja. B. B. nėra pasidaręs detalių kadastrinių matavimų, todėl negali teigti, kad jis kuolus sukalė savo kieme, o ne servitutiniam kelyje. Servitutinis kelias yra 3 metrų pločio, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 4.119 straipsnio 2 dalimi, kuri nurodo, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis 4 metrų pločio keliu. Tad pareiškėjas daro išvadą, kad B. B. savavaldžiauja ir savo nuožiūra nustatinėja servitutinio kelio plotį.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. iš esmės atkartojo skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad B. B. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti ir nors pareiškėjas supranta, kad tai apsunkina skunde nurodytų aplinkybių įrodinėjimą, tačiau pareiškėjas nėra svarstęs apie galimybę ginti galimai pažeistas jo teises civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

8. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020).

9. Nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir B. B. ginčas kilo dėl servitutinio kelio, o būtent dėl to, kad pareiškėjo žmonai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis šalia B. B. priklausančio žemės sklypo. Norint pareiškėjui patekti į namus, tenka naudotis servitutiniu keliu. Pareiškėjo teigimu, B. B. savavališkai trukdo patekti į namus įvairiais būdais – suaria kelią, dėl ko neįmanoma naudotis keliu dėl itin prastos jo būklės, sukala metalinius kuolus, taip sumažindamas pravažiuojamo kelio plotą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir policijos pareigūnų atliktas įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad šalia pravažiuojamo kelio yra sukalti kuolai. B. B. neneigia sukalęs kuolus, tačiau tvirtina, kad tai buvo padaryta dėl to, kad kaimynai nevažiuotų jo kiemu. Teismas pažymi, kad tarp kaimynų, t. y. A. M. ir B. B., konfliktai vyksta jau ilgą laiką – Lietuvos teismo informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose jau du kartus nagrinėtos administracinės bylos dėl šių kaimynų nesutarimų, susijusių su žemės sklypu ir prižiūrimais gyvuliais.

10. Byloje nėra duomenų, kad B. B., atlikdamas ginčo veiksmus, sąmoningai, tyčia, siektų padaryti kitiems asmenims žalos. Anot B. B., jis siekia apsaugoti savo turtą, savo kiemą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų matyti, kad ant kelio auga žolė, tačiau juo galima pravažiuoti, kadangi yra išvažinėtos juostos. Tuo tarpu, siekiant nustatyti, koks žemės plotas ginčo adresu yra laikomas servitutiniu, nėra galimybės, kadangi teismui pateiktame „Žemės sklypo plane“ tokių duomenų nėra, B. B. nėra atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tad nesant galimybių nustatyti tikslių servitutinio kelio ribų, spręsti, kad B. B. savavališkai sumažino servitutinio kelio plotą, nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 10 punkte išdėstytus motyvus, pažymi, kad šis ginčas nagrinėtinas ne administracinių nusižengimų teisenos tvarka, o civilinio proceso tvarka, nustatant tikslias servitutinio kelio ribas bei jo plotą (t. y. spręstinas įpareigojimo atlikti B. B. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus klausimas), o po to, atitinkamai – galimą ginčo servitutinio kelio sumažinimą ir (ar) kitokį trukdymą šiuo keliu naudotis bei už tai atsakingus asmenis (t. y. spręstinas deliktinės atsakomybės klausimas). Tad pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę ginti galimai pažeistas savo teises civilinio proceso tvarka.

12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įrodymų, patvirtinančių B. B. padarytą administracinį nusižengimą byloje nėra, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog B. B. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Tad nesant administracinio nusižengimo požymių, administracinė teisena B. B. atžvilgiu negali būti pradėta, o skundžiamas Nutarimas yra teisėtas, jį panaikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pareiškėjo A. M. skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistu, o pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.