Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-91-1-00095-2010-9) Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7.

2011 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. I. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. I. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Taip pat visiškai tenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš N. I. 909,53 Lt išlaidų nukentėjusiojo A. P. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, o nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš N. I. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. I. nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. už tai, kad 2010-03-03, apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 1,71 promilės, neturėdamas teisės, vairavo automobilį M. B. 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 125, 133, 238 punktų reikalavimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vairavo transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Audi 80, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio M. B. 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. P., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadintas nukentėjusiojo V. S. automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 979 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu N. I. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra įrodyta jo kaltė.

Skunde N. I. nurodo, kad objektyviai nustatyti jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip nusikaltimas, o bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Jis teigia, kad teismas padarė išvadą, jog dėl neblaivumo jis tariamai nesuvaldė automobilio, remdamasis praktiškai tik nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad iš tolo matė atvažiuojantį automobilį, kuris mėtėsi po kelią. Apeliantas mano, kad nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė tik patvirtina, jog automobilis blaškėsi kelyje, nes vairuoti jam buvo trukdoma, tačiau nekalbama apie vienkartinį, netikėtą išvažiavimą į priešingą eismo juostą. Skundo autorius nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nemotyvuotai buvo atsisakyta ne tik skirti ekspertizę eismo įvykio priežastims nustatyti, bet nebuvo apklaustas joks specialistas, kuris būtų galėjęs pašalinti neaiškumus, abejones ar prielaidas. Apelianto teigimu teismas, vėl remdamasis tik V. S. parodymais nurodė, kad automobilis nebuvo stabdomas, nors jei vairuotojui būtų trukdoma vairuoti, jis nedelsiant automobilį stabdytų. Tačiau teismas nežino ar automobilis nebuvo stabdytas ir nusprendė, kad ekspertizės atlikimas nėra būtinas, nes tai yra tik vienas iš įrodymų rūšių ir jos atlikti nėra privaloma. Apeliantas teigia, kad vietoje specialisto išvadų teismas tenkinosi tik V. S. žiniomis, kad po eismo įvykio A. P. rankos buvo sudėtos tarp kelių, ką teismas įvertino, kad A. P. negalėjo trukdyti vairavimui. Tačiau V. S. nenurodė, kur buvo A. P. rankos iki automobilių susidūrimo, bei to, kad nuo smūgio galva į automobilio priekinį stiklą, A. P. buvo galimai be sąmonės tuo metu, kai V. S. nustatinėjo jo rankų padėtį. Tai, kad N. I. nuteistas remiantis vien dviejų nukentėjusiųjų subjektyvių parodymų pagrindu, nesant jokių kitų jų teiginius patvirtinančių įrodymų, apelianto nuomone, rodo aiškų teismo šališkumą, išankstinį nusistatymą dėl apelianto kaltės, pagrindžiant ją prielaidomis, kas pažeidžia jo teisę į gynybą. Be to, pagal BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien nukentėjusiųjų parodymais.

Skundo autorius teigia, kad teismo šališkumą rodo ir V. S. pripažinimas nukentėjusiuoju teismo iniciatyva, nors jis pats aiškiai ir nedviprasmiškai tam prieštaravo, o to nedaryti prašė ir prokurorė. Apeliantas teigia, kad pažeisdamas jo teisę į kiek įmanoma trumpesnį bylos nagrinėjimą, teismas po du mėnesius trukusio teisminio bylos nagrinėjimo, bylą grąžino prokurorui, savo nutartyje nurodydamas pripažinti nukentėjusiuoju ir V. S.. Be to, teismas bylą grąžino prokurorui tuo pačiu pagrindu ir vėliau, todėl bylos nagrinėjimas, neskiriant ekspertizės, apklausiant tik tris žmones, truko ilgiau nei metus, t.y. nepagrįstai ilgai. Apeliantas pažymi, kad po bylos grąžinimo prokurorui, dar kartą apklausiamas V. S. tyrėjui vėl pabrėžė niekam jokių pretenzijų neturintis, kadangi sužalotas nebuvo, o turtinę žalą (979 Lt) dar ikiteisminio tyrimo metu jam atlygino draudimas ir tai tik patvirtina, kad V. S. nukentėjusiuoju pripažintas nepagrįstai.

Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę ir netaikydamas nuteistojo atžvilgiu BK 75str., tai padarė nepagrįstai ir šališkai, kadangi apeliantas yra nuteistas už nusikaltimą dėl neatsargumo, praeityje buvo nuteistas tik bauda, BK 75 str. nuostatos jam niekada nebuvo taikytos, vienas augina mažametį vaiką, o straipsnio sankcijoje numatytos ir alternatyvios bausmės. Todėl mano, kad skirti realų laisvės atėmimą teismas neturėjo pagrindo.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai ir prieštaraujant bylos aplinkybėms nurodyta, kad nukentėjusysis A. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Byloje yra 2010-05-26 A. P. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu, nenurodant nei žalos rūšies, nei jos dydžio, o tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas pripažinti A. P. civiliniu ieškovu 5 000 Lt sumai. Tačiau kokiu pagrindu priimtas šis nutarimas neaišku, nes A. P. jokio atitinkančio reikalavimus civilinio ieškinio byloje nėra pateikęs, o apklausų metu iki minėto nutarimo priėmimo, jis taip pat nenurodė jokio ieškinio. Apie savo tariamą ieškinį A. P. pirmą kartą sužinojo apklausiamas teisme iš paties teismo, o bylą toliau nagrinėjant teisme po naujo kaltinamojo akto surašymo, A. P. jos nagrinėjime nebedalyvavo, savo pozicijos neišsakė, byla buvo išnagrinėta jam nepranešus apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Todėl apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai, tenkinant nesamą A. P. ieškinį, priteisė jam iš apelianto 1000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

N. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Nors N. I. neigia savo kaltę, kad dėl jo veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis ir nurodo, kad su juo važiavęs A. P. griebė vairą, suko jį link savęs, ko pasėkoje kilo eismo įvykis, sukėlęs tokias pasekmes, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje esantiems ir teisme patikrintiems įrodymais, rašytinei bylos medžiagai. Iš nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, kad prieš įvykį išvažiuojant iš Lekėčių pamatė automobilį, kuris mėtėsi po kelią, todėl neturėdamas galimybės pasitraukti jis beveik sustojo, o tas automobilis nestabdomas kelis kartus trenkėsi į jo automobilį. Taip pat matė, kad kitas asmuo buvo sužeistas, iš galvos bėgo kraujas ir užtikrintai nurodė, kad jo rankos buvo sudėtos tarp kelių. Tuo tarpu iš nukentėjusiojo A. P. parodymų matyti, kad su N. I. važiuojant į Lekėčius, už vairo jis negriebė. Jis klausė N. I., ar pastarasis nematė automobilio, o N. I. atsakė, kad jis užsnūdo, konflikto tarp jo ir N. I. nebuvo, abu buvo nemažai išgėrę. Netikėti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų parodymais pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys. Be to, juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, kas paneigia apeliacinio skundo motyvus, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik nukentėjusiųjų parodymais. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad N. I. įvykio metu buvo neblaivus (1,71 prom.). Iš 2010-04-22 specialisto išvados matyti, kad N. I. automobilyje rastas skystis yra naminė degtinė. Iš specialisto išvados Nr. G177/10(10) matyti, kad A. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtus nukentėjusiųjų parodymus ir kitus bylos duomenis tinkamai ir argumentuotai išanalizavo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad N. I., nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, t.y. pažeisdamas Kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tuo pagrindu jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d. Todėl daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvai, kuriais pažeidėjas ginčija savo kaltę, nurodydamas, kad eismo įvykį įtakojo tai, jog už jo vairuojamo automobilio vairo griebė A. P., taip pat neigia nukentėjusiųjų parodymus, yra atmetami. Be to, esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių N. I. kaltę, ką konstatavo pirmosios instancijos, o su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad ekspertizės, kaip vieno iš įrodymų rūšies, atlikimas šioje byloje nėra būtinas.

Tai, kad teismas priėmė N. I. nepalankų sprendimą, nerodo teismo šališkumo ar pažeistos jo teisės į gynybą. Tuo tarpu kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista N. I. teisė į gynybą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

N. I. BK 281 str. 2 d. yra inkriminuotas dėl padaryto asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo ir nepataisomai sugadintas nukentėjusiojo V. S. automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. įvykio metu jam buvo padaryta turtinė žala. Pagal formuojamą teismų praktiką inkriminuojant veikas dėl kelių eismo įvykių, procese nukentėjusiais turi būti pripažįstami visi asmenys, kurie patyrė žalos dėl įvykusio eismo įvykio, neatsižvelgiant į jų dydį ir mastą. Todėl V. S. pagrįstai ir laikantis procesinių reikalavimų teismo šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu atmetami. Nors nuteistasis nurodo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė nepagrįstai ilgai dėl to, kad bylą teismas kelis kartus grąžino prokurorui, tačiau toks jo skundo motyvas nėra tikrinamas, kadangi tokie teismo sprendimai buvo priimti atskiromis2010-10-20 ir 2011-01-17 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimis, kurioms buvo numatyta atskira apskundimo tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. I. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, paskirtos baudos nesumokėjęs, jis yra sistemingai sulaikomas vairuojantis automobilį neblaivus, nemoka paskirtų baudų, kas rodo jo priešiškumą nustatytoms elgesio taisyklėms ir abejingumą jam taikomų prievartos priemonių įvykdymui. Be to, nuteistasis nepripažino savo kaltės, nedirba, nesimoko. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, už neatsargaus nusikaltimo padarymą, N. I. parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą ir ne per griežtą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams bei įvertinęs jau paminėtas aplinkybes padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas, t.y. nėra pagrindo bausmės vykdymą atidėti. Tuo pagrindu skundo motyvai, kad skirti realų laisvės atėmimą teismas neturėjo pagrindo, yra atmetami. Be to, apylinkės teismas, gindamas vaiko interesus, skundžiamu nuosprendžiu įpareigojo apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį pranešti Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad savo kaltais veiksmais, kurie kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d., N. I. nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 177/10(10), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatytas odos nubrozdinimas veide, nosies kaulų lūžimas, kraujosruva viršugalvio minkštuose audiniuose, kas įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo pagrindu 2010-05-20 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu A. P. pripažintas nukentėjusiuoju, o jam pateikus prašymą, 2010-05-26 jis pripažintas civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 5 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Nors iš prašymo pripažinti jį civiliniu ieškovu matyti, kad jame nekonkretizuojamas padarytos atskiros (turtinės ir neturtinės) žalos dydis, tačiau pareikšti tokį prašymą ir reikalauti būti pripažintam civiliniu ieškovu A. P. turėjo, kas ir buvo padaryta 2010-05-06 nutarimu. Aplinkybės dėl padarytos žalos konkretizavimo buvo tiriamos teisme, t.y. teisiamojo posėdžio metu (bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme) buvo apklaustas A. P., kuris nurodė, kad buvo sužalotas, mėnesį gydėsi, jam buvo sulaužyta nosis, šonkauliai, išmušti dantys, todėl prašo priteisti 5 000 Lt civilinį ieškinį. Duomenų pagrindžiančių turtinę žalą, A. P. nepateikė. Tuo tarpu dėl neturtinės žalos teismas teisingai nurodė, kad A. P. dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dėl gydymosi buvo apribota jo galimybė dirbti. Todėl atsižvelgęs į tai, kad nors N. I. nedirba, tačiau tai yra laikinai, nes yra darbingas, jauno amžiaus bei tai, kad pats A. P. kartu su N. I. vartojo alkoholinius gėrimus bei kartu važinėjosi automobiliu, kas rodo ir neatsakingą paties nukentėjusiojo elgesį, apylinkės teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį (1000 Lt). Šią sumą pagrįstai teismas priteisė iš N. I., kadangi jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad byla buvo išnagrinėta A. P. nepranešus apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, kadangi jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į 2011-04-29 teisiamąjį posėdį, tačiau į jį neatvyko, o kitų teismo šaukimų, pagal teismo žinomą jo gyvenamąją vietą, A. P. įteikti nepavyko. Todėl teismas rėmėsi anksčiau teisme jo duotais parodymais. Remiantis tuo, daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvai, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai, tenkino nesamą A. P. ieškinį ir priteisė jam iš apelianto 1000 Lt, yra atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. I. apeliacinį skundą atmesti.