- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-1158-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15227-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- A. T., I. T., V. T., Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. T., I. T., V. T., A. T. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos, trečiasis asmuo A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lesto“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. T., I. T., V. T., A. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės subsidiariai 1 020,03 Lt įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekė elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį butą atkurta A. L., tačiau šiame bute gyveno nuomininkai – A. T., I. T., V. T. ir A. T.. 2008-04-29 Vilniaus miesto savivaldybė butą perdavė savininkei A. L.. Buto perdavimo metu buvo užfiksuoti elektros skaitiklio parodymai - 03747 kWh. Iki buto perdavimo savininkei paskutinį kartą už jame sunaudotą elektros energiją mokėta 2008-04-19 iki skaitiklio rodmenų 655 kWh. Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, laikytina, jog vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais. Už elektros energiją susidarė 1 020,03Lt įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teises bei teisėtus interesus, - savivaldybė neprivalo padengti susidariusių įsiskolinimų, nes faktiškai negauna jokių paslaugų. Pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją atsiranda nuomininkams, t.y. T. šeimai.
Atsiliepimų į ieškinį kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui subsidiariai iš atsakovų A. T., I. T., V. T., A. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės 1 020,03 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą 1 020,03 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis A. J. g. 18-6, Vilniuje, nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Nuosavybės teisė į šį butą atkurta A. L., tačiau šiame bute gyveno nuomininkai – A. T., I. T., V. T. ir A. T.. 2008-04-29 Vilniaus miesto savivaldybė butą perdavė savininkei A. L.. Buto perdavimo metu buvo užfiksuotas elektros energijos 1 020,03Lt įsiskolinimas. Teismas nustatė, kad rašytinė sutartis dėl elektros energijos nebuvo sudaryta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - EETNT) 96, 97 punktais sprendė, kad pagal specialiąsias elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo atveju, kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, taikomos standartinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju nuomininkams netinkamai vykdžius savo prievoles ir neatsiskaičius su ieškovu už patiektą elektros energiją, kyla Vilniaus miesto savivaldybės kaip objekto skolos susidarymo laikotarpiu buvusio savininko subsidiari atsakomybė už prievolių tinkamą vykdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo Vilniaus miesto savivaldybei panaikinti; kreiptis į Lietuvos administracinė teismą dėl EETNT 83 ir 84 punkto nuostatų ištyrimo. Nurodė, kad įsiskolinimas ieškovui susidarė laikotarpiu iki 2008-04-29, todėl nagrinėjamoje byloje taikytina skolos susidarymo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų EETNT redakcija. Vilniaus apygardos teismas 2010-05-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-500-345/2010 pažymėjo, jog taikant EETNT 83 punktą, buto savininkui kyla pareiga atsiskaityti už elektros energiją tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės nustatyti elektros energijos vartotoją. Todėl už elektros energijos apmokėjimą yra atsakinga T. šeima, iki 2008-04-29 gyvenusi ginčo bute.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios prievolės vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kurias ši nuomoja. Nesant bute su gyvenančiais asmenimis sudarytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, patalpų savininkas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl savivaldybės pareigos vykdant socialinės politikos funkciją - nuomojant socialinį būstą subsidiariai atsakyti už elektros energijos vartotojo skolą elektros energijos tiekėjui. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu, t.y. iki 2008-04-29 savivaldybė butą perdavė dabartinei savininkei A. L. atkūrus į šį butą nuosavybės teisę, priklausė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Byloje įrodyta, kad tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo (nuomininko) nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamoje byloje taikytina skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos EETNT. Pagal šių taisyklių 83 punktą, jeigu su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą yra konstatavęs, kad nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kurio pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Taigi, byloje nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto nuomininkai A. T., I. T., V. T., A. T. nebuvo sudarę sutarties su visuomeniniu tiekėju, yra pakankama kilti buto savininko – savivaldybės pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimą už suteiktas paslaugas privalėtų padengti Vilniaus miesto savivaldybė kaip ginčo objekto savininkas (skolos susidarymo laikotarpiu). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą, kai skundą pateikia tik viena šalis, bei vykdydamas teisingumą, yra ribojamas CPK 313 straipsnyje įtvirtinto principo non reformationis in peius, vadovaudamasis kuriuo teismas negali dėl atsakovo priimti blogesnio sprendimo, nes sprendimą apskundė tik atsakovas (CPK 313 straipsnis). Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl EETNT 83 ir 84 punktų nuostatų ištyrimo, nes klausimą dėl EETNT 84 punkto atitikties CK 6.245 straipsnio 5 daliai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinėje byloje Nr. I143-6/2013. Apeliantas nepateikė teisinių motyvų, kodėl mano, kad EETNT 83 punkte nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, tokių motyvų neįžvelgė ir kolegija.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.