Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaktere, pažymėjimą, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016 m. gruodžio 20 d., kavinėje, esančioje Pušų g. 10A, Juodšilių k., Vilniaus r., apie 22:05 val. eksploatavo įrenginius „C. J. Deluxe II“ (kuris paženklintas etikete „Barcrest“), „S. B.“, P. N.“ ir S. D.“, kurie savo forma (išvaizda) bei žaidimų turiniu yra panašūs į lošimų įrenginius (Priežiūros tarnybos darbuotojams 2016 m. gruodžio 20 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Taip pat įrenginiai savo forma (išvaizda) yra panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „B. L.“ gaminamus lošimo automatus „W. B.“, „S. S.“, „G. C.“, „J. J.“, „Casino 2000“, „S. J.“, „O. T.“ ir „H. T.“) ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 173¹⁸ str. 1 d.

A. A. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad kadangi vykdo individualią veiklą, tai turi visas pažymas ir pasus, todėl mano, kad viskas yra gerai. Pažymėjo, kad žaidžiant tais automatais negalima laimėti pinigų, nes ji pati važiuoja ten išima pinigus, suskaičiuoja, užaktuoja ir atsiskaito su bankais. Nurodė, kad ten joks lošimas negali vykti. Žmonės įmeta centis norėdami, kad automatas veiktų. Automate yra kreditai ir limitai, kuriuo galima pratęsti, jei žmogus vėl įmeta pinigų. Ten žaidimų automatai, o ne lošimo.

Institucijos atstovas A. D. teismo posėdžio metu surašytą protokolą palaikė ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama naudoti prietaisus, žaidimų automatus, kurie savo forma ir turiniu panašūs į lošimo įrenginius. A. A. eksplotuojami įrenginiai savo forma ir išvaizda yra identiški lošimo įrenginiams, jų korpusas, laimėjimo linijos, būgnai yra tokie patys. Patikrinus buvo nustatyta, kad įmetus pinigus į automatą, būgnai išsisuka ir pateikiamas rezultatas, laimėjimui ar pralaimėjimui žaidėjas neturi jokios įtakos, nes viskas priklauso nuo paties įrenginio. Rezultatą lemia atsitiktinumas, kadangi žmogus įmeta monetą, paspaudžia klavišą ir gauna rezultatą. Tokiu pačiu principu veikia ir lošimo automatai. Lošimo įrenginys išmoka piniginį laimėjimą, lošiama siekiant pinigų. Šiuo atveju, laimėjimo pavidalas buvo papildomi kreditai, kad būtų galima lošti papildomą laiką. Nebuvo nustatyta, kad būtų įmanomas piniginis laimėjimas.

A. A. padaryti pažeidimai taip pat įrodinėjami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu; Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu dėl atlikto tyrimo pagal 2016 m. gruodžio 9 d. pavedimą atlikti tyrimą Nr. PAT-60; Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lošimų įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu dėl el. paštu gauto pranešimo; Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lošimų įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vedėjo tarnybiniu pranešimu dėl 2016 m. gruodžio 20 d. užfiksuotų aplinkybių vykdant 2016 m. gruodžio 9 d. pavedimą atlikti tyrimą Nr. PAT-60, fotonuotraukomis; Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tyrimo išvada.

Nors A. A. neigia, kad eksploatavo įrenginius, kurie savo forma (išvaizda) bei žaidimų turiniu yra panašūs į lošimų įrenginius, teigia, kad jos eksploatuoti įrenginiai yra ne lošimų, o žaidimų aparatai, tačiau tokius jos parodymus paneigia institucijos atstovo A. D. paaiškinimai. A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. eksploatuojami įrenginiai savo forma ir išvaizda yra panašūs lošimo įrenginiams, jų korpusas, laimėjimo linijos, būgnai yra tokie patys. Nurodė, kad rezultatą lemia atsitiktinumas, kadangi žmogus įmeta monetą, paspaudžia klavišą ir gauna rezultatą, tokiu pačiu principu veikia ir lošimo automatai. Nors A. A. atstovė advokatė N. Ž. teigia, jog A. A. eksploatuojami prietaisai negali būti laikomi lošimų aparatais, kadangi esminis lošimo požymis yra galimybė gauti piniginį laimėjimą, tačiau pažymėtina, kad iš LR Azartinių lošimų įstatymo 16 str. 5¹ d. seka išvada, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius. Tiek iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tyrimo išvados, tiek iš A. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nors ir nėra nustatyta, jog A. A. eksploatuojami įrenginiai išmokėtų piniginius laimėjimus, nes šiuo atveju laimėjimo pavidalas buvo papildomi kreditai, kad būtų galima lošti papildomą laiką, tačiau jos eksploatuojami įrenginiai neabejotinai tiek savo forma, tiek žaidimų turiniu panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „B. L.“ gaminamus lošimo automatus „W. B.“, „S. S.“, „G. C.“, „J. J.“, „Casino 2000“, „S. J.“, „O. T.“ ir „H. T.“). Ta aplinkybė, kad A. A. eksploatuojami įrenginiai turi pasus ir specialius ženklus neleidžia daryti išvados, kad jie buvo naudojami teisėtai, kadangi LR Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 81, 101, 102, 103 straipsniais ir antruoju¹ skirsniu įstatymas, įsigaliojęs 2016 m. sausio 1 d., nustatė draudimą eksploatuoti žaidimų automatus savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žaidimų automatų pasus išdavusi Valstybinė metrologijos tarnyba, 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR metrologijos įstatymo 1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15, 18, 19, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuota išdalijimo būdu, ir nors žaidimų automatais organizavimo tvarka liko, tačiau neliko institucijos, atsakingos už žaidimų automatų atitikties nustatytiems specialiesiems techniniams reikalavimams tikrinimą, žaidimų automatų pasų ir specialiųjų ženklų išdavimą. A. A. atstovės advokatės N. Ž. teiginys, jog Lošimų priežiūros tarnyba neturi įgaliojimų vertinti žaidimų automatų atitikties jiems keliamiems reikalavimams, yra nepagrįstas, kadangi Lošimų priežiūros tarnybai suteikta teisė atlikti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, nustatyti ar tam tikras įrenginys savo forma ir turiniu panašus į lošimų įrenginį. Lošimų įstatymo 29 straipsnio 11 punktas numato, kad Priežiūros tarnyba turi teisę taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones. Aptarti duomenys patvirtina, kad A. A. 2016 m. gruodžio 20 d., kavinėje, esančioje Pušų g. 10A, Juodšilių k., Vilniaus r., apie 22:05 val. eksploatavo įrenginius „C. J. Deluxe II“ (kuris paženklintas etikete „Barcrest“), „S. B.“, P. N.“ ir S. D.“, kurie savo forma (išvaizda) bei žaidimų turiniu yra panašūs į lošimų įrenginius (Priežiūros tarnybos darbuotojams 2016 m. gruodžio 20 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Taip pat įrenginiai savo forma (išvaizda) yra panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „B. L.“ gaminamus lošimo automatus „W. B.“, „S. S.“, „G. C.“, „J. J.“, „Casino 2000“, „S. J.“, „O. T.“ ir „H. T.“) ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus. Jos padaryta veika surašant protokolą teisingai kvalifikuota pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksui, galios neteko Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 11 d., 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 3 p. kuris numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos Respublikos ATPK už pažeidimą, numatytą 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 2896 Eur) nei numatyta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje (minimalios ir maksimalios baudos vidurkis 2900 Eur). Vadovaujantis išdėstytu, A. A. padarytas pažeidimas pagal 2017-01-01 įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą neperkvalifikuotinas ir vadovaujantis minėtu įstatymu nagrinėtinas pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Motyvuojamoji dalis

A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į A. A. asmenybę, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. A. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. ir skirti 1448 eurų dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 17065782660.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.