Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo A. A. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1448 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gruodžio 20 d. kavinėje, esančioje Pušų g. 10A, Juodšilių k., Vilniaus r., apie 22:05 val. eksploatavo įrenginius „Crown Jewels Deluxe II“ (kuris paženklintas etikete „Barcrest“), „Super Bikes“, Piccadilly Night“ ir Sinbad Deluxe“, kurie savo forma (išvaizda) bei žaidimų turiniu yra panašūs į lošimų įrenginius (Priežiūros tarnybos darbuotojams 2016 m. gruodžio 20 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Taip pat įrenginiai savo forma (išvaizda) yra panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „Barcrest Ltd“ gaminamus lošimo automatus „Wild Bull“, „Samurai Surprise“, „Golden Crown“, „Jolly Joker“, „Casino 2000“, „Super Jackpot“, „Old Timer“ ir „Hot Timer“) ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus,

Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nenustatyta ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – lošimų. Pabrėžia, jog azartinis lošimas yra būtinasis šiame straipsnyje įtvirtinto pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Lošimo automato esminis požymis yra tas, kad yra laimimi arba pralaimimi būtent pinigai, o ne kitoks turtas. Nagrinėjamu atveju jos eksploatuoti žaidimų automatai neatitinka lošimų įrenginio ir lošimų automato sąvokos, kadangi jais nėra išmokami pinigai, ką nutarimu pripažino ir pats teismas.

Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šiuo metu nėra nustatyta administracinė atsakomybė už žaidimų automatų, savo forma ir turiniu panašių į lošimo įrenginius, naudojimą. Įstatymu leidėjas žaidimų automatu, savo forma ir turiniu panašiu i lošimo įrenginius, naudojimą priskiria žaidimu organizavimo tvarkos pažeidimams ir pats pripažįstą, kad šiuo metu nėra teisės normų, numatančiu administracine atsakomybę už tokius pažeidimus. Azartinių lošimų įstatymo projekte ir Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 134 straipsnio projekte dar tik ketinama tokia atsakomybę numatyti, tačiau, kol nėra priimto ir įsigaliojusio įstatymo, administracinė atsakomybė už minėtus pažeidimus negali būti taikoma.

Pabrėžia, kad pati Lošimų priežiūros tarnyba prie LR FM (toliau - LPT) pareiškė jai, kad surašo protokolą, nors žino, kad šiuo metu teisės normos nenumato galimybės taikyti jai administracinę atsakomybę.

Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad jos eksploatuoti žaidimų automatai savo forma ir turiniu yra panašūs į lošimo įrenginius. Teisės normos nenumato, pagal kokius kriterijus turi būti sprendžiama, ar žaidimų automatas savo forma ar turiniu yra panašus į lošimo įrenginį.

Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau — VMT) buvo kompetentinga vertinti, ar žaidimų automatai atitinka Žaidimų tvarkos reikalavimus ir nustačiusi, kad atitinka išduodavo pasus bei specialiuosius ženklus. Nagrinėjamu atveju visi jos naudoti žaidimu automatai turi VMT išduotus pasus ir specialiuosius ženklus, todėl pagrįstai teigtina, kad jie atitinka Žaidimų tvarkos reikalavimus ir buvo naudojami teisėtai.

Nors vėliau VMT buvo reorganizuota išdalinimo būdu ir nebeliko institucijos, atsakingos už žaidimų automatų atitikties nustatytiems specialiesiems techniniams reikalavimams tikrinimą, žaidimo automatų pasų ir specialiųjų ženklų išdavimą, tai nedarė negaliojančiais iki to laiko VMT išduotų pasų ir specialiųjų ženklų. Jos eksploatuojamų žaidimų automatų pasai ir specialieji ženklai yra galiojantys, nepanaikinti.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad Lošimų priežiūros tarnyba prie LR FM (toliau - LPT) turi teisę vertinti, ar žaidimų automatai savo turiniu ir forma yra panašus į lošimo įrenginius.

Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio - kaltės.

Azartinių lošimų įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra išaiškinta, kad atsakomybė už žaidimų organizavimo tvarkos pažeidimus, įskaitant ir už žaidimų automatų, panašių į Lietuvoje registruotus lošimo įrenginius, naudojimą, įstatymuose šiai dienai nėra numatyta. Kilus kokių nors teisės neaiškumams, jie turėtų būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t.y. jos naudai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra jos kaltės, kaip privalomo bet kurio administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės, požymio.

Be to, kaip jau minėta, jos eksploatuojami žaidimų automatai turi galiojančius pasus ir specialiuosius ženklus, kuriuos išdavė įgaliotas viešojo administravimo subjektas - VMT. Minėti pasai ir specialieji ženklai yra galiojantys, nepanaikinti, todėl ji sąžiningai ir pagrįstai manė, kad turi teisę naudoti atitinkamus žaidimų automatus.

Teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2017-03-01 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. LPTP-88360312-17 (toliau - Protokolas) surašė neįgaliotas subjektas - LPT poveikio priemones turi teisę taikyti tik bendrovėms, o ne fiziniams asmenims.

LPT poveikio priemones turi teisę taikyti tik lošimus organizuojančioms bendrovėms, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokio lošimo, o administracinėn atsakomybėn yra traukiama ne lošimus organizuojanti bendrovė, o fizinis asmuo – t.y. ji, vykdanti individualia veiklą. Taigi LPT protokolą jai surašė neturėdama tokių įgaliojimų.

Teismas jai neišaiškino teisės gintis nuo kaltinimų įrodinėjant žaidimų automatų veikimo principą, todėl administracinė atsakomybė jai pritaikyta nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Ji teismui išdėstė argumentuotą poziciją, jog administracinė atsakomybė jai apskritai negali būti taikoma, kadangi veika nėra uždrausta įstatymo. Būdama sąžiningai įsitikinusi šių argumentų teisingumu ji nematė poreikio nuo kaltinimų gintis įrodinėjant jos naudotų žaidimo automatų veikimo principą, kuris galėtų patvirtinti, kad žaidimų automatai nėra nei savo forma, nei turiniu panašūs į lošimo įrenginius. Teismas nevykdė pareigos bendradarbiauti su bylos šalimis, neišaiškino jai teisės ir nenurodė, kad minėtos aplinkybės byloje sudaro įrodinėjimo dalyką.

Siekiant visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka, suteikiant jai galimybę surinkti įrodymus apie žaidimų automatų veikimo principą ir pasisakyti apie tai žodinio posėdžio metu.

Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, be to, teismas nutarimu pažeidė valdžių padalijimo principą.

LPT direktorius 8 „Barcrest Ltd“ gaminamus lošimo įrenginių tipus patvirtino ir įregistravo Lietuvos lošimo įrenginių registre tik 2014-12-16 įsakymu Nr. DI-562, o nagrinėjamu atveju žaidimų pasai ir specialieji ženklai buvo išduoti dar iki to laiko. Taigi, UAB „Barnesis“ ir jos teisės atsirado anksčiau, todėl turėtų būti keliamas klausimas dėl minėtų lošimų automatų naudojimo teisėtumo/neteisėtumo, o ne dėl UAB „Barnesis“ naudojamų žaidimo automatų teisėtumo/neteisėtumo. Teismas, imdamas vertinti, ar žaidimų automatai yra panašūs į Lietuvoje registruotus lošimo įrenginius, perėmė viešojo administravimo subjekto kompetenciją ir atitinkamai pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Teismas jai skyrė per griežtą nuobaudą (baudą), todėl pažeidė konstitucinį proporcingumo principą.

Azartinių lošimų įstatymo projektu ir ANK 134 straipsnio projektu dar tik ketinama numatyti administracinę atsakomybę už žaidimų organizavimo tvarkos pažeidimus. ANK 134 straipsnio projekte maksimalus baudos dydis už žaidimų tvarkos pažeidimus (250,00 Eur) yra daug kartų mažesnis nei ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda (1 448,00 Eur) už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus.

Ji 2016 metais iš žaidimų automatų gavo vos 7 113,40 Eur pajamų. Iš jų 6 402,06 Eur yra priskirtina leidžiamiems atskaitymams, o nuo likusios sumos dar yra mokėtini mokesčiai. Taigi ji iš žaidimų automatų 2016 metais gavo vos kelis šimtus eurų pelno. Nutarimu teismas jai skyrė 1 448,00 Eur baudą, kuri net kelis kartus viršija visų metų pelną. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių lošimų, jokie asmenys negalėjo prasilošti, taigi nebuvo padaryta tokios žalos, net nebuvo kilusi tokios žalos grėsmė, kuri galėtų pateisinti tokią griežtą nutarimu paskirtą baudą.

Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. kaltė, padarius ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo tinkamai ir skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes.

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią A. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda, numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė - už joje aptartą pažeidimą atsako asmenys, padarę atitinkamos kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, nuotolinio lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Būtent už azartinių lošimų organizavimo tvarkos, nustatytos ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje, A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nepagrįsti apeliantės skundo teiginiai, jog nėra nustatyta ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t.y. objektyviosios pusės – lošimo, nes konstatuojant azartinių lošimų organizavimo tvarkos, numatytos ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje pažeidimą, nėra privaloma nustatyti lošimo faktą – pakanka nustatyti, kad buvo naudojami žaidimų automatai, savo forma ar turiniu panašūs į lošimo įrenginius. Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tyrimo išvados, o taip pat iš Arnoldo Dilbos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, darytina neabejotina išvada, kad A. A. eksploatuojami įrenginiai neabejotinai tiek savo forma, tiek žaidimų turiniu panašūs į ALĮ nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „Barcrest Ltd“ gaminamus lošimo automatus „Wild Bull“, „Samurai Surprise“, „Golden Crown“, „Jolly Joker“, „Casino 2000“, „Super Jackpot“, „Old Timer“ ir „Hot Timer“.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo metu galiojančiame ANK nėra nustatyta administracinė atsakomybė už žaidimų automatų, savo forma ir turiniu panašių į lošimo įrenginius, naudojimą. Pažymėtina, jog ANK 134 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už administracinį nusižengimą, identišką numatytam ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje - už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Skunde analizuojamas ALĮ įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto aiškinamasis raštas, galimas pažeidimų, susijusių su žaidimo automatais reglamentavimas, tačiau pažymėtina, jog pataisos nėra priimtos, A. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, kas atitinka šiuo metu šiuo metu galiojančiame ANK 134 straipsnio 3 dalyje numato administracinio nusižengimo dispoziciją.

2 todėl pagrįstai teigtina, kad jie atitinka Žaidimų tvarkos reikalavimus ir buvo naudojami teisėtai. Tačiau, 2014 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XIl-697, Valstybinė metrologijos tarnyba reorganizuota, todėl neliko institucijos, atsakingos už žaidimo automatų atitikties nustatytiems specialiesiems techniniams reikalavimams tikrinimą, žaidimo automatų pasų ir specialiųjų ženklų išdavimą, nors žaidimų automatais organizavimo tvarka liko galioti, kaip teisingai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas. ALĮ Nr. IX-325 2, 3, 4, 8, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 8¹, 10¹, 10², 10³ straipsniais ir antruoju¹ skirsniu įstatymas, įsigaliojęs 2016 m. sausio 1 d., nustatė draudimą eksploatuoti žaidimų automatus savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, taigi šiuo atveju pažeidimui konstatuoti privalu nustatyti, kad buvo eksploatuojami žaidimo automatai, savo turiniu ar forma panašūs į lošimo įrenginius.

Priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus specialistams atlikus kontrolinius lošimus su Vilniaus rajone, Juodšilių kaime, Pušų g. 10A esančioje kavinėje-bare eksploatuojamais įrenginiais „Crown Jewels Deluxe II“ (kuris paženklintas etikete „Barcrest“), „Super Bikes“, „Piccadilly Night“ ir „Sinbad Deluxe“, buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi lošimai yra atsitiktiniai, visiškai nepriklausantys nuo žaidėjo įgūdžių, įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Viskas vykdoma mygtukų paspaudimu ir toliau rezultatą generuoja įrenginio programinė įranga. Pažymėtina, kad Žaidimų automatais organizavimo tvarkos 5.3 papunktyje nustatyta, kad žaidimo rezultatą turi lemti žaidžiančio asmens sugebėjimai.

Nepagrįstas A. A. apeliacinio skundo argumentas, jog jos veiksmuose nėra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio - kaltės. Dar kartą atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalies dispozicija nereikalauja nustatyti, kad naudojamas žaidimo automatas yra lošimo automatas, pažeidimui konstatuoti svarbu nustatyti žaidimo automato turinio arba formos panašumą į lošimo įrenginį. Nors apeliantė remiasi Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Dl-726, tačiau šis įsakymas priimtas dar iki ALĮ pakeitimų, įsigaliojusių 2016 m. sausio 1 d., o tyrimo, kurio pagrindu priimtas minėtas įsakymas, metu buvo vertinama, ar naudoti įrenginiai yra lošimo įrenginiai, t. y., atitinka visus ALĮ 2 straipsnio 2 nustatytus lošimo įrenginio požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. A. pagrįstai pripažinta pažeidusi ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį.

Apeliantė nepagrįstai teigia, jog Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturėjo teisės jai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes ši tarnyba poveikio priemones gali taikyti tik juridiniams, o ne fiziniams asmenims. ALĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. ATPK 259 straipsnyje nurodyta, kad Priežiūros tarnybos direktorius ir jo tam įgalioti valstybės tarnautojai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus už 173¹⁸ straipsnio pažeidimus. Pagal ATPK 12 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų. A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, taigi Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip įstatymų įgaliota institucija, turėjo teisę apeliantei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą.

Nors, anot A. A., teismas jai neišaiškino teisės gintis nuo kaltinimų įrodinėjant žaidimų automatų veikimo principą, todėl administracinė atsakomybė jai pritaikyta nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, tačiau pažymėtina, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, t.y. advokatės Neringos Žukauskienės, todėl turėjo galimybę tinkamai suprasti jai administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotą kaltinimą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta A. A. prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių objektyvus ir teisingas administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka negalimas. Apeliantė teismui pateikė išsamų apeliacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus, kurie, anot A. A., pagrindžia, jog jos atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama ir su apylinkės teismo skirta nuobauda.

Pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 1448 iki 4344 eurų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgė į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nutarė, kad A. A. skirtina minimali administracinė nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjai paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, individualizuota tinkamai.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, byloje nenustatyta, o apeliantės nurodytos aplinkybės apie iš žaidimų automatų gautą nedidelį pelną šiuo atveju vertintinos tik parenkant administracines nuobaudas neperžengiant sankcijų už padarytus pažeidimus ribų ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nutarimą, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.