- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 1-2095-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23399-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
D.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, turimais duomenimis praeityje neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val. Vilniuje, Jonažolių gatvėje ties pastatu Nr. 1, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo sau nuosavybės teise priklausantį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio. VTMT TL SI Nr. T-A 4846/2018 nurodyta kad D. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo streso būsenos dėl neseniai įvykusių skyrybų. Pirma išgėrė širdies lašų, po to vyno. Dar reikėjo vaistų, važiavo nusipirkti citramono. Pirmiausia nuvažiavo į parduotuvę Norfa, po to – į Iki. Ne visai pamena tuometinį važiavimo kelią, buvo neblaivi, iš karto tai pripažino. Labai gailisi dėl savo veiksmų, tai buvo pirmas kartas ir daugiau nepasikartos. Darbo neturi, jokių išmokų negauna, gyvena su pilnamete dukra iš santaupų. Nuo rudens jau turės darbą su kaimo plėtros programa. Palaiko savo prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą mamos atsakomybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu D. M. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir apie 16.00 val. gėrė vyną. Neseniai išsiskyrė su vyru, todėl palūžo ir išgėrė vyno. Prieš tai dar buvo išgėrusi širdies lašų, o išgėrus vyno pradėjo skaudėti galvą, todėl ji nusprendė važiuoti į vaistinę, esančią Jonažolių g., Vilniuje, prekybos centre IKI, ir nusipirkti citramono. Atsisėdo į savo automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Nuo jos namų iki parduotuvės yra apie 400 metrų atstumas. Atvažiavus į prekybos centro IKI, automobilių stovėjimo aikštelėje pasistatė automobilį. Tik išlipus prie jos priėjo vyras ir policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad įtaria, jog ji vairuoja automobilį neblaivi ir dėl to ją nuvežė į PLC, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Visiškai pripažįstą savo kaltę ir labai gailisi dėl savo poelgio. Papildomos apklausos metu D. M. patvirtino savo ankstesnius parodymus, tačiau paaiškino, kad galėjo netiksliai nurodyti savo važiavimo maršrutą, nes buvo neblaivi ir to nelabai atsimena (b. l. 44-45, 51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val. važiuodamas Laisvės pr., Vilniuje, pastebėjo automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Liudytojo teigimu, pastaroji jam pasirodė esanti neblaivi, nes manevravo kelyje, jos automobilis buvo apgadintas, todėl jis pradėjo ją sekti ir paskambino BPC telefonu. Iš pradžių minėta vairuotoja nuvažiavo prie prekybos centro NORFA, esančio Laisvės pr. 5, Vilniuje, ir ten esančioje aikštelėje ilgai bandė pastatyti automobilį, užvažiavo ant bortelio, o vėliau svirduliuodama nuėjo į parduotuvę. Grįžusi sėdo už minėto automobilio vairo ir nuvažiavo link prekybos centro IKI, esančio Jonažolių g., Vilniuje. Jis sekė jai iš paskos, o minėtos parduotuvės aikštelėje priėjo prie minėtos moters. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė automobilio HONDA CIVIC vairuotoją. Pareigūnai alkoholio matuokliu patikrino moters blaivumą ir nustatė, kad ji buvo apsvaigusi. M. Š. teigimu, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Jo automobilyje visą laiką buvo įjungtas vaizdo registratorius, kurio įrašus jis pateikia, tačiau registratoriuje netiksliai buvo nustatyti laiko ir datos parametrai (b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu P. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Laisvės pr. 5 pranešėjas, t. y. M. Š., stebi važiuojantį automobilį HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas nurodė, kad minėtas automobilis sustojo Jonažolių gatvėje prie parduotuvės IKI. Atvykę į vietą pastebėjo, kad pranešėjas bendrauja su visiškai neblaivia moterimi. Minėtą automobilį vairavo D. M. ir nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus jos, ar vartojo alkoholį, ji atsakė teigiamai. Liudytojo teigimu, alkoholio matuokliu D. M. buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas. Automobilis paliktas prie parduotuvės IKI stovėjimo aikštelėje (b. l. 32).
Analogiškos aplinkybės nurodytos V. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Apžiūros protokolas bei fotolentelė patvirtina, kad D. M. vairuota transporto priemonė apdaužyta, visas kėbulas aprūdijęs, apibraižytos visos durys, visi sparnai, bagažinės dangtis, stogas ir variklio dangtis. Sulaužytas priekinis ir galinis bamperis, sudaužytas dešinės pusės priekinis žibintas,, sulaužytos priekinės grotelės (b. l. 21-24).
Byloje atlikta ir liudytojo M. Š. pateiktų vaizdo įrašų iš vaizdo registratoriaus apžiūra, iš kurių matyti D. M. valdytos transporto priemonės judėjimas bei jos pačios būklė (b. l. 25-26).
Bendrajame pagalbos centre 2018 m. gegužės 18 d. 18.09 val. registruotas pranešimas, kad į Norfos, prie parodų rūmų, parduotuvės aikštelę atvažiamo automobilis HONDA (duomenys neskelbtini) vairuotoja neblaivi, nuėjo į parduotuvę (b.l. 6-8).
Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 18 d., 18.24 val. D. M. išpučiamame ore alkoholio koncentracija sudaro 2,03 promilės (b.l. 9), alkotesterio būklė – tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. gegužės 27 d. (b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4846/2018(01), kurioje nurodyta, kad D. M. kraujyje, paimtame 2018-05-18 18.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 12).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. M. (b.l. 14).
VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 660 Eur (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Jos kaltė įrodyta tiek pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilį valdė po to, kai pavartojo alkoholio, tiek kitais byloje surinktais įrodymais. Tai patvirtina liudytojo M. Š. bei policijos pareigūno V. S. parodymai, liudytojo M. Š. pateikto vaizdo įrašo duomenys, iš kurių matyti D. M. vairavimo faktas bei jos būklė, t. y. neblaivumas, taip pat ir alkotesterio rodmenys bei specialisto išvados duomenys, jog D. M. išpučiamame ore 2018 m. gegužės 18 d. 18.24 val. alkoholio koncentracija sudarė 2,03 promilės, o tą pačią dieną 18.50 val. mažiausia alkoholio koncentracija jos kraujyje sudarė 2.08 promilės etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, kadangi ji vairavo transporto priemonę, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje buvo gauti D. M. bei R. S. prašymai nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąją D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją jos motinos R. S. atsakomybei. Prašymuose nurodoma, jog D. M. visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi, jai nėra būdingas kriminogeninis elgesys, ji tinkmai įvertino savo veiksmus, supranta jų neigiamas pasekmes ir padarė teigiamas išvadas. D. M. ir R. S. santykiai yra itin geri, D. M. mama yra autoritetas ir nepriekaištingo elgesio pavyzdys. Jos gyvena netoli viena nuo kitos, kartu leidžia laiką, nuolat bendrauja, todėl R. S. turi realias galimybes daryti dukrai teigiamą poveikį, perduoti savo moralines, dorovines nuostatas ir gyvenimišką patirtį. R. S. šiuo metu pensijoje, ji 35 metus išdirbo dėstytoja, yra gerbiama tiek kolegų, tiek studentų, D. M. visuomet atsižvelgia į motinos nuomonę ir klausia jos patarimų kaip autoritetingo asmens.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. M. padarė nesunkų nusikaltimą; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 54), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per 5 metus nei karto nebuvo padariusi administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo (b.l. 53), yra registruota darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, jokių išmokų negauna. Viso proceso metu ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamais veiksmais jokių padarinių nesukėlė. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Manytina, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jai padarė pakankamą poveikį, kuris sustiprins pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, R. S. yra pateikusi prašymą perduoti D. M. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš teismui pateiktų R. S. charakterizuojančių duomenų matyti, jog ji nėra teista, nebausta administracine tvarka. Pati R. S. teisme nurodė, jog jos ir dukros santykiai labai artimi, dukra visuomet atsižvelgia į jos nuomonę, patarimą. Po įvykio dukra labai gailėjosi dėl savo veiksmų ir išgyveno. Teismo įsitikinimu, R. S. charakterizuojantys duomenys, taip pat tarp jos ir D. M. susiklosčiusių santykių pobūdis leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą poveikį D. M.. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog R. S. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, D. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas pastebi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamasis visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-7 dalių nuostatos taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinus D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, laidavimo terminas nustatytinas artimas minimaliam. Taipogi teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. nedirba, yra pensininkė, pati D. M., nors dalyvauja darbo paieškos programoje, tačiau jokių išmokų šiuo metu negauna, į jos asmenybę (minėta, anksčiau neteista, niekada nebausta administracine tvarka), todėl, teismo nuomone, laidavimas be užstato atitiktų įstatymo siekiamus tikslus.
D. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. ji valdė transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y., uždraudimas naudotis specialia teise. Teismo įsitikinimu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajai galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pavojingumą bei galėjusias kilti pasekmes. Nustatydamas skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. M. neteista ir nebausta administracine tvarka, tačiau įvertintina ir tai, jog bylos duomenimis D. M. važinėjo per visą miestą, būdama pavojingos būklės, t. y. sunkaus girtumo būsenos, tokiais veiksmais keldama pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad draudimas naudotis specialiąja teise nustatytinas atitinkantis baudžiamojo įstatymo nustatytą vidurkį.
Taip pat atleidžiant D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę bei turtinę padėtį, įmokos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. D. M. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė valdydama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Nagrinėjamu atveju byloje buvo įvertinta tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skyrus kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, galimybė daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat yra apribota, be to, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kas, teismo įsitikinimu, yra pakankama kaltinamosios nubaudimo tikslams įgyvendinti. Todėl, atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje byloje netaikytinas. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-79-511/2018). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-50-788/2018 yra pažymėjęs, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu reguliavimu, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (išskyrus išimtinius atvejus, kai turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų patrinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Kasacinis teismas akcentavo, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į D. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ir turto konfiskavimą. Be to nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad transporto priemonė yra stipriai sugadinta (apdaužyta), taigi jos konfiskavimas užkrautų papildomų išlaidų valstybei, reiškia ir visuomenei, ją remontuojant, o galutinė transporto priemonės vertė neatitinktų viuomenės intereso.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D.M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant ją R. S. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jai dvejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę 35 MGL (1750 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šį pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės teisės apribojimą, skirtą 2018 m. gegužės 21 d. prokuroro nutarimu D. M. turtui – transporto priemonei Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti D. M., kad, jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.