- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- A-662-1914-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02001-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas patikslintu skundu (b. l. 47–50) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. P-152 „Dėl S. J. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir pakeisti S. J. atleidimo iš pareigų teisinį pagrindą – pripažinti, kad S. J. atsistatydino iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo noru, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir priteisti jam šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taip pat prašė nuspręsti, ar Tarnybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5, 6 dalis bei Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas.
Paaiškino, kad pareiškėjo atleidimo pagrindas numatytas Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kuriame nustatyta, kad tarnybos pareigūno vardo pažeminimas yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis. Atkreipė dėmesį, kad tai, koks poelgis gali būti pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, priklauso nuo dviejų dalykų: subjektyvios tikrintojo nuomone padarytos išvados ir nuo objektyvių Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Teigė, kad jo poelgis buvo įvertintas tik subjektyvia tikrintojo nuomone, tačiau neatsižvelgta į objektyvias teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 2, 5, 6 dalis, pažymėjo, kad Aprašas yra taikomas tiriant pareigūnų, įtariamų pažeminus pareigūno vardą, veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos direktorius 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215 pareigūno vardo pažeminimą prilygino šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, Aprašo 30, 7 punktus. Pabrėžė, kad, jei pareigūnas bus pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, jam gali būti skirta Statuto 22 straipsnyje nustatyta nuobauda: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš tarnybos arba nuobauda gali būti iš viso neskirta. Darė išvadą, kad šiuo atveju būtina išspręsti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), t. y. Aprašas, atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5, 6 dalis, Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Tvirtino, kad nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir buvo užtikrintas, jog alkoholio matuoklio rodmenys neviršys nustatytos normos. Paaiškino, kad dėl šio 2011 m. liepos 30 d. įvykio pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 224 straipsnio 1 dalį, šioje byloje 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimta nutartis, kuri įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. Paaiškino, kad nagrinėjant bylą teisme buvo nustatoma, ar Kelių policijos pareigūnų aparatūra veikė tinkamai. Pareiškėjo manymu, jei automobilio vairavimas neblaivaus pareigūno gali būti pripažįstamas žeminančiu pareigūno vardą, tai pareiškėją iš tarnybos atleisti buvo galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Pažymėjo, kad buvo atleistas 2011 m. rugpjūčio 23 d., dėl 2011 m. liepos 30 d. įvykio pasiaiškinimą žodžiu pateikė tą pačią dieną, o raštu – 2011 m. rugpjūčio 4 d. Nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime neužsiminė apie pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašymą atleisti iš tarnybos savo noru nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 6–10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2011 m. liepos 30 d., 12.10 val., L. Asanavičiūtės – Sausio 13-osios g., Vilniuje, pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai alkoholio matuokliu „Alcotest 7410“ Nr. ARUF-0154 pareiškėjui nustatė 0,7 promilių, t. y. lengvą neblaivumo (girtumo) laipsnį. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismų taisyklių 14 punkto pažeidimo. Nurodė, kad faktą, jog pareiškėjas 2011 m. liepos 30 d. vairavo automobilį neblaivus, patvirtina ir įrodo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkoholio matuoklio šaknelė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio patrulio 2011 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas dirba Tarnyboje, pareiškėjo 2011 m. liepos 30 d. paaiškinimas ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 4 d. pranešimas Nr. L-01-2568. Nurodė Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2-232 patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 7 straipsnio 2 punktą, 10 straipsnio 1 punktą, Statuto 11 straipsnio 3 dalį ir darė išvadą, kad pareiškėjas, vairuodamas neblaivus transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punktą, 10 straipsnio 1 punktą, 12 straipsnio 1 punktą ir šiais kaltais veiksmais, nesusijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, žemino Tarnybos autoritetą, ją kompromitavo, pažemino pareigūno vardą. Nurodė Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą, pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. L-01-2663, kuriame pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su jo teisėmis. Teigė, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. nepateikė paaiškinimo, todėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas aktas Nr. L-01-2705, o 2011 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados dėl pareiškėjo veiksmų Nr. L-01-2716 (toliau – ir Išvada) kopija pareiškėjui buvo išsiųsta registruotu laišku. Paaiškino, kad S. J. 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymas atleisti iš darbo savo noru nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. Tarnyboje gautas 2011 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Nurodė, kad pareiškėjas veiką, kuria pažemino pareigūno vardą, padarė 2011 m. liepos 30 dieną. Darė išvadą, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo prašymo siekis nutraukti tarnybos santykius sietinas ne su pareiškėjo savarankišku apsisprendimu, o noru išvengti neigiamų pasekmių, nes atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą yra susijęs su apribojimais. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybos direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Tarnybos lėšų, už kurias buvo materialiai atsakingas pareiškėjas, trūkumo. Dėl to pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. P-149 „Dėl S. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo nušalintas nuo pareigų. Teigė, kad ši aplinkybė įrodo, jog nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjo, kaip Tarnybos pareigūno, teisinė padėtis buvo pasikeitusi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 11 straipsnio 3 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2135/2011, kurioje konstatuota, kad analizuojant nagrinėjamoje byloje aktualias Statuto materialinės teisės normas mutatis mutandis galima vadovautis teismų praktikoje suformuotomis atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines nutartis Nr. A11-129/2004, A8-489/2007, A438-1561/2008, A662-252/2011, A143-231/2008, A756-236/2010, A662-1409/2010, A438-230/2011. Pabrėžė, kad tai, jog pareiškėjas atliko Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, įvardintus veiksmus, įrodyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, kuriame minėta veika kvalifikuota kaip ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Kadangi minėtas nutarimas įsiteisėjęs, konstatavo, jog jame nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 4 d.). Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas neginčijo to fakto, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau nesutiko, kad toks jo elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, gali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis Tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.
Nurodė, kad, vertinant, ar pareiškėjo veika (vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,70 promilės girtumas) gali būti pripažįstama pažeminusia tarnybos pareigūno vardą pagal Statuto 11 straipsnio 3 dalį, atkreiptinas dėmesys, jog stojančiam į Tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes (Statuto 2 str. 1 d.). Nurodė Statuto 5 straipsnį, pažymėjo, kad Tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Statuto 4 straipsniu, Tarnybos veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. Statuto 7 straipsnyje Tarnybai yra priskirtas ypač svarbus uždavinys – saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą. Pabrėžė, kad su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja interesą, kad jų kompetencijai priskirtas funkcijas atliks patikimai ir profesionaliai, savo nepriekaištingu elgesiu deramai atstovaus ne tik tarnybai, kurioje dirba, bet ir valstybei.
Pažymėjo, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, teismo nuomone, akivaizdžiai žemina Tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Tarnybos pareigūnų. Darė išvadą, kad pareiškėjo veiksmus Tarnyba teisingai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 11 str. 3 d.). Tokie veiksmai, kaip pagrįstai nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, prieštaravo ne tik teisės (ATPK 126 str. 1 d.), bet ir tarnybinės etikos normų, t. y. Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
Pažymėjo, kad Statutas nenustato įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir jai taikyti ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.
Teismas nustatė, kad jokių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą ar priimant pareiškėjo ginčijamą Įsakymą, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, nagrinėjamu atveju nepadaryta. Nurodė, kad iš nustatytų aplinkybių bei byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuota pareiškėjo veika, pateiktas išsamus jos įvertinimas, nurodyti šia veika pažeisti teisės ir tarnybinės etikos normų aktai. Pažymėjo, jog faktas, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą atleisti iš tarnybos savo noru, negali būti pagrindas laikyti neteisėtu skundžiamą Įsakymą.
Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai jo atleidimo iš tarnybos klausimą sieja su jam taikyta administracine atsakomybe ir nepagrįstai apeliuoja į tai, kad jį galėjo atleisti iš tarnybos tik po to, kai įsiteisės Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Pabrėžė, kad pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti jį iš tarnybos. Nurodė, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos tam tikros aplinkybės neturi esminės reikšmės jo poelgio vertinimui tarnybos santykių kontekste ir nesudaro pagrindo jo poelgio nelaikyti žeminančiu pareigūno vardą. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė byloje ginčijamą Įsakymą.
Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl Aprašo atitikties Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsniui ir Statuto 11 straipsniui tyrimo, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
III.
Pareiškėjas S. J. apeliaciniu skundu (b. l. 72-76) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: nuspręsti dėl to, ar Aprašas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5, 6 dalis, Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą, panaikinti Įsakymą ir pakeisti pareiškėjo atleidimo iš pareigų teisinį pagrindą, pripažįstant, kad S. J. atsistatydino iš pareigų Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. savo noru nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisiant jam šešių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Mano, kad teismas nepagrįstai įsiteisėjusį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą laikė turinčiu prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi ABTĮ 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje prejudicinė galia. Nurodo ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį ir pažymi, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas prejudicinės galios šioje byloje neturi, kadangi skiriasi bylose dalyvaujantys asmenys. Paaiškina, kad 2011 m. liepos 30 d., šeštadienį, 12.10 val., jį, vairuojantį automobilį, sustabdė policijos pareigūnai, nors jis nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių. Tvirtina, kad alkoholio nevartoja, išskyrus ypatingomis progomis nedidelį kiekį. Teigia, kad tokia proga buvo įvykio išvakarėse, švenčiant draugo gimtadienį. Nurodo, kad grįžo namo apie 24 val., nuėjo miegoti, atsikėlęs pavalgė ir išvažiavo į miestą automobiliu. Tvirtina, kad nesėdo prie vairo išgėręs, nuo alkoholio suvartojimo iki vairavimo buvo praėję 12 val., jis buvo išsimiegojęs, pavalgęs, gerai jautėsi. Mano, kad niekaip negalėjo suvokti, jog gali būti neblaivus, todėl nesutiko su alkotesterio parodymais. Teigia suvokiantis, kokią grėsmę galėjo sukelti jo vairavimas, todėl labai gailisi. Mano, kad pažeidimas buvo padarytas neatsargiai, tai matyti ir iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo jam skirtos mažiausios sankcijos ribose nuobaudos. Paaiškina, kad iš karto po įvykio, t. y. 2011 m. liepos 30 d., apie 13 val., telefonu pateikė paaiškinimą darbdaviui, 2011 m. rugpjūčio 1 d. pasiaiškino žodžiu, o 2011 m. rugpjūčio 4 d. pateikė paaiškinimą raštu. Atkreipia dėmesį, kad visuose paaiškinimuose nurodė, jog galimai alkotesterio parodymus įtakojo tam tikri jo organizmo fiziologiniai procesai, organizmo funkcijų sutrikimas, dėl to aiškinamasi medicinos įstaigose. Nesutinka, kad pažeidė Elgesio kodekso 10 straipsnio 1 dalį, nes jo atlikti veiksmai niekaip nesusiję su Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsniu. Neigia pažeidęs Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punktą, kadangi laikėsi ir laikosi Lietuvos Respublikos konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdo teismų sprendimus. Pabrėžia, kad alkoholio parodymai jam buvo netikėti, sėsdamas prie vairo nesuvokė, kad pažeidžia kokius nors teisės aktus. Mano, kad Tarnyba, vertindama administracinio teisės pažeidimo protokolą, alkoholio matuoklio šaknelę, tarnybinį pranešimą, pareiškėjo paaiškinimą ir pranešimą, peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1984 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Öztürk prieš Vokietiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos Nr. 21 leidinį. Mano, kad teismas turėjo tirti jo prašymą dėl to, ar Aprašas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5, 6 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Atkreipia dėmesį, kad Apraše nurodoma, kaip atskleidžiamas poelgis, kuriuo pareigūnas pažemino vardą, Apraše nenurodomi jokie objektyvūs kriterijai, kuriais galėtų būti remiamasi konstatuojant pareigūno vardo pažeminimą. Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 7 punktą ir pažymi, kad atleidimas pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą sukelia Valstybės tarnybos įstatyme minimas pasekmes, todėl neteisėta nenustatyti objektyvių kriterijų, kurie būtų pagrindas konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Mano, kad turėtų būti taikomos objektyvios teisės aktuose įtvirtintos nuostatos ir lyginamojo teisės normų aiškinimo metodo pagalba lyginant su šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, atskleidžiamas objektyvus pareigūno vardo pažeminimo turinys. Nurodo, kad nebuvo nustatyta jo kaltė, taip, kaip reikalaujama Statuto 11 straipsnio 3 dalyje. Teigia, kad nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į jo prašymą dėl atsistatydinimo iš tarnybos savo noru, vadovaujantis Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Mano, kad su juo siekiama susidoroti nepagrįstai kaltinant pareigūno vardo pažeminimu ir kitais veiksmais, todėl nurodo nebegalėsiantis dirbti šioje tarnyboje.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-85) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
Pabrėžia, kad faktą, jog pareiškėjas 2011 m. liepos 30 d. vairavo automobilį neblaivus, patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos duomenys, pareiškėjas pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Daro išvadą, kad faktas, jog pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, yra įrodytas ir ginčo dėl šio fakto nėra. Pažymi, kad pareiškėjas, žinodamas, jog 2011 m. liepos 29 d. vakare vartojo alkoholį, galėjo ir turėjo numatyti galimas alkoholio vartojimo pasekmes, tačiau 2011 m. liepos 30 d. elgėsi abejingai ir, neįsitikinęs, jog yra blaivus, sąmoningai vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Nurodo Statuto 11 straipsnio 3 dalį, Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punktą, 10 straipsnio 1 punktą, 12 straipsnio 1 punktą ir pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimas neblaiviam sukelia pavojų įstatymo nustatytiems gėriams – visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, akivaizdžiai prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, nepateisina teisėtų lūkesčių, kurių ji tikisi iš Tarnybos pareigūnų. Mano, kad, vairuodamas automobilį neblaivus, pareiškėjas nesaugojo nepriekaištingos pareigūno reputacijos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina atsakomybę pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir administracinę atsakomybę. Teigia, kad pareigūno veiksmų įvertinimas Elgesio kodekso ir poelgio atitikimo tarnybos pareigūno vardo pažeminimui aspektu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atkreipia dėmesį, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo surašyta dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais buvo pažeistos Elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punkto, 10 straipsnio 1 punkto, 12 straipsnio 1 punkto nuostatos, o administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo veiksmai šiuo aspektu neanalizuoti, vertinti tik administracinės atsakomybės kontekste. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo aiškiai atsiribota nuo pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Mano, kad atlikto tyrimo ir surinktų duomenų visuma sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti pareiškėją pažeidus Elgesio kodeksą ir savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A62-776/2011. Nurodo Statuto 11 straipsnio 3 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-226/2004, A11-803/2005, A146-272/2010, A62-2135/2011 ir daro išvadą, kad Statutas nenumato alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos ne paskyrus tarnybinę nuobaudą, o savarankišku pagrindu. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 ir pažymi, kad Aprašas expressis verbis nenumato, jog atleidžiant iš tarnybos Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu privalo būti atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas pagal Aprašo nuostatas. Teigia, kad pareiškėjo prašymas dėl Aprašo atitikties įstatymams tyrimo nėra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. P-152 (b. l. 3), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti šį Įsakymą ir pakeisti jo atleidimo iš pareigų teisinį pagrindą – pripažinti, kad pareiškėjas atsistatydino iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. savo noru. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš Tarnybos vadovaujantis Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nustatančiu, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Pažymėtina, kad Statuto 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „Tarnybos pareigūno vardo pažeminimas“ yra analogiška Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintai sąvokai „Pareigūno vardo pažeminimas“. Pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat kaip ir pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir 3 dalyje bei Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas savo turiniu sutampa, teisėjų kolegija sprendžia, kad, analizuojant nagrinėjamoje byloje aktualias Statuto materialinės teisės normas, mutatis mutandis galima vadovautis teismų praktikoje suformuotomis atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.
Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis (Statuto 11 str. 1 d. 13 p.) atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas bei pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).
Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis, kurių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų.
Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo įvykdytų veiksmų, kurie pripažinti pagrindu konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. jog pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus (0,70 promilės girtumo laipsnis). Tai, kad pareiškėjas atliko Išvadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, įvardytus veiksmus, įrodyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4238-296/2011, kuriame minėta veika kvalifikuota kaip ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) atkreipiamas dėmesys, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Kaip jau buvo minėta, atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte (analogiškai – Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte) numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, ir skundžiamo Įsakymo priėmimui šios bylos baigtis bet kuriuo atveju nebūtų turėjusi įtakos.
Vertinant, ar pareiškėjo veika (vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,70 promilės girtumo laipsnis) gali būti pripažįstama kaip tarnybos pareigūno vardo pažeminimas Statuto 11 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, einančiam Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno pareigas, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes (Statuto 2 str. 1 d.). Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 5 straipsnis nustato, kad asmuo, paskirtas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, pasižada būti teisingu ir sąžiningu pareigūnu, tinkamai atlikti pavestas pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 4 straipsniu, Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. Minėto įstatymo 7 straipsniu Specialiųjų tyrimų tarnybai yra priskirtas ypatingai svarbus uždavinys – saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja interesą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba jos kompetencijai priskirtas funkcijas atliks patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai savo nepriekaištingu elgesiu deramai atstovaus ne tik tarnybą, kurioje dirba, bet ir valstybę.
Teisėjų kolegija pažymi, jog transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, bei įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmai, kurių mastas bei pobūdis yra įrodyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, pagrįstai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Tokie veiksmai, kaip pagrįstai nurodyta tarnybinio patikrinimo Išvadoje (b. l. 13-16), prieštaravo ne tik teisės (ATPK 126 str. 1 d.), bet ir tarnybinės etikos normų, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2-232 patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punkto (įtvirtina pareigą laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir vykdyti teismų sprendimus), 10 straipsnio 1 dalies (inter alia Tarnybos pareigūnas įpareigojamas saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją) bei 12 straipsnio 1 punkto (tarnybinėje ir viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etiketo reikalavimų) reikalavimams.
Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. A62-2135/2011 dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno atleidimo iš pareigų pažeminus pareigūno vardą. Konstatuotina, kad pareiškėjo vairavimo neblaiviam faktas Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo prasme atsakovo teisingai įvertintas (kvalifikuotas) kaip pareigūno vardo pažeminimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011). Dėl šių priežasčių atmestinas pareiškėjo tvirtinimas, kad atleidimas iš tarnybos yra per griežta poveikio priemonė.
Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto teiginio, jog pareiškėjas tą dieną, kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų, alkoholio nevartojo ir nesitikėjo, kad alkoholio kiekis pareiškėjo organizme gali viršyti nustatytas normas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nereikalavo pakartotinio patikrinimo alkotesteriu ar atlikti kraujo tyrimo dėl leistino alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Priešingai, iš pareigūno L. S. 2011 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog pareiškėjas tik iš pradžių nesutiko su alkotesterio rodmenimis, vėliau pripažindamas, jog nuoširdžiai gailisi (b. l. 28). Šias aplinkybes patvirtina ir 2011 m. liepos 30 d. pareiškėjo paaiškinimas (b. l. 24). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės sutiko su jam 2011 m. liepos 30 d. nustatytu girtumo laipsniu.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas privalėjo tenkinti 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymą atleisti iš tarnybos Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. savo noru. Teisėjų kolegija atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą, kartu pažymėdama, jog atsakovas, turėdamas duomenų apie tai, jog pareiškėjas yra padaręs šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, turėjo teisę netenkinti jo prašymo atleisti iš tarnybos paties prašymu ir užbaigti tarnybinį patikrinimą visoms įvykio aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Toks situacijos vertinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2367/2012). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas registruotu paštu prašymą atleisti iš darbo atsakovui išsiuntė tą pačią dieną, kada buvo supažindintas su 2011 m. rugpjūčio 16 d. Tarnybos pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. L-01-2663 (b. l. 36). Šios aplinkybės liudija, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą atleisti jį iš tarnybos, galimai siekė išvengti tarnybinės atsakomybės, t. y. atleidimo pagal Statuto 111 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kuri neišvengiamai sukeltų pareiškėjui neigiamų pasekmių, taikymo.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo ištirti 2011 m. birželio 28 d. Tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215, atitiktį Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5, 6 dalims ir Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktui, kadangi, pareiškėjo teigimu, Apraše nenurodoma jokių objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis, galėtų būti konstatuojamas pareigūnų vardo pažeminimas. Dėl toliau nurodomų priežasčių šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Pagrindinius tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą, skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, paskatinimus ir nuobaudas bei atsakomybę, prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką, socialines garantijas ir kitus jų statuso bei tarnybos ypatumus reglamentuoja specialusis teisės aktas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatymas, kurį apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, statutiniams valstybės tarnautojams netaikomas (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1 d.), kai to tiesiogiai nenumato pareigūnų veiklą reglamentuojantys specialūs teisės aktai, todėl dėl šio įstatymo normų teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nepasisakys.
Kaip jau buvo minėta, atleidimas iš tarnybos Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo, laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Nors Apraše, kaip nurodo pareiškėjas, nėra nurodytų kriterijų, kuriais vadovaujantis tam tikrą veiklą galima būtų kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą, tačiau Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto turinį atskleidžia Statuto 11 straipsnio 3 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią teisės normą pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.
Esminis elementas, suponuojantis nurodyto (Statuto 11 str. 1 d. 13 p. ) atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip vidaus reikalų instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, jog šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog Aprašas yra vienas Statuto įgyvendinamųjų teisės aktų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ apibrėžimas, įtvirtintas Statute, yra pakankamas, siekiant pareigūno veiką kvalifikuoti pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
Pažymėtina ir tai, jog Aprašas, kurio teisėtumu abejoja pareiškėjas, nustato procedūrines taisykles atliekant tarnybinį patikrinimą, surašant tarnybinio patikrinimo Išvadą bei šiuo konkrečiu atveju – priimant ginčijamą Įsakymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog minėtos procedūrinės teisės normos būtų pažeistos. Tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, Išvadoje nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Statutu bei jame apibrėžta „Pareigūno vardo pažeminimo“ sąvoka, atleido pareiškėją iš pareigų Statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (ABTĮ 57, 81, 86 str.), teisingai aiškino Statuto 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, apibrėžiančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.