- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- Iv-3843-244/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02001-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui S. J., atsakovės atstovui Egidijui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorius 2011-08-23 įsakymu Nr. P-152 atleido S. J. iš Antrosios valdybos Antrojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų 2011 m. rugpjūčio 23 d., ir panaikino 2011 m. rugpjūčio 24 d. S. J. 2011 m. balandžio 1 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 47–50) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. P-152 „Dėl S. J. atleidimo iš tarnybos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir pakeisti S. J. atleidimo iš pareigų teisinį pagrindą – pripažinti, kad S. J. atsistatydino iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 1 p., t. y. savo noru, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir priteisti jam šešių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taip pat pareiškėjas prašo nuspręsti, ar 2011 m. birželio 28 d. Nr. 2-215 Tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2, 5 ir 6 d. bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p. nuostatas.
Paaiškino, kad pareiškėjo atleidimo pagrindas numatytas Specialiųjų tyrimo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. IX-1409, 11 str. 1 d. 13 p., kuriame nustatyta, kad tarnybos pareigūno vardo pažeminimas yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis. Koks poelgis gali būti pripažintas pažeminęs pareigūno vardą, priklauso nuo dviejų dalykų: subjektyvios tikrintojo nuomone padarytos išvados ir nuo objektyvių Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Pareiškėjo poelgis buvo įvertintas tik subjektyvia tikrintojo nuomone, tačiau neatsižvelgta į objektyvias Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., 29 str. 2, 5 ir 6 d. yra taikomos statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų. 2011 m. birželio 28 d. Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašas Nr. 2-215 (toliau – Aprašas) yra taikomas tiriant pareigūnų, įtariamų pažeminus pareigūno vardą, veiksmus (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p.). Tarnybos direktorius 2011 m. birželio 28 d įsakymu Nr. 2-215 pareigūno vardo pažeminimą prilygino šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. nustatyta, kas yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Minėto Aprašo 30 p. nustatyta, kad Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į motyvuotą išvadą ir vadovaudamasis Aprašo 7 p., priima vieną iš šių sprendimų: skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 22 straipsnyje, arba neskirti tarnybinės nuobaudos. Jei nustatoma, kad pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, jam iš karto taikomas atleidimas vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p. Koks poelgis pripažįstamas kaip žeminantis pareigūno vardą, priklauso nuo subjektyvia tikrintojo nuomone padarytos išvados. Tačiau, jei pareigūnas bus pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį pažeidimą, jam gali būti skirta Statuto 22 str. nustatyta nuobauda: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnes pareigas, atleidimas iš tarnybos arba nuobauda gali būti iš viso neskirta. Todėl šiuo atveju būtina išspręsti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), t. y. Aprašas, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2, 5 ir 6 d. bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p. Pareiškėjas nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir buvo užtikrintas, kad alkoholio matuoklio rodmenys neviršys nustatytos normos. Dėl šio 2011 m. liepos 30 d. įvykio pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str. 1 d. Šioje byloje 2011-08-26 buvo priimta nutartis, kuri įsiteisėjo 2011-09-16. Nagrinėjant bylą teisme metu buvo nustatoma, ar Kelių policijos pareigūnų aparatūra veikė tinkamai. Jei automobilio vairavimas neblaivaus pareigūno gali būti pripažįstamas žeminančiu pareigūno vardą, tai pareiškėją iš tarnybos atleisti galėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Tačiau pareiškėjas buvo atleistas 2011-08-23. Dėl 2011-07-30 įvykio pasiaiškinimą žodžiu pateikė tą pačią dieną, o raštu – 2011-08-04. Nuo 2011-08-08 iki 2011-08-12 pareiškėjas sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovė atsiliepime neužsimena apie pareiškėjo 2011-08-16 prašymą atleisti iš tarnybos savo noru nuo 2011-08-19.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime (b. l. 6–10) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2011 m. liepos 30 d. 12 val. 10 min. L. Asanavičiūtės–Sausio 13-osios g., Vilniuje, pareiškėjas vairavo automobilį „Audi A4“, būdamas neblaivus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai alkoholio matuokliu „Alcotest 7410“ Nr. ARUF-0154 S. J. nustatė 0,7, t. y. lengvą, neblaivumo (girtumo) laipsnį. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-1029628-11 dėl Kelių eismų taisyklių 14 p. pažeidimo. Faktą, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 30 d. vairavo automobilį neblaivus, patvirtina ir įrodo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1 OP-1029628-11, alkoholio matuoklio šaknelė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio patrulio 2011 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas dirba Tarnyboje, pareiškėjo 2011 m. liepos 30 d. paaiškinimas ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. ir 4 d. pranešimas Nr. L-01-2568. Tarnybos pareigūnų elgesio kodekso, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2-232 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodekso patvirtinimo“, 7 str. 2 p., 10 str. 1 p. įpareigoja, kad Tarnybos pareigūnas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją tarnybinėje ir viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime savo elgesiu rodyti pavyzdį, laikydamasis visuotinai pripažintų moralės reikalavimų. Tarnybos statuto 11 str. 3 d. tarnybos pareigūno vardo pažeminimas apibrėžiamas kaip kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis. Pareiškėjas, vairuodamas neblaivus transporto priemonę, šiurkščiai pažeidė Tarnybos pareigūnų elgesio kodekso 7 str. 2 p., 10 str. 1 p., 12 str. 1 p. ir šiais kaltais veiksmais, nesusijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, žemino Tarnybos autoritetą, ją kompromitavo, pažemino pareigūno vardą. Tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p. nustato atskirą, savarankišką, atleidimo iš tarnybos pagrindą, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu 2011 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. L-01-2663, kuriame pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su jo teisėmis. Pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. nepateikė paaiškinimo dėl veiksmų ir dėl to 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas aktas Nr. L-01-2705. O 2011 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados dėl pareiškėjo veiksmų Nr. L-01-2716 kopija S. J. buvo išsiųsta registruotu laišku. S. J. 2011 m. rugpjūčio 23 d. prašymas atleisti iš darbo savo noru nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. Tarnyboje gautas 2011 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Pareiškėjas veiką, kuria pažemino pareigūno vardą, padarė 2011 m. liepos 30 d. 2011 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjo prašymo siekis nutraukti tarnybos santykius sietinas ne su pareiškėjo savarankišku apsisprendimu, o noru išvengti neigiamų pasekmių, nes atleidimas iš tarnybos pagal Tarnybos statuto 11 str. 1 d. 13 p. yra susijęs su tam tikrais apribojimais. Be to, 2011 m. rugpjūčio 11 d. Tarnybos direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Tarnybos lėšų, už kurias buvo materialiai atsakingas pareiškėjas, trūkumo. Būtent dėl to pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. P-149 „Dėl S. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo nušalintas nuo pareigų. Ši aplinkybė įrodo, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjo kaip Tarnybos pareigūno teisinė padėtis buvo pasikeitusi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo atleidimo iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antrosios valdybos Antrojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, vadovaujantis Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl sprendžiant šį administracinį ginčą, būtina išaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. IX-1409, 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šio punkto turinį atskleidžia Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 3 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Tarnybos pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą tarnybos pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A62-2135/2011 konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „Tarnybos pareigūno vardo pažeminimas” yra analogiška Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – Vidaus tarnybos statutas), 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintai sąvokai „Pareigūno vardo pažeminimas“. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat kaip ir pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareigūno vardo pažeminimas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atsižvelgusi į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir 3 dalyje bei Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas savo turiniu sutampa, teisėjų kolegija konstatavo, kad analizuojant nagrinėjamoje byloje aktualias Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto materialinės teisės normas, mutatis mutandis galima vadovautis teismų praktikoje suformuotomis atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011) Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010).
Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aspektu (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A662-1409/2010, Nr. A438-230/2011) yra pažymėjęs, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi šiame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
Kaip minėta, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą faktinį pagrindą sudarė tai, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 30 d., apie 12 val. 10 min., L. Asanavičiūtės – Sausio 13-osios g., Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,70 promilės girtumo laipsnis. Tai, kad pareiškėjas atliko Išvadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis, įvardytus veiksmus, įrodyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, kuriame minėta veika kvalifikuota kaip ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas Minėtas nutarimas įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad pats pareiškėjas neginčijo to fakto, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau nesutiko, kad toks jo elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, gali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis, o tai, pasak jo, yra būtina pareigūno atsakomybės pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą kilimo sąlyga.
Vertinant, ar pareiškėjo veika (vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,70 promilės girtumas) gali būti pripažįstama pažeminusia tarnybos pareigūno vardą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 3 dalį, atkreiptinas dėmesys, kad stojančiam į Specialiųjų tyrimų tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes (Statuto 2 str. 1 d.). Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 5 straipsnis nustato, kad asmuo, paskirtas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, pasižada būti teisingas ir sąžiningas pareigūnas, tinkamai atlikti pavestas pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 4 straipsniu, Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. Minėto įstatymo 7 straipsnyje Specialių tyrimų tarnybai yra priskirtas ypač svarbus uždavinys – saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą. Su šios tarnybos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja interesą, kad jų kompetencijai priskirtas funkcijas atliks patikimai ir profesionaliai, savo nepriekaištingu elgesiu deramai atstovaus ne tik tarnybai, kurioje dirba, bet ir valstybei.
Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų. Taigi, įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmus STT teisingai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 11 str. 3 d.). Tokie veiksmai, kaip pagrįstai nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, prieštaravo ne tik teisės (ATPK 126 str. 1 d.), bet ir tarnybinės etikos normų, t. y. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2-232 patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 punkto (įtvirtina pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir vykdyti teismų sprendimus) ir 10 straipsnio 1 dalies (STT pareigūnas įpareigojamas saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją), reikalavimams.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas nenustato įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir jai taikyti ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.
Jokių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą ar priimant pareiškėjo ginčijamą įsakymą, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, nagrinėjamu atveju nepadaryta. Iš nustatytų aplinkybių bei byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuota pareiškėjo veika, pateiktas išsamus jos įvertinimas, nurodyti šia veika pažeisti teisės ir tarnybinės etikos normų aktai.
Faktas, kad pareiškėjas 2011-08-16 pateikė prašymą atleisti iš tarnybos savo noru, negali būti pagrindas laikyti neteisėtu skundžiamą įsakymą.
Pareiškėjas nepagrįstai jo atleidimo iš tarnybos klausimą sieja su jam taikyta administracine atsakomybe ir nepagrįstai apeliuoja į tai, kad jį galėjo atleisti iš tarnybos tik po to, kai įsiteisės Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas, kuriuo jis buvo nubaustas už LR ATPK 126 str. 1 d. nustatytą pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjo poelgis yra vertinamas jo tarnybos santykių kontekste ir sprendžiama, ar yra pagrindas už šį poelgį taikyti pareiškėjui su jo tarnyba susijusias poveikio priemones. Kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjo poelgis žemina jo, kaip pareigūno, vardą, o tai yra pagrindas atleisti jį iš tarnybos. Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos tam tikros aplinkybės neturi esminės reikšmės jo poelgio vertinimui tarnybos santykių kontekste ir nesudaro pagrindo jo poelgio nelaikyti žeminančiu pareigūno vardą.
Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė byloje ginčijamą įsakymą.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Atmestinas pareiškėjo prašymas dėl 2011 m. birželio 28 d. Tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo atitikties Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str., nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjo atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjo S. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.