Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant ieškovui B. U. ir jo atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui, atsakovo atstovui Vytautui Cechanavičiui, trečiajam asmeniui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo B. U. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bei trečiajam asmeniui J. K. ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantys duomenys (b.l.74, 1 t.) patvirtina, kad ieškovas Biržų žemėtvarkos skyriui 2008-03-14 d. pateikė prašymą suprojektuoti jam žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti 31,5 ha žemės ūkio veiklai žemės sklypą Biržų savivaldybės Papilio seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimuose ir jam įstatyme nustatyta tvarka buvo suprojektuoti 36,3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai Biržų rajone, Papilio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimuose (b.l.60-73, 1 t.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyriaus vedėjo 2013-04-23 d. įsakymu (b.l.148-152) nuspręsta juos jam parduoti. Tuo tarpu byloje kilo ginčas tarp šalių dėl 11,60 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Biržų rajone, nuomos. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą sudaryti su juo šio žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi šį žemės sklypą jis nuomoja nuo 2008 m. ir kiekvienais metais nuomos sutartis su juo būdavo pratęsta, paskutinį kartą sudarant sutartį 2011-05-03 d. vienerių metų laikotarpiui. Nurodo, kad suteikiant neteisingą informaciją, jam buvo užkirstas kelias šį nuomojamą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn arba toliau nuomoti, nes atsakovas jo, kaip turinčio pirmumo teisę pirkti arba toliau nuomoti ginčo sklypą, asmeniškai neinformavo apie tai, kad dar galiojant nuomos sutarčiai, šis žemės sklypas yra projektuojamas kitam asmeniui, o paskui ir atsisakyta sudaryti su juo šio žemės sklypo nuomos sutartį.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Minėtu nutarimu patvirtintų Taisyklių 8 punktas numato, kad žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ yra patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, reglamentuojantis žemės reformos žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“. Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui, prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Tuo tarpu byloje nėra duomenų, ko neneigia ir ieškovas, kad jis iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. būtų pateikęs prašymą žemėtvarkos skyriui dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, todėl tokie asmenų prašymai po šios datos negalėjo būti priimti ir bus nepriimtini iki to laiko, kol Vyriausybė priims atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą.

Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakymu “Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo” (b. l. 102-103) paskelbta projekto rengimo pradžia, informacija apie šį įsakymą skelbta spaudoje (b. l. 101), kur nurodyta, kad pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę) ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai ar patikėjimo teise naudoti, iki 2012-01-16 Biržų žemėtvarkos skyriui gali pateikti prašymus bei kitus dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-30 įsakymu „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo“ (b. l. 95-100, 1 t.) su vėlesniais pakeitimais patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus įgyti nuosavybėn žemę, mišką ir nuomoti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame ieškovas neįrašytas. Parengtas projektas nuo 2012-09-07 iki 2012-10-05 buvo pateiktas viešam svarstymui (b. l. 83, 1 t.), o Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-03-28 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-330 „Dėl Biržų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (b.l.119-127, 1 t.) projektas patvirtintas. Taip pat patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas, pagal kurį trečiajam asmeniui J. K. suprojektuoti numatomi parduoti, be kitų sklypų, ir 6,50 bei 5,50 ha valstybinės žemės sklypai Nr.214/0006 ir 215/0006, t.y. ginčo sklypas, padalintas į du sklypus. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tokia metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 redakcija), kuri nustato žemėtvarkos projektams keliamus reikalavimus, ji detaliai reglamentuoja žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, svarstymo bei tvirtinimo tvarką. Virš nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas, rengdamas Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, laikėsi įstatymo reikalavimų ir jų nepažeidė. Metodikos, galiojusios iki 2011-12-31 d., 27.2 punkte įtvirtinta, kad žemėtvarkos skyrius registruotu laišku arba asmeniškai (pasirašytinai) informuoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pageidaujančius pirkti asmenis apie jų prašymų netenkinimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projektų autorių parengtos informacijos pagal šios Metodikos 20.10 punkte nustatytą tvarką gavimo, jog tos seniūnijos, kurios teritorijoje pradedamas rengti žemėtvarkos projektas, bent vienoje kadastro vietovėje nelieka laisvos valstybinės žemės, tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas nebuvo nustatytu laiku parašęs prašymo pirkti ginčo sklypą iš valstybės. Tuo tarpu iki 2011-12-31 d. galiojusi metodika nenustatė žemėtvarkos skyriui imperatyvo žemėtvarkos projekto rengimo etape informuoti valstybinės žemės nuomininkus apie galimybę pirkti jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus, nes nuo 2008-08-15 d. neteko galios metodikos nuostata, kad skyrius projekto rengimo etape privalo informuoti valstybinės žemės nuomininkus apie galimybę pirkti jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovas ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu pirmą kartą sudarė 2008-09-17 d.

Nors nuo 2012-01-01 d. įsigaliojusios metodikos 27.2. numatė, kad žemėtvarkos skyrius raštu informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytus asmenis, (į šį sąrašą patenka ir ieškovas, nes jis yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l.76, 1 t.)) kurie nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų pirkti arba kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kad iki Metodikos 26.6 punkte nustatytos datos, šiuo atveju iki 2012-01-16 d., jie gali pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti (ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui) šiuos žemės sklypus, nurodant, kad pagal pateiktus prašymus naudojami žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad tretysis asmuo J. K. 2009-02-11 d. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių nurodydama norinti pirkti 150 ha žemės ūkio veiklai Biržų savivaldybės (duomenys neskelbtini) k.v., o 2011-02-11 d. prašymu, kuris žemėtvarkos skyriuje gautas 2011-02-18 d., prašydama suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti 290 ha žemės toje pačioje kadastro vietovėje (b.l.107-110, 1 t.) ir pagal jos nustatytu laiku pateiktus prašymus pirkti žemę ir buvo suformuoti žemės sklypai pirkti, tame tarpe ir ginčo žemės sklypas, todėl net ieškovui ir pateikus iki 2012-01-16 d. prašymą nuomoti ginčo sklypą, jam šis sklypas nuomai nebūtų buvęs projektuojamas, kadangi kiti asmenys pageidavo šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, visi virš nurodyti atsakovo priimti įsakymai yra galiojantys, nes jie nėra nuginčyti ar panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, kuriais patvirtintas šios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei pretendentų sąrašas ir kuriais ginčo sklypas (padalintas į du atskirus sklypus) yra priskirtas ir suprojektuotas pretendentei J. K. juos pirkti iš valstybės.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybės, ieškovo ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu nurodyto žemės sklypo nuomos sutartį.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos visos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str. teismas

Nusprendžia:

Ieškovo B. U. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bei trečiajam asmeniui J. K. dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. U. (a.k(duomenys neskelbtini) 20,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.