- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-22-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00458-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- B. U.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- J. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-22-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. U. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-558-434/2013 pagal ieškovo B. U. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bei trečiajam asmeniui J. K. dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą sudaryti su juo 11,60 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kadangi jis šį sklypą nuomojo nuo 2008 m. Nors nuomos sutartys būdavo kasmet sudaromos vienerių metų laikotarpiui, tačiau sekančiais metais pagal jo prašymą jos būdavo pratęsiamos. 2011 m. dėl šio žemės sklypo nuomos sutartis vėl buvo sudaryta vieneriems metams. Šį sklypą jis norėjo įsigyti nuosavybėn, tačiau žemėtvarkos specialistė jam pasakė, kad prašymo pirkimui negali priimti, nes dar reikia vienerius metus jį nuomoti. Baigiantis nuomos sutarčiai sužinojo, kad nuomos sutartis su juo šiam sklypui nebus pratęsta, kadangi jis yra suprojektuotas jau kitam asmeniui. Kadangi jis buvo šio žemės sklypo nuomininkas, mano, kad žemėtvarkos skyrius jį turėjo informuoti apie tai, kad jį ketinama parduoti, nes jis, būdamas nuomininku, tokios informacijos neturėjo ir nežinojo, o turėjo pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo B. U. 20,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad byloje esantys duomenys (b.l.74, 1 t.) patvirtina, jog ieškovas Biržų žemėtvarkos skyriui 2008-03-14 pateikė prašymą suprojektuoti jam žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti 31,5 ha žemės ūkio veiklai žemės sklypą Biržų savivaldybės Papilio seniūnijos Parovėjos ir Pariškių kaimuose ir jam įstatyme nustatyta tvarka buvo suprojektuoti 36,3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai Biržų rajone, Papilio seniūnijoje, Papilio ir Pariškių kaimuose (b.l.60-73, 1 t.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyriaus vedėjo 2013-04-23 įsakymu (b.l.148-152) nuspręsta juos jam parduoti. Byloje kilo ginčas dėl 11,60 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nurodė, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nutarimo 3 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui, prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, ko neneigia ir ieškovas, kad jis iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. būtų pateikęs prašymą žemėtvarkos skyriui dėl ginčo žemės sklypo pirkimo. Nustatė, kad byloje esantys duomenys rodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakymu “Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo” (b. l. 102-103) paskelbta projekto rengimo pradžia, informacija apie šį įsakymą skelbta spaudoje (b. l. 101), kur buvo nurodyta, kad pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę) ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai ar patikėjimo teise naudoti, iki 2012-01-16 Biržų žemėtvarkos skyriui gali pateikti prašymus bei kitus dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-30 įsakymu „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo“ (b. l. 95-100, 1 t.) su vėlesniais pakeitimais patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus įgyti nuosavybėn žemę, mišką ir nuomoti valstybinę žemę Biržų rajono Papilio seniūnijoje Papilio kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame ieškovas neįrašytas. Parengtas projektas nuo 2012-09-07 iki 2012-10-05 buvo pateiktas viešam svarstymui (b. l. 83, 1 t.), o Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-03-28 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-330 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (b.l.119-127, 1 t.) projektas patvirtintas. Taip pat patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas, pagal kurį trečiajam asmeniui J. K. suprojektuoti numatomi parduoti, be kitų sklypų, ir 6,50 bei 5,50 ha valstybinės žemės sklypai Nr.214/0006 ir 215/0006, t.y. ginčo sklypas, padalintas į du sklypus. Vadovavosi Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Nurodė, kad tokia metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-12-16 įsakymo Nr. 3D-928 redakcija), kuri nustato žemėtvarkos projektams keliamus reikalavimus, ji detaliai reglamentuoja žemėtvarkos projekto rengimo, derinimo, svarstymo bei tvirtinimo tvarką. Pripažino, kad atsakovas, rengdamas Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, laikėsi įstatymo reikalavimų ir jų nepažeidė. Nurodė, kad metodika, galiojusi iki 2011-12-31 d., nenustatė žemėtvarkos skyriui imperatyvo žemėtvarkos projekto rengimo etape informuoti valstybinės žemės nuomininkus apie galimybę pirkti jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus, nes nuo 2008-08-15 d. neteko galios metodikos nuostata, kad skyrius projekto rengimo etape privalo informuoti valstybinės žemės nuomininkus apie galimybę pirkti jų nuomojamus valstybinės žemės sklypus. Įvertino, kad ieškovas ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu pirmą kartą sudarė 2008-09-17 d. Pripažino, kad nors nuo 2012-01-01 d. įsigaliojusios metodikos 27.2. numatė, kad žemėtvarkos skyrius raštu informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytus asmenis, (į šį sąrašą patenka ir ieškovas, nes jis yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l.76, 1 t.)) kurie nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų pirkti arba kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kad iki Metodikos 26.6 punkte nustatytos datos, šiuo atveju iki 2012-01-16 d., jie gali pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti (ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui) šiuos žemės sklypus, nurodant, kad pagal pateiktus prašymus naudojami žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad tretysis asmuo J. K. 2009-02-11 d. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių nurodydama norinti pirkti 150 ha žemės ūkio veiklai Biržų savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio k.v., o 2011-02-11 d. prašymu, kuris žemėtvarkos skyriuje gautas 2011-02-18 d., prašydama suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti 290 ha žemės toje pačioje kadastro vietovėje (b.l.107-110, 1 t.) ir pagal jos nustatytu laiku pateiktus prašymus pirkti žemę ir buvo suformuoti žemės sklypai pirkti, tame tarpe ir ginčo žemės sklypas. Todėl net ieškovui ir pateikus iki 2012-01-16 d. prašymą nuomoti ginčo sklypą, jam šis sklypas nuomai nebūtų buvęs projektuojamas, kadangi kiti asmenys pageidavo šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgė į tai, kad visi anksčiau nurodyti atsakovo priimti įsakymai yra galiojantys. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą nesant jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu nurodyto žemės sklypo nuomos sutartį. Iš ieškovo valstybei priteisė visas teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (LR CPK 96 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą su ieškovu sudaryti 11,60 ha žemės sklypo, esančio Parovėjos k. Papilio kadastrinėje vietovėje, Biržų raj. nuomos sutartį. Teigia, kad teismas nepagrįstai akcentavo susidariusią situaciją kaip žemės reformos teisinius santykius ruošiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir tuo pagrindu vykdant valstybei priklausančios žemės pardavimą ir nuomą, visus šių santykių dalyvius sutapatindamas į vientisą masę ir nematydamas skirtumo tarp atskirų šių santykių grupių. Ieškovas nurodytą žemės sklypą nuomoja nuo 2008-09-17, sudarius Valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakovo teritoriniu padaliniu - Biržų žemėtvarkos skyriumi, kas metus sutartis būdavo pratęsiama. Ieškovas buvo išsakęs savo pageidavimą nuomojamą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn, tačiau vienu metu jam buvo paaiškinta, kad pateikti prašymą dėl sklypo pirkimo galės tik išsinuomavęs jį metus. Pakartotinai pasidomėjus galimybe pateikti prašymą nuomojamo sklypo pirkimui, ieškovui buvo paaiškinta, kad negalima to padaryti, nes Vyriausybės sprendimu tokių prašymų priėmimas yra sustabdytas. Ieškovas savo, kaip nuomininko, pareigų per visą laiką nepažeidė, tuo tarpu atsakovas, nevykdė pareigos, numatytos LR CK 6.560 str. Mano, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje metodika patvirtinta atsakovo aukštesnio organo, o ruošta greičiausiai paties atsakovo ir pritaikyta taip, kad ją būtų galima naudoti sau patogiai ir norima linkme. Metodikos nuostatos neturėtų prieštarauti įstatymų reikalavimams, o šiuo atveju tai akivaizdu. Nustatymas sau sąlygų, kaip elgtis su nuomos santykio šalimi, bei galimybe pačiam traktuoti ir spręsti kaip elgtis su kita sandorio šalimi, spręsti, ar tai sukurs jam teisines pasekmes, ar ne, tikrai neatitinka nei teisėtumo, nei sąžiningumo principų reikalavimų. Tretysis asmuo J. K. pateikė kelis prašymus įsigyti nuosavybėn žemės sklypus šioje kadastrinėje vietovėje, tačiau tai nebuvo prašymai įsigyti konkrečius žemės sklypus, o tik žemę toje kadastrinėje vietovėje. Mano, kad neteisinga tai traktuoti, kaip pageidavimą įsigyti ir ieškovo nuomojamą žemės sklypą ir neinformuoti ieškovo, kad jis gali pateikti prašymą ir toliau nuomoti žemės sklypą, kadangi turi tam ir pirmumo teisę, kaip turėtų pirmumo teisę jį įsigyti nuosavybėn, kai bus atnaujinta galimybė pateikti tokį prašymą. Atsakovo veiksmai ir sprendimai rodo, kad didelius žemės masyvus įsigyti pageidaujantiems, nesvarbu kur gyvenantiems asmenims suteikiama nesuprantama pirmenybė, o toje vietovėje gyvenančiam jaunajam ūkininkui yra daromi trikdžiai, kurie tikrai prieštarauja įstatymams. Šiuo atveju nebuvo LR CK 6.562 str. numatytų žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų, ieškovas turėjo teisę atnaujinti dar galiojančią nuomos sutartį (LR CK 6.566 str.) ir būtų tai padaręs nustatytu laiku, jeigu atsakovas būtų įvykdęs savo paties nusistatytą pareigą- informuoti ieškovą apie tai.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybai prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Ž-129 „Dėl Biržų rajono Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Biržų rajono Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ieškovui B. U. suprojektuoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Dalyvaudamas šiame žemėtvarkos projekte B. U. įvykdė visus reikalavimus, nurodytus Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje ir nusipirko norimus sklypus, todėl mano, kad ieškovas yra tinkamai susipažinęs su Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu tvarka ir galiojančiais terminais, todėl jo pretenzijos yra visiškai nepagrįstos. Visi asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinę žemę Biržų rajono Parovėjos kadastro vietovėje, galėjo iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. kreiptis į Biržų skyrių bet kuriuo darbo laiku ir pateikti prašymus bei kitus dokumentus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Prašymo B. U. iki šios datos nepateikė, todėl neteko galimybės dalyvauti šiame projekte ir nusipirkti žemės Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Prašymo Biržų skyriui B. U. nepateikė ir iki 2012 m. sausio 16 d., dėl to pagrįstai nebuvo įtrauktas į Biržų skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-105 „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo (Biržų rajono savivaldybė)“ patvirtintą asmenų, kuriems Biržų rajono Papilio kadastro vietovėje buvo suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nenumatyta galimybė priimti dokumentus po nustatytos datos, t.y. po 2012 m. sausio 16 d., kurį yra nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. patvirtintame įsakyme Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-876. Dėl šios priežasties valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai B. U. nebuvo projektuojami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas Biržų žemėtvarkos skyriui 2008-03-14 pateikė prašymą suprojektuoti jam žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti 31,5 ha žemės ūkio veiklai žemės sklypą Biržų savivaldybės Papilio seniūnijos Parovėjos ir Pariškių kaimuose ir jam įstatyme nustatyta tvarka buvo suprojektuoti 36,3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai Biržų rajone, Papilio seniūnijoje, Papilio ir Pariškių kaimuose (b.l.60-73, 1 t.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų skyriaus vedėjo 2013-04-23 įsakymu (b.l.148-152) nuspręsta juos jam parduoti. Byloje kilo ginčas dėl 11,60 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Parovėjos kaime, Papilio kadastro vietovėje, Biržų rajone, nuomos sutarties atnaujinimo. Šį sklypą ieškovas buvo išsinuomojęs iš valstybės 2008-09-17 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 209 (b.l. 6, 1 t.), 2010-04-09 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 266 (b.l. 49, 1 t.) ir 2011-05-03 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 21SŽN-(14.21.62)- 294 (b.l. 8, 1 t.), žemės sklypas būdavo išnuomojamas 1 metų laikotarpiui. Ieškovas norėjo minėto žemės sklypo nuomos sutartį atnaujinti ir 2012 metais, tačiau sužinojo, kad žemės sklypas bus parduotas kitam asmeniui ir nuomos sutartis neatnaujinta.
Iš 2012-06-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsakymo B. U. Dėl naudojamos 11,60 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, esančios Parovėjos k., Biržų raj., Papilio kadastro vietovėje, pardavimo kitam asmeniui, nustatyta, kad ieškovui buvo išaiškinta, kad praleido nustatytus terminus prašymo pirkti ar nuomoti nuomojamą valstybinį žemės sklypą pateikimui (b.l. 11, 1 t.). B. U. paaiškinta, ką patvirtina byloje esantys duomenys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakymu “Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo” (b. l. 102-103) paskelbta projekto rengimo pradžia (2012-02-08), informacija apie šį įsakymą skelbta spaudoje (b. l. 101), kur nurodyta, kad pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę) ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai ar patikėjimo teise naudoti, iki 2012-01-16 Biržų žemėtvarkos skyriui gali pateikti prašymus bei kitus dokumentus. Prašymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo turėjo būti pateikti dar iki 2011-08-24. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo nuomos, o ne pirkimo-pardavimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką, dėl ko išsamiai pasisakyta skundžiamame apylinkės teismo sprendime. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išnuomoti jam 11,60 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Parovėjos kaime, Papilio kadastro vietovėje, Biržų rajone, iki 2012-01-16., kaip nustatyta ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-30 įsakyme Nr.21 VĮ- (14.21.2)- 876 „Dėl teritorijos Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo” (CPK 178 str.).
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-30 įsakymu „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo“ (b. l. 95-100, 1 t.) su vėlesniais pakeitimais buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus įgyti nuosavybėn žemę, mišką ir nuomoti valstybinę žemę Biržų rajono Papilio seniūnijoje Papilio kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame ieškovas neįrašytas. Parengtas projektas laikotarpiu nuo 2012-09-07 iki 2012-10-05 buvo pateiktas viešam svarstymui (b. l. 83, 1 t.) ir Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-03-28 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-330 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (b.l.119-127, 1 t.) projektas patvirtintas. Taip pat patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas, tarp jų trečiajam asmeniui J. K. suprojektuoti numatomi parduoti, be kitų sklypų, ir 6,50 bei 5,50 ha valstybinės žemės sklypai Nr.214/0006 ir 215/0006, t.y. ginčo sklypas, padalintas į du atskirus sklypus. Pažymėtina, kad J. K. dar 2009-02-11 kreipėsi į žemėtvarkos skyrių nurodydama norinti pirkti 150 ha žemės ūkio veiklai Biržų savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio k.v., o 2011-02-11 d. prašymu, kuris žemėtvarkos skyriuje gautas 2011-02-18 d., prašydama suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti 290 ha žemės toje pačioje kadastro vietovėje (b.l.107-110, 1 t.).
Apeliantas teigia, kad atsakovas pažeidė savo pareigą informuoti ieškovą, kad nuomojamas žemės sklypas yra parduodamas ir jis mano, kad turi pirmumo teisę atnaujinti valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės materialiojo turto – žemės – nuomos sutartims taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXIX skyrių normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybinės žemės nuomos reglamentavimą. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgdama į valstybinės žemės (sklypo) socialinę paskirtį, kuri nulemia, be kita ko, ir viešojo intereso buvimą valstybinės žemės nuomos santykiuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, ribojantis šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Poįstatyminiuose teisės aktuose yra detalizuojama, kaip įstatymuose įtvirtintos nuostatos turi būti įgyvendinamos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 11 punktas numato, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir pageidaujantis ją atnaujinti, prieš 3 mėnesius iki sutarties termino pabaigos pateikęs prašymą atnaujinti sutartį, turi pirmenybės teisę ją atnaujinti nesilaikant šių taisyklių 6 punkte nustatytos pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo atnaujinti žemės nuomos sutartį gavimo dienos priėmus sprendimą ją atnaujinti, pagal šias Taisykles sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Vadovaujantis taisyklių 13 punktu žemės sklypų nuomos organizatorius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis išsinuomoti žemės sklypą, gavimo prašymą išnuomoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai nuomos sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma rengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti, nurodomi atsisakymo motyvai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 41 d. teritorijų planavimo dokumentai– bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Žemėtvarkos schemos ir planai (projektai) vadovaujantis minėto įstatymo 15 str. 1d. 1p. yra priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl 2011-05-03 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21SŽN-(14.21.62)- 294 atnaujinimo ir kad atsakovas būtų surašęs motyvuotą atsisakymą sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį. Visgi, iš byloje esančių duomenų pripažintina, kad su ieškovu sudaryta nuomos sutartis nebuvo atnaujinta, nes buvo vykdomas žemės reformos žemėtvarkos projektas, numatyta svarstyti asmenų, norinčių įgyti nuosavybėn žemę, mišką ir nuomoti valstybinę žemę Biržų rajono Papilio seniūnijoje Papilio kadastro vietovėje, iki 2012-01-16 pateiktus prašymus, taip pat asmenų, norinčių nusipirkti valstybinius žemės paskirties žemės sklypus, iki 2011-08-24 pateiktus prašymus, o tokių prašymų ieškovas nepateikęs.
Apeliantas teigia, kad tretysis asmuo J. K. nebuvo pareiškusi prašymo dėl ginčo sklypo pirkimo, ji tik prašė leisti įsigyti 290 ha žemės neindividualizuojant žemės sklypų. Šis teiginys vertintinas kritiškai, kadangi atsakovo vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto eigoje iš laisvos valstybinės žemės plotų, taip pat ir ginčo sklypo Nr. LF-29/0006 (11.80 ha) (b.l.104-106, 1 t.), buvo formuojami žemės sklypai. Šiuos sklypus pretendentai išsirinko 2012-03-06 Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijoje Papilio kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės, susirinkimo metu. Iš minėto susirinkimo protokolo nustatyta, kad tretysis asmuo J. K. iš laisvos žemės fondo pasirinko iš žemės sklypo Nr. LF-29/0006 (11.80 ha) suprojektuotus žemės sklypus Nr. 214/0006 (6.50 ha), 215/0006 (5.50 ha) (b.l. 88-94 1 t.). Kadangi pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypą buvo numatoma parduoti, t.y. panaudoti kitoms reikmėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas neturėjo pareigos ieškovui atnaujinti žemės sklypo nuomos sutarties aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kaimo vietovėje metodikos patvirtinimo“ (2011-12-16 redakcija) patvirtintos metodikos 27 punkte numatyti žemėtvarkos skyriaus atliktini darbai patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, tame tarpe: 27.1. vietiniame laikraštyje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsakymo dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo priėmimo dienos paskelbti apie patvirtintoje teritorijoje pradedamą rengti žemėtvarkos projektą, nurodant patvirtintos teritorijos plotą; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą; terminą, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus vardą, pavardę, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, adresą, telefoną ir tai, kad su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu suinteresuoti asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba žemėtvarkos skyriuje; 27.2. raštu informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytus asmenis, kurie nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų pirkti arba kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kad iki Metodikos 26.6 punkte nustatytos datos (šiuo atveju iki 2011-01-16) jie gali pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti (ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui) šiuos žemės sklypus, nurodant, kad pagal pateiktus prašymus naudojami žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju, reikalinga informacija apie rengiamą žemėtvarkos projektą buvo skelbta spaudoje (b. l. 101), nurodžius, kad pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę) ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai ar patikėjimo teise naudoti, iki 2012-01-16 Biržų žemėtvarkos skyriui gali pateikti prašymus bei kitus dokumentus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad žemėtvarkos skyrius būtų raštu informavęs ieškovą, kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l.76, 1 t.) ir patenka į asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje, sąrašą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų buvęs informuotas Metodikos 27.2 punkte nustatyta tvarka, ir jis iki 2012-01-16 d. būtų pateikęs prašymą nuomoti ginčo sklypą, jam šis sklypas nuomai nebūtų buvęs projektuojamas, nes įstatymu prioritetas suteiktas žemės pardavimui, o ne nuomai ir J. K. pageidavo šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka, tokį prašymą ji yra padavusi savalaikiai- iki 2011-08-24 d., o ieškovas terminą pareikšti prašymą dėl žemės sklypo pirkimo yra praleidęs. Nors atsakovas, rengdamas Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nepranešė ieškovui apie galimybę pateikti prašymą dėl sklypo nuomos ir tuo pažeidė Metodikos 27.2 p. numatytą reikalavimą, taip pat pažeidė CK 6.560 str. numatytą pareigą informuoti nuomininką apie numatomą žemės sklypo perleidimą, tačiau toks nukrypimas nuo tvarkos esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms galėtų būti vertinamas kaip neesminis pažeidimas. Ieškovas net ir gavęs tokį pranešimą nebūtų galėjęs su atsakovu sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dėl to, kad ją buvo numatyta parduoti asmeniui, pageidaujančiam ją nusipirkti- trečiajam asmeniui. Pirmiau nurodytos teisės normos prioritetą suteikė valstybinės žemės pardavimui ir nustatė terminą tokio prašymo pateikimui ir tik neatsiradus pageidaujančių ją pirkti, kitu norminiu aktu buvo nustatytas terminas prašymui dėl nuomos pateikimui. Priešingai apeliantui, šalių sudaryta žemės sklypo sutartis nebuvo nutraukta, ji tik nebuvo atnaujinta ir iki šiol sklypas nėra perleistas trečiajam asmeniui. Todėl teigti, kad ieškovo neinformavimas pažeidė jo interesus, ar dėl to jis patyrė turtinės žalos, nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo priimti įsakymai, kuriais patvirtintas kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei pretendentų sąrašas ir kuriais ginčo sklypas (padalintas į du atskirus sklypus) yra priskirtas ir suprojektuotas pretendentei J. K. juos pirkti iš valstybės, yra galiojantys, nes jie nėra nuginčyti ar panaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nekelia reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-30 įsakymo „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, 2013-03-28 įsakymo Nr. 21VĮ-(14.21.2)-330 „Dėl Biržų rajono savivaldybės Papilio seniūnijos Papilio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, todėl jų teisėtumo tikrinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad nesudarius su juo žemės nuomos sutarties buvo pažeisti CK 6.566 str. reikalavimai. Šioje teisė normoje numatyta, kad kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemė pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kaip jau minėta aukščiau, bendrosios CK šeštosios knygos XXIX skyriaus normos yra taikomos atsižvelgiant į specialų valstybinės žemės nuomos reglamentavimą. Specialiuose įstatymuose ir juos detalizuojančiuose poįstatyminiuose aktuose yra numatyti atvejai, kada ir kokie asmenys turi pirmumo teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Kadangi nagrinėjamu atveju tretysis asmuo J. K. su atsakovu ketina sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o ne nuomoti žemę, todėl aukščiau minėtos CK normos taikymas negalimas, taip pat dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nespręstinas klausimas dėl to, kas turi pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Nutarus palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, naikintinos Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. draudimas atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM sudaryti 11,60 ha žemės sklypo (bloko Nr. 0006, sklypo Nr. 29-1), esančio Parovėjos k., Papilio kadastrinėje vietovėje, Biržų r., (pagal naujai parengtą projektą 6,50 ir 5,50 ha valstybinės žemės sklypai Nr. 214/0006 ir 215/0006) pirkimo-pardavimo sandorius.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM sudaryti 11,60 ha žemės sklypo (bloko Nr. 0006, sklypo Nr. 29-1), esančio Parovėjos k., Papilio kadastrinėje vietovėje, Biržų r., (pagal naujai parengtą projektą 6,50 ir 5,50 ha valstybinės žemės sklypai Nr. 214/0006 ir 215/0006) pirkimo-pardavimo sandorius.