Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Ž. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir D. Ž. skirti galutinė nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Liudytojas A. Z. patvirtino liudytojo A. K. parodymus. Teismas ir dėl šio liudytojo parodymų nenuoseklumo padarė klaidingas išvadas, kritiškai juos vertindamas ir jais nesivadovaudamas.

Teigia, kad teismas nepagrįstai, konstatavo, kad ir jo parodymai yra nenuoseklūs, motyvuodamas tik tuo, jog 2011-07-15 paaiškinime jis parodė, kad jis eismo įvykio metu sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, automobilį vairavo jam nepažįstamas jaunuolis, o teismo posėdžio metu teigė, kad prie Rokiškio ežero sutikęs A. ir A. paprašė A. K. pavairuoti automobilį. Nurodo, kad iš matymo pažinojo tik A. Z., o tik vėliau, po įvykio sužinojo, kad kartu su juo buvęs kitas jaunuolis yra A. K.. 2011-07-29 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad eismo įvyko metu vairavo ne jis, o jaunuolis vardu A.. Be to, nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis 2011-07-15 duodamas paaiškinimus buvo neblaivus ir blogai jautėsi.

Nurodo, kad liudytojų J. Ž. ir A. M. parodymai vertintini kaip nenuoseklūs, subjektyvūs ir neatitinkantys bylos medžiagos, kadangi šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra visiškai analogiški, todėl yra subjektyvūs. Jų parodymai dėl tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybių skirtingi. Tarnybiniai pranešimai yra tendencingi jo atžvilgiu ir dėl to, kad jau tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad į automobilio galą perlipantis asmuo yra D. Ž., bei nurodyti, jo gimimo metai.

Nors policijos pareigūnas J. Ž. parodė, kad matė, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo D. Ž., tačiau teisme parodė, kad įvykio aplinkybėms nustatyti jis protokolo iš karto nesurašė, o atliko tyrimą, todėl teigia, kad J. Ž. įvykio aplinkybės nebuvo aiškios.

Pažymi, kad A. M. parodė, jog nuo nepaklususio sustoti automobilio persekiojimo momento iki jo atsitrenkimo į medį, visą laiką automobilio nematė, taip pat nematė ir atsitrenkimo į medį momento. Tuo tarpu liudytojas J. Ž. kategoriškai tvirtino, kad persekiojamas automobilis buvo visą laiką akivaizdoje bei matė patį autoįvykio momentą, kas mažai tikėtina, nes persekiojamas automobilis pravažiavo dideliu greičiu pro stovinčius poste pareigūnus. A. M. teisme nepatvirtino, kad matė būtent jį vairuojant automobilį, ji tik padarė loginę išvadą, kad jis vairavo automobilį. Nurodo, kad atsitrenkus priekiu į medį, inercinės jėgos poveikis jį, gale sėdintį, galėjo blokšti automobilio judėjimo kryptimi į priekinę automobilio dalį, o po kelėtos sekundžių jam grįžtant atgal į sėdimą vietą, tai pamatė pareigūnai.

Tai, kad eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad įvykio metu buvo naktis ir apsiniaukę, automobilis yra sportinio tipo, dvidūris, sumažintais tonuotais šoniniais galiniais langais, pareigūnų teiginiai jog akivaizdžiai matė, kaip D. Ž. perlipinėjo iš vairuotojo vietos ant galinės sėdynės, yra vertintini kritiškai.

Apibendrindamas teigia, kad policijos pareigūnų parodymai, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent D. Ž. yra subjektyvūs, prieštaraujantys tarpusavyje ir kitai bylos medžiagai, todėl negali būti laikomi nuosekliais ir teisingais bei jais grindžiama jo kaltė. Be to, teismas nepagrįstai policijos pareigūnų parodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nei kitiems bylos įrodymams.

Nurodo, kad eismo įvykio metu dalyvavo ir A. T. ir T. U., tačiau teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių šiuos liudytojus išsikviesti į teismo posėdį ir juos apklausti. Iš to darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pažeidė ATPK 248 str. reikalavimus.

Byloje yra gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės atsiliepimas į paduotą apeliacinį skundą, kuriuo nurodoma, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nutarimas yra pagrįstas, prašo palikti jį nepakeistu ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas pagrįstai nesivadovavo A. K. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis jau 2011-07-25 duodamas paaiškinimus, t.y. praėjus po įvykio trumpam laiko tarpui – 10 dienų, klaidingai nurodė įvykio dieną, suklysdamas visa savaite. Be to, administracinėn atsakomybės patraukto D. Ž. paaiškinimai bei A. K. parodymai, jog ne D. Ž. vairavo automobilį įvykio metu, o A. K. yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti ar juos kritiškai vertinti. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teisingai nustatyta, kad automobilį vairavo ir administracinius teisės pažeidimus padarė būtent D. Ž..

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių J. Ž. ir A. M. 2011-07-15 tarnybinių pranešimų matyti, kad vairuotojui nesuvaldžius automobilio ir atsitrenkus į medį, jie privažiavo prie automobilio, jį apšvietus šviesomis akivaizdžiai matė, kaip D. Ž. perlipo iš vairuotojo vietos ant galinės sėdynės, automobilyje buvo dar du piliečiai – T. U. ir A. T., matė, kad iš automobilio niekas neišlipo (b.l. 14, 15). Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai parodė, kad po to, kai automobilis atsitrenkė į medį, iš karto prie automobilio privažiavo, iš automobilio niekas nepabėgo, nors D. Ž. neigė vairavęs automobilį ir aiškino, kad vairuotojas išlipo ir išėjo, matė, kaip D. Ž. perlipo į automobilio galą (b.l. 41-46). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš jo vaizdo įrašo matyti, kad D. Ž. 2011-07-15 atvažiuoja automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Rokiškio m., Respublikos g. ir iš jos išvažiuoja, pats vairuodamas automobilį. D. Ž. nepaneigė, kad mašiną tuo metu vairavo jis. Iš byloje esančių A. T. paaiškinimų matyti, kad jis nurodė, jog automobilyje važiavo jis, D. Ž., T. U., o T. U. paaiškino, kad po įvykio, automobilyje sėdėjo D. Ž. ir A. T. (b.l. 8, 10). Vertinant šiuos A. T. ir T. U. paaiškinimus kartu su byloje esančiais liudytojų J. Ž. ir A. M. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais bei byloje esančiu vaizdo įrašu, teismui nekyla abejonių, kad administracinius teisės pažeidimus vairuodamas automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) padarė D. Ž., todėl jis skundžiamu nutarimu nubaustas pagrįstai.

Apeliacinio skundo teiginys, kad negalima vadovautis byloje esančiais J. Ž. ir A. M. tarnybiniais pranešimais, kadangi jie yra vienodi, nepagrįstas. Šie liudytojai buvo apklausti teisme, patvirtino, kad įvykio dieną abu dirbo, teisme analogiškai nurodė esmines įvykio aplinkybes. Tai, kad jau tarnybiniuose pranešimuose nurodyti D. Ž. vardas, pavardė ir gimimo metai, liudytojų subjektyvumo, kaip teigiama skunde, nerodo, kadangi savaime aišku, jog tarnybiniai pranešimo buvo rašomi ne įvykio vietoje.

Nepagrįsti pareiškėjo išvedžiojimai, jog pareigūnai negalėjo visą laiką stebėti jo automobilio. Akivaizdu, jog tuo atveju jei pareigūnai būtų atsilikę tiek, kad nebematytų kur važiuoja persekiojamas automobilis, jie paprasčiausiai nebūtų žinoję kur važiuoti. Todėl pareigūno J. Ž. teiginiai, jog persekiojamas automobilis visą laiką buvo matomumo ribose yra logiški ir nekeliantys abejonių. Tuo pačiu tai reiškia, jog po pareiškėjo automobilio atsitrenkimo į medį pareigūnai buvo pakankamai arti, jog galėtų aiškiai matyti, kad iš automobilio niekas neišlipo, o vairuotojas perlipo į galinę sėdynę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.