- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- A-2328-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00689-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 26 d. bausmę atliko Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose, kur jam teko mažesnis gyvenamasis plotas nei nustatyta teisės aktuose. Baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą. Gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos vietomis buvo padengtos pelėsiu, patalpose gausu graužikų (pelių) bei kitų buitinių parazitų (tarakonų, musių). Gyvenamųjų patalpų dirbtinis dieninis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, dėl patalpose įrengtų dviaukščių lovų per langus nepatekdavo pakankamai natūralios šviesos. Sanitariniuose mazguose nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius, dėl to tekdavo laukti eilėse. Sanitariniame mazge dėl blogos ventiliacijos sistemos jautėsi blogas kvapas.
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų Alytaus PN veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, orumo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, kurią vertino 15 000 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose 7 lokalinio sektoriaus 8 būryje, kuriame vienam asmeniui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Alytaus PN užtikrina teisės aktų reikalaujamą temperatūrą ir dirbtinę apšvietą, patalpos ventiliuojamos per langus, patalpas tvarko patys nuteistieji. Sanitariniai mazgai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis, kiekviena kabina turi duris. Paaiškino, kad 7 lokalinio sektoriaus (6, 8 ir 13 būrių) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu šiame sektoriuje gyveno iki 157 nuteistųjų. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. individualia įmone, kuri įstaigoje pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.
6. Pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.
7. Atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad buvo pažeista E. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki skundo padavimo dienos patirtą neturtinę žalą. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.
10. Teismas, remdamasis ieškinio senatį reglamentuojančiomis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. kovo 26 d., todėl daliai skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl pažeistų teisių jis patyrė pažeminimą, psichologines kančias, sveikatos pablogėjimą. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Teismas akcentavo, kad gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismas Alytaus PN prašymą tenkino, skundo reikalavimui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2016 m. kovo 25 d. taikė trijų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė. Teismas vertino pareiškėjo skunde nurodytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d.
12. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su vienam asmeniui tenkančiu plotu gyvenamosiose patalpose, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, Taisyklių 11¹.2 punktas – minimalų 3,6 kv. m plotą kamerų tipo patalpose. Teisės aktai nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmė atliko bendrabučio tipo patalpose, nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 29 d., ir nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrio I miegamąją patalpą, kurios plotas yra 35,1 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas skundo teiginiams dėl gyvenamojo ploto trūkumo pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Gavęs Alytaus PN atsiliepimą bei prie jo pateiktus dokumentus, jų neginčijo. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais rėmėsi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų. Teismas nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, todėl pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje atmetė.
14. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Kadangi šiuo atveju minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.
15. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl drėgmės, netinkamo apšvietimo, ventiliacijos bei pelėsio gyvenamojoje patalpoje, teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Bylą yra pateiktas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), patikrinimas atliktas laikotarpiu, artimu ginčo laikotarpiui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą, temperatūrą bendrabučio tipo kambariuose, nurodė, jog bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėto patikrinimo akto pagrįstumu, dėl to sprendė, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro drėgmę, ventiliaciją, temperatūrą, apšvietą gyvenamosiose patalpose. Teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąsias patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę išvengiant pelėsio veisimosi patalpose. Teismas nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl drėgmės patalpose, netinkamos ventiliacijos, pelėsio buvimo patalpose, netinkamos apšvietos, todėl pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmetė.
16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad gyvenamojoje patalpoje buvo graužikų ir kitų buitinių parazitų, teismas nurodė, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su uždarąja akcine bendrove „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis”, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog nurodytų įmonių paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos. Tai reiškia, kad atsakovo atstovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų.
17. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikta duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą gyvenamosiose patalpose. Teismas vertino, kad vien sutartys ir jų priedai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų ir sprendė, kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankami, todėl konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.
18. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl sanitarinių įrenginių sanitariniuose mazguose trūkumo teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo norma) (akto redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, jog tualete prausykloje turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušo patalpoje – dušo sietelį penkiolikai asmenų. Nuo 2017 m. liepos 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje numatyta, kad tualete turi būti vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, dušo patalpoje – vienas dušo čiaupas vienam besiprausiančiam asmeniui.
19. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad 7 lokalinio sektoriaus (6, 8 ir 13 būrių) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 5 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu šiame sektoriuje gyveno iki 157 nuteistųjų. Įvertinęs 7 lokalinio sektoriaus (6, 8 ir 13 būriuose) laikomų nuteistųjų skaičių, teismas sprendė, kad unitazų ir pisuarų skaičius nevisiškai atitiko Aprūpinimo normoje nustatytus reikalavimus.
20. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrintas privatumas, nurodė, jog byloje pateikti įrodymai ir foto nuotraukos patvirtina, kad sanitariniuose mazguose buvo įrengtos unitazus vieną nuo kito skiriančios sienelės ir durys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgdamas į vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo tualetų įrengimo atmetė.
21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų (buitinių parazitų bei nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
22. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN, jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
23. Pareiškėjas E. N. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) jo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, kad yra pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareigūnai tyčia nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, dėl to pareiškėjui sąmoningai buvo daroma žala, dėl kurios padarymo jis turi ilgalaikių psichologinių ir fizinių padarinių.
25. Pažymi, kad atsižvelgiant į kalinimo teisės aktuose neatitinkančiomis sąlygomis trukmę ir intensyvumą, į patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jis patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu. Atsižvelgdamas į konstatuotus atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo pažeista jo teisė į kalinimo sąlygas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala pinigais.
Atsiliepimas
26. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
27. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris visus įrodymus tinkamai įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
28. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė Alytaus PN, kuomet jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos bausmės atlikimo sąlygos.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatęs Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl buitinių parazitų naikinimo bei nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, sprendė, jog pareiškėjas dėl to galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, todėl pripažino, kad E. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Alytaus PN atliekant bausmę buvo pažeista. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjo teisių pažeidimą, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pripažino, jog buvo pažeista jo teisė į kalinimo sąlygas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimas turi būti pakeistas priteisiant pareiškėjui 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo niekaip nemotyvavo. Įvertinusi administracinės bylos medžiagą, be kita ko, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.
34. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
35. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nekelia klausimų dėl jų vertinimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo būdu pareiškėjui.
37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėto pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
38. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
39. Paprastai tik esant nežymiems kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nėra. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.