Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jovitos Einikienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti, teigia, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis objektyviais duomenimis ir ginčui aktualiomis teisės aktų normomis.

Nurodo, kad, patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. spalio 12 d. ir nei vieną mėnesį užsieniečiui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas darbo užmokestis. Teigia, jog pareiškėjui ir Bendrovei buvo žinoma, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams negali būti mokamas mažesnis nei 1059,3 Eur atlyginimas. Nurodo, kad kreipėsi į Bendrovę, kad ji pateiktų išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių Bendrovėje įdarbintiems tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (trečiųjų šalių piliečiams, turintiems darbo Bendrovėje pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi) nemokamas tarpininkavimo raštuose įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. 2023 m. vasario 9 d. Bendrovė atsiuntė paaiškinimą, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai dirba pagal grafiką dvi savaites per mėnesį. Pažymi, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ar tarpininkavimo rašte.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, tiek Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1170 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis nei 1 MMA, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Nurodo, kad išnagrinėjęs pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas, mažesnis nei MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis Bendrovėje), todėl konstatavo, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Taip pat 2023 m. kovo 22 d. Valstybinė darbo inspekcija pateikė pranešimą, kad 2023 m. kovo 21 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas 2021 m. gruodžio 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas Nr. ROIK 21150334726, kuriuo Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis 2 punkto nuostatų pažeidimus (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 19 punkto a papunkčiu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbdavys ir darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Nurodo, jog paprašius Bendrovę pateikti paaiškinimus ir papildomus duomenis, prie skundo pateiktos pažymos apie pareiškėjui mokėtą darbo užmokestį nebuvo pateiktos. Teigia, jog patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą gauti oficialūs 2023-02-23 ir 2023-03-27 duomenys, kad pareiškėjas įdarbintas įmonėje nuo 2021 m. spalio 12 d., jam išmokėtos sumos, kurių dydis svyruoja nuo 55,45 iki 665,45 Eur, taigi Bendrovė, nors ir teikia duomenis apie pareiškėjui mokamą atlyginimą, tačiau jis nėra mokamas pagal darbo sutartyje sulygtas sąlygas bei Departamentui pateiktą tarpininkavimo raštą. Mano, kad būtent šie duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokamą atlyginimą, o ne pareiškėjo pateiktose pažymose nurodytos sumos.

Nelaiko reikšmingais skundo argumentus, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas prieš tai kai darbdavys buvo nubaustas, nes nagrinėjamu atveju jie nepaneigia nustatyto ir paties pareiškėjo neginčijamo fakto, jog 2023-03-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paliktas nepakeistas 2021-12-14 Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas Nr. ROIK 21150334726, kuriuo Bendrovės direktorius nubaustas pagal ANK 95 str. 1 d., o bauda nesumokėta.

Dėl Sprendimu taikytos poveikio priemonės proporcingumo pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, yra įgyjama tik asmenimss atitinkant įstatymo reikalavimus.

Nesutinka su Sprendimo išvada, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p., ĮUTP 50 str. 1 d. 19 p. a p. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 23S36459, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė).

2021 m. spalio 20 d. pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, gimęs Rusijos Federacijoje, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) laikotarpiui nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1170 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, jog jo pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis.

2021 m. spalio 21 d. Bendrovė pateikė Departamentui tarpininkavimo raštą Nr. 20211021-129216, kuriame nurodytas pareiškėjo mėnesinis darbo užmokestis – 1170 Eur. Tarpininkavimo raštu Bendrovė patvirtino, kad pareiškėjo darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.

2021 m. lapkričio 18 d. Departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), priėmė sprendimą Nr. 21S41194 pakeisti leidimą laikinai gyventi.

2021 m. gruodžio 31 d. Departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760066410 (toliau – ir Leidimas), galiojantį iki 2023 m. gruodžio 30 d. (pareiškėjui Leidimas įteiktas 2022 m. sausio 5 d.)

2023 m. kovo 27 d. Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 23S36459 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais bei ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas atsižvelgiant į tai, jog: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 3) darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą; 4) darbdavys yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Bylos rašytiniais duomenimis, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 28 d. SODRA gavo įmokas nuo išmokų pareiškėjui, kurių dydis svyravo nuo 55,45 Eur iki 665,45 Eur.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu).

ĮUTP 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Pagal ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktį, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

ĮUTP 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus ĮUTP 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, ĮUTP 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2023 m. gruodžio 30 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Dėl ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymo teisėtumo

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 642 Eur. Tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1,65 (teisinis pagrindas – Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 (2022-01-03 redakcija) 2,5 papunktis)). Taigi, ginčo laikotarpiu aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 1059,30 Eur (642 Eur x 1,65).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2021 m. spalio 12 d., nei vieną mėnesį nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 1059,30 Eur darbo užmokestis. Kaip minėta, iš teismui pateiktų 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. kovo 27 d. suformuotų Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui jo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo pareiškėjo įdarbinimo iki duomenų sugeneravimo išmokėdavo nuo 55,45 eurų iki 665,45 Eur per kalendorinį mėnesį.

Pareiškėjas su skundu pateikė Bendrovės parengtas Pažymas apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., iš kurių matyti, kad įmonė nurodo priskaičiavusi ir išmokėjusi didesnes pareiškėjui darbo užmokesčio sumas. Visgi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija, o vien Bendrovės sudaryti vidaus buhalteriniai dokumentai oficialių Sodros duomenų nepaneigia. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad būtent Sodros duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą, tuo labiau, kad Sodros duomenų neteisėtumo pareiškėjas jokiais įrodymais priešingai neįrodė (pvz., kad buvo perduoti darbdavio sudarytų pažymų duomenys Sodros informacinei sistemai, tačiau ši jų neapskaitė). Be to, ir pagal pareiškėjo pateiktus įmonės dokumentus matyti, kad ne visais mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas reikalaujamas minimalus darbo užmokestis. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis darbo Bendrovėje laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas ir trečiasis asmuo nurodo, kad darbuotojo prašymu jam būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, atitinkamai už tą laikotarpį nebūdavo mokamas minimalus reikalaujamas ir pragyvenimui reikalingas darbo užmokestis. Pareiškėjo pateikti darbuotojo 2022 metais iš esmės kas mėnesį rašyti pareiškimai dėl nemokamų atostogų, kurie pilnai neatsispindi Sodros duomenų bazėje dėl nedraudžiamųjų laikotarpių ir tik patvirtina atsakovo skundžiamame administraciniame sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad vertintinas vidutinis pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis per atitinkamą laikotarpį, o ne atskirai kiekvienas kalendorinis mėnesis, nes Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Bylos duomenimis, pareiškėjo patikrinimo metu 2021 m. MMA buvo 642 Eur; 2022 m. – 730 Eur; 2023 m. – 840 Eur. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Dėl ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio taikymo teisėtumo

Kaip minėta, pagal ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei bendrovė, įdarbinusi užsienietį pagal darbo sutartį, ar jos vadovas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Byloje nėra ginčo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2021-12-14 nutarimu Nr. ROIK 21150334726 Bendrovės direktorių A. K. už Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir jam skyrė 3 000 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo atmetimo. Duomenų, jog bauda būtų sumokėta, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio nuostatą yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019).

Pareiškėjo skundo teiginys, kad jam leidimas gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, šiame kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi teisės nuostatų pažeidimo, už kurį direktoriui pritaikyta administracinė atsakomybė, padarymo metu, A. K. buvo Bendrovės atstovas, įgyvendinantis vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas, dėl ko yra pagrindas konstatuoti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunktyje įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Šios nuostatos taikymo pagrindą taip pat sudaro ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog direktorius būtų sumokėjęs jam VDI nutarimu paskirtą baudą, nors įstatymas vienerių metų terminą būtent ir sieja su diena, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas.

Liteko duomenimis nustatyta, kad Bendrovė taip pat yra bausta administracine tvarka už įdarbinimo tvarkos pažeidimus: 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. NUĮPBI 20159 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatų pažeidimo (dėl užsieniečių nelegalaus darbo). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2732-535/2022 atmetė Bendrovės skundą. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka (Nr. eA-869-789/2023). Duomenų apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nurodytoje administracinėje byloje nėra.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vertintina, jog pareiškėjo darbdavys ir darbdavio vadovas yra bausti už įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nelegalų darbą, kaip nustatyta ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje). Neatitiktis ĮUTP reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas keturiais savarankiškais pagrindais.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.