Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-07-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-6124-991/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-16
Bylos Nr.
e2YT-6124-991/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03099-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Pareiškėjas
D. L.
Advokatai
Darius Jurgutis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6124-991/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03099-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

sekretoriaujant Mortai Kungienei, Indrei Benetytei,dalyvaujant pareiškėjos D. L. atstovui advokatui Dariui Jurgučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jos brolio K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldimą turtą faktiškai pradėjo valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis K. M.. Po pareiškėjos brolio mirties liko pareiškėjai žinomas palikėjo turtas, t. y. nuomojamame socialiniame būste likę asmeniniai daiktai, garažo raktai, nuotraukų albumai, asmens dokumentai, du garažai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėja yra K. M. sesuo ketvirtos eilės ir vienintelė įpėdinė pagal įstatymą, nuo 2007 metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau ir JAV). Pareiškėjos brolis buvo II grupės invalidas ir gyveno socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). 1995 metais brolis vedė L. M., tačiau jų santuoka nutrūko 1997 metais. Kitos santuokos K. M. nebuvo sudaręs. Vaikų brolis neturėjo. Su buvusia brolio sutuoktine L. M. pareiškėja palaikė santykius ir po santuokos iširimo. Mirus pareiškėjos broliui, pareiškėja neturėjo galimybės asmeniškai grįžti į Lietuvą, tačiau kaip vienintelė artimoji giminaitė nedelsiant po mirties aktyviai užsiėmė brolio laidojimo (kremavimo) proceso organizavimu bei apmokėjimu už laidojimo paslaugas, taip pat brolio turto perėmimo organizavimu. Dėl pareiškėjos gyvenimo JAV, ji į pagalbą pasitelkė buvusią savo brolio sutuoktinę L. M., kuri pareiškėjos interesais, jos pavedimu, nurodymu ir lėšomis bei pagal pareiškėjos duotas instrukcijas (valią), atliko reikiamus veiksmus siekiant tinkamai palaidoti K. M. bei perimti bet kokį jam priklausiusį turtą bei teikė pareiškėjai savo atliktų veiksmų ataskaitą. L. M. pareiškėjos pavedimu bei jos naudai ir interesais perėmė (duomenys neskelbtini), bute buvusius K. M. priklausančius garažų raktus, nuotraukų albumą, asmens dokumentus (LR piliečio pasą, invalidumo pažymėjimą, gimimo liudijimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymėjimą ir kt.). L. M. neturi ir neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo paveldėjimo teisiniuose santykiuose (jai turtas nebuvo paliktas testamentu, ir ji nebuvo santuokoje su K. M. jo mirties metu, t. y. ji nėra nei testamentinė, nei įstatyminė įpėdinė), ji visus nurodytus aktyvius veiksmus atliko pareiškėjos vardu. Pareiškėja priėmė brolio palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, atliko aktyvius veiksmus, tačiau jos pavedimu tai atliko per atstovę. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, nes po brolio K. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, rašo jį spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Teismo posėdyje pareiškėja D. L. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymų bylą nagrinėti jai nedalyvaujant negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

5. Teismo posėdyje pareiškėjos D. L. atstovas advokatas Darius Jurgutis palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja yra mirusio K. M. sesuo, vienintelė įpėdinė pagal įstatymą, kitų įpėdinių nėra, K. M. buvo išsituokęs 1997 metais, vaikų neturėjo. Kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėja, sužinojusi apie brolio mirtį, negalėjo atvykit, kadangi gyvena JAV, todėl pasirūpinti laidotuvėmis ir palikimo priėmimu paprašė pasirūpinti liudytoją L. M., kuri pareiškėjos pavedimu pareiškėjos brolį palaidojo ir pasirūpino palikimo priėmimu, t. y. priėmė K. M. asmeninius daiktus (dokumentus, garažo raktais ir kt.). Taigi, pareiškėja per atstovą palikėjo palikimą priėmė. K. M. gyveno socialiniame būste, jis buvo nuomojamas, taip pat turėjo nuosavybės teise du garažus. L. M. domėjosi dėl mokesčių garažų bendrijai, tačiau bendrijos pirmininkas patarė neskubėti, susitvarkyti palikimą ir tada sumokėti. Mokestis už vieną garažą mėnesiui sudaro 60 Eur. Jo žiniomis K. M. jokių išmokų negaudavo, piniginių lėšų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja D. L. yra K. M. sesuo. (duomenys neskelbtini) K. M. mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. M. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad K. M. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruota negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). K. M. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. vasario 1 d. nuomos sutartį Nr. 3527-2268. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenimis K. M. gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje, su sutuoktine L. M., gim. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Duomenų apie tėvą nėra. Motina – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra. Pareiškėja D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra našlė, nuo 2007 m. gruodžio 6 d. yra deklaravusi išvykimą į JAV.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjos brolio mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Iš į bylą pateiktų VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad K. M. mirė ištuokoje, vaikų neturėjo, paveldėtojai dėl paveldėjimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

8. Pareiškėja siekia įteisinti po savo brolio mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po brolio mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.

9. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

10. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

12. Pareiškėja nurodo, kad su buvusia brolio sutuoktine L. M. pareiškėja palaikė santykius ir po santuokos iširimo. Mirus pareiškėjos broliui, pareiškėja neturėjo galimybės asmeniškai grįžti į Lietuvą, tačiau kaip vienintelė artimoji giminaitė nedelsiant po mirties aktyviai užsiėmė brolio laidojimo (kremavimo) proceso organizavimu bei apmokėjimu už laidojimo paslaugas, taip pat brolio turto perėmimo organizavimu. Dėl pareiškėjos gyvenimo JAV, ji į pagalbą pasitelkė buvusią savo brolio sutuoktinę L. M., kuri pareiškėjos interesais, jos pavedimu, nurodymu ir lėšomis bei pagal pareiškėjos duotas instrukcijas (valią), atliko reikiamus veiksmus siekiant tinkamai palaidoti K. M. bei perimti bet kokį jam priklausiusį turtą bei teikė pareiškėjai savo atliktų veiksmų ataskaitą.

13. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. parodė, kad K. M. buvo jos sutuoktinis, o pareiškėja yra K. M. sesuo. Santuoka su K. M. buvo nutraukta 1997 m., santykių nepalaikė, ji turi kitą šeimą, tačiau su pareiškėja ryšiai išliko, santykiai yra geri. Po brolio mirties pareiškėja jai paskambino ir paprašė pagalbos palaidoti (kremuoti) brolį, organizuoti laidojimo procesą, persiuntė jai pinigus laidojimo išlaidoms. Apie K. M. mirtį sužinojo iš pareiškėjos. Vienintelė K. M. artima giminaitė yra pareiškėja, kitų artimų giminaičių palikėjas neturėjo. Ji buvo nuvykusi į K. M. nuomojamą socialinį būstą paimti daiktų, dokumentų, garažo raktus, viską nufotografavo, paėmė viską ko prašė pareiškėja. Dėl garažų išlaikymo išlaidų nieko negali pasakyti, tačiau kiek ji pati pasidomėjo dėl mokesčių, tai garažų bendrijos pirmininkas informavo, kad galima palaukti. Tuos daiktus, kuriuos ji paėmė iš palikėjo nuomojamo būsto ji perduos pareiškėjai, kai ji grįš į Lietuvą. Dėl palikėjo banko sąskaitų, gaunamų išmokų nieko negali pasakyti.

14. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, liudytojos paaiškinimų ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo brolio K. M. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, nes per L. M. rūpinosi savo brolio K. M. laidotuvėmis, jas apmokėjo, L. M. pareiškėjos pavedimu bei jos naudai ir interesais perėmė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvusius K. M. priklausančius garažų raktus, nuotraukų albumą, asmens dokumentus (pasą, invalidumo pažymėjimą, gimimo liudijimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymėjimą ir kt.).

15. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, liudytojos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl, nesant jokių įrodymų paneigiančių, jog pareiškėja atliko aktyvius veiksmus valdydamas palikėjui priklausiusį turtą, teismas pripažįsta, kad pareiškėja po brolio K. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

16. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

17. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po brolio K. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jos brolio K. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldimą turtą faktiškai pradėjo valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova