Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Svajūno Kuizino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43755-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. A. pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, o būtent: pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2022 m. spalio 5 d. nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis 2000 cigarečių „Winston Blue“ pakelių – 7745 Eur vertės, po ko automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jas neteisėtai gabeno kol 2022 m. spalio 5 d., 20.50 val. (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

4. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43755-22 pagal BK 199² straipsnio 1 dalį E. A. atžvilgiu pradėtas pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato I-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) viršininko 2022 m. lapkričio 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR2-16233.

11. BK 199² straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai – neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis, numatytai BK 199² straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir E. A. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios. E. A. savo kaltę pripažino iš dalies – ikiteisminio tyrimo metu pripažino neteisėtai įgijęs akcizais apmokestinamas prekes – 2000 pakelių cigarečių „Winston Blue“, tačiau paaiškino savo automobiliu jas gabenęs netyčia, t. y. neturėdamas tikslo kažkur nuvežti, nes tiesiog pamiršo jas turėjęs savo automobilyje. Pažymėtina, jog kaltininko nusikalstamų veiksmų motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog transporto priemonė, kuria buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, vairavo kaltinamasis, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, todėl cigarečių gabenimo tikslas bei kaltinamojo nusikalstamo elgesio motyvai ar tokių nebuvimas nepaneigia nusikaltimo objektyviosios pusės – gabenimo požymių bei kaltinamojo subjektyviosios pusės – tyčinės kaltės formos. Kaltinamojo parodymai, neva, apie cigaretes savo automobilyje jis tiesiog pamiršo, vertintini kritiškai – kaip gynybinė kaltinamojo pozicija, įvertinus juos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, o būtent, jog 2000 vnt. pakelių cigarečių, supakuoti didelėse keturiose dėžėse, užėmė visą automobilio bagažinę, paties kaltinamojo jau kartą perkelti iš vienos slėptuvės į kitą – automobilio bagažinę, kad nebūtų surasti policijos pareigūnų ir ten buvo sąlyginai trumpą laikotarpį – vos 3 mėnesius. Taigi, E. A. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolai, Muitinės departamento prie LR FM pranešimas ir kiti rašytiniai įrodymai. E. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. E. A. sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti minimalią baudą ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis – vienerių metų laikotarpiui.

14. Prokuroras prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti E. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL baudą. Paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnį ir skirti galutinę 100 MGL (5000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu; 2000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ sunaikinti.

15. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

16. E. A. tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamąjį įsakymą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atlikęs – 2014 m. balandžio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas tris kartus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Bylos duomenimis, kaltinamasis dirba R. A., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje prižiūrėtoju. Byloje nėra duomenų, jog E. A. būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar gydęsis. E. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustačius artimą minimaliam, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prašė skirti jam mažiausią galimą baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą numatyta minimali bauda – 100 MGL), tačiau įvertinus tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pirmoji, kaip nurodyta aukščiau (16 p.), anksčiau jis jau kartą teistas (teistumas išnykęs), baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu taikyta ir užsienyje – 2009 metais Jungtinėje Karalystėje jis nuteistas už įvairius nusikaltimus, be to ir šiuo metu Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV-ajame skyriuje jo ir kitų dviejų kaltinamųjų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05623-22 dėl 10 įvairių nusikalstamų veikų, iš kurių viena – šioje byloje nagrinėjamai analogiška, tačiau sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama – BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytoji. Nurodyti duomenys patvirtina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, skirtinai baudai savanoriškai sumokėti E. A. nustatytinas 1 metų terminas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

18. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių pagal BK 72 straipsnį – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

19. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas pripažįstamas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-339/2008, 2K-534/2011, 2K-463/2011). Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką be minėto automobilio teoriškai būtų galėjęs padaryti, tačiau automobilis ženkliai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, todėl pripažintinas nusikalstamos veikos priemone. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje, adresu Šiauliai, Pramonės g. 2C, konfiskuotinas bei perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai kartu su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu.

20. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2000 pakelių cigarečių „Winston Blue“, saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL – 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. skirti galutinę 100 MGL – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, nustatyti 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per kurį bauda turi būti sumokėta savanoriškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – konfiskuoti automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

– 2000 pakelių cigarečių „Winston Blue“, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;

– automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Pramonės g. 2C, Šiauliuose, su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog asmeniui neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.