Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštus atsakovui S. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šakių rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 6 d. priimtas nuosprendis, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 286 straipsnį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 48 MGL dydžio (1807,68 Eur) bauda, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį atidėtas 3 (trejiems) metams. Šiuo nusprendžiu nukentėjusiajam D. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturinės žalos ir šis klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. M. papildomai nurodė, kad įvertinęs visas aplinkybes nusprendė sumažinti savo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 500 Eur. Pažymėjo, kad dėl patirto piršto sužalojimo negalėjo atlikti suplanuoti darbų – būsto remonto, taip pat piršto trauma kėlė nepatogumus ir jo vestuvių metu. Nurodė, kad ilgas nedarbingumo laikotarpis įtakojo jo gaunamas pajamas. Patvirtino, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo jam 6174,00 Eur sumą už patirtą žalą atliekant tarnybines pareigas. Nurodė, kad žalos dydį nustatė ekspertai pagal sužalojimo mąstą ir tai yra kompensacija už patirtą sužalojimą, o civilinė ieškinį jis reiškia dėl neturtinės žalos, tai yra dėl patirtų emocinių išgyvenimų ir nepatogumų (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdis, garso įrašas nuo 5 min. 35 sek. – 9 min. 40 sek.).

Marijampolės apskrities VPK nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. išvada Nr. 64-IS-38 pripažino pareigūno D. M. sužalojimą priskirti prie nelaimingų atsitikimų vykdant tarnybines pareigas. Tai patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas 64-NA1-9, kuriame nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – pažeidėjo (šioje byloje atsakovo S. V.) pasipriešinimas pareigūno teisėtiems reikalavimams.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą, Marijampolės apskrities VPK pripažino, kad policijos pareigūnas D. M. buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (2017 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS3-7 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. M. sužalojimo“). Sužalojimus šis pareigūnas patyrė įgyvendindamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Marijampolės apskrities VPK viršininko 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 64-V-386 patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Dėl atsakovo S. V. veiksmų: aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnui, atliekančiam tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, pareigūnui D. M. buvo nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, todėl atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus pareigūną. S. V. kaltė, policijos pareigūno D. M. atžvilgiu vartojus fizinį smurtą, o tuo pačiu ir nesunkiai sutrikdžius jo sveikatą, įrodyta įsiteisėjusiu Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-876/2017, todėl ši kaltė, preziumuotina, kitaip tariant, laikytina aplinkybe (prejudiciniu faktu), kurios civiliniame procese įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)182 straipsnis).

Pažymėjo, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma ir išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Patvirtino, kad dėl patirtos traumos pareigūno D. M. laikinas nedarbingumas truko 74 dienas, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. spalio 20 d. įskaitytinai (pranešimai apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus serija EE Nr. 9351822, Nr. 9362538, Nr. 9425588, Nr. 9487395, Nr. 9553090, Nr. 9653854). Tokiu būdu, dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnas negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtinta Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, pagal kurią policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, Nr. 64-IS3-7, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamento prie VRM) sprendimu Marijampolės apskrities VPK skirta 6174,00 Eur suma pareigūno D. M., patyrusio lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, piniginei kompensacijai išmokėti (PD sąmatos straipsnis „Darbdavių socialinė parama pinigais“ priemonė „Policijos pareigūnams socialinėms išmokoms išmokėti“).

Atkreipė dėmesį, kad išmokėdamas šią kompensaciją Marijampolės apskrities VPK patyrė nuostolius kaip atsakovo turtinės žalos piniginę išraišką (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), kurie yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovo S. V. veiksmais, todėl jis privalo šiuos nuostolius atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). Priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių (žalos) patvirtina 2017 m. spalio 24 d. VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos pažyma Nr. 2597, be kita ko liudijanti ir apie tai, kad lengvo laipsnio D. M. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir Marijampolės apskrities VPK patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Nurodė, kad CK 6.263 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Įstaigos, išmokėjusios kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka, taigi, Marijampolės apskrities VPK turi teisę iš žalą padariusio asmens reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumą, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai (b. l. 24-27).

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo ieškinį dėl žalos atlyginimo palaiko visiškai bei paaiškino išmokos apskaičiavimo principus, kurie nurodyti ieškinyje (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdis, garso įrašas nuo 10 min. 35 sek. – 16 min. 30 sek.).

Atsakovas S. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma ir pranešta tinkamai (b. l. 21, 33), atsiliepimo į ieškinius nepateikė.

Ieškovo D. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinys dėl žalos atlyginimo, tenkintinas visiškai.

2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apskrities VPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos išvada Nr. 64-IS-38, patvirtina, kad pareigūno D. M. sužalojimas priskirtas prie nelaimingų atsitikimų vykdant tarnybines pareigas (b. l. 28-31).

2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apskrities VPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 64-NA1-9, nustato, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – pažeidėjo S. V. pasipriešinimas pareigūno teisėtiems reikalavimams (b. l. 32-33).

2017 m. spalio 3 d. Marijampolės apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-37, patvirtina, kad Marijampolės apskrities VPK pripažino, jog policijos pareigūnas D. M. buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (b. l. 34-38).

2017 m. spalio 24 d. VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos pažyma Nr. 2597, patvirtina, kad lengvo laipsnio D. M. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 46).

2017 m. lapkričio 2 d. Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-645, pareigūnui D. M. buvo paskirta 8 (aštuonių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija - 6174,00 Eur (b. l. 47, 48). 2017 m. gruodžio 8 d. ši suma buvo pervesta į D. M. asmeninę banko sąskaitą (b. l. 50).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimai apie išduotą nedarbingumą pažymėjimą patvirtina, kad D. M. nedarbingumo laikotarpyje buvo nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (b. l. 40 – 45; 68-71).

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-876/2017 S. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje, 286 straipsnyje ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 48 MGL dydžio (1807,68 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams. Civiliniui ieškovui D. M. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. M.

Ieškovas D. M. pareiškė 500,00 Eur civilinį ieškinį atsakovui S. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-195-876/2017 objektyviai nustatyta, jog nuteistojo (atsakovo) S. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam (ieškovui) D. M. padarytas dešinės plaštakos III piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimas, ko pasekoje, nukentėjusiojo (ieškovo) sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai.

Civilinį ieškinį D. M. reiškia dėl neturtinės žalos, tai yra dėl patirtų emocinių išgyvenimų ir nepatogumų. Ieškovas D. M. nurodė, kad dėl patirtos dešinės rankos trečiojo piršto sužalojimo negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, jautė nuolatinį diskomfortą. Dėl ilgo nedarbingumo laikotarpio prarado galimybę tobulėti kaip policijos pareigūnas, gauti didesnį darbo užmokestį, todėl negalėjo pilnai išlaikyti savo šeimos, taip pat tai sutrukdė atlikti suplanuotus darbus, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Vertinant ieškovui padarytą kūno sužalojimą, konstatuotina, jog dėl dešinės plaštakos III piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimo ieškovas D. M. neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taigi, pripažintina, kad ieškovas patyrė ir neigiamą emocinę būseną. Teismas pažymi, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas S. V. sužalojo jį sulaikiusį policijos pareigūną D. M.. Marijampolės apskrities VPK viršininko įsakymu pareigūnui D. M. buvo paskirta 6174,00 Eur (8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) kompensacija už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas, kuri 2017 m. gruodžio 8 d. buvo pervesta į D. M. asmeninę banko sąskaitą. Taigi pareigūnui D. M. atsakovo S. V. padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto. Nagrinėjamoje situacijoje buvo taikytas žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką preziumuojama, jog policijos pareigūnui dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodytą prezumpciją paneigiančių įrodymų byloje nepateikė. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas D. M. būtų ginčijęs jam skirtos ir išmokėtos kompensacijos dydį. Priešingai, jis patvirtino, kad 6174,00 Eur dydžio kompensaciją gavo iš Marijampolės apskrities VPK ir tai buvo, kaip atlygis už jo patirtą žalą. Teismas akcentuoja, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Teismas pažymi, kad Marijampolės apskrities VPK išmokėtos kompensacijos apimtyje nėra detalizuota, kokia pinigų suma yra skirta turtinei žalai atlyginti, o kokia – neturtinei. Pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovas savo patirtą žalą įvertino 2000 Eur sumai. Šio proceso metu ieškovas nežinojo, kokio dydžio kompensaciją jam išmokės. Vėliau jam buvo išmokėta 6174,00 Eur dydžio kompensacija, tai yra tris kartus didesnė, nei jis įvertino savo patirtą žalą. Neatsižvelgiant į tai, po kompensacijos gavimo ieškovas nusprendė sumažinti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą nuo 2000,00 Eur iki 500,00 Eur. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas pats savo žalos dydį įvertinęs 2000,00 Eur, tačiau gavęs tris kartus didesnę kompensaciją, šiuo atveju dėl patirto sužalojimo nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamą įtaką jo visuomeninei, tolimesnei kasdienei ir darbinei veiklai, dėl kurių itin ženkliai būtų pablogėjusi jo gyvenimo kokybė. Nustatytina, kad ieškovui padarytas sužalojimas nesukėlė sunkių ar labai sunkių pasekmių, patirti išgyvenimai yra labiau laikino pobūdžio ir tikėtina, kad šis patirtas sužalojimas neturės įtakos ateityje. Ieškovas D. M. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie neginčytinai leistų teigti, jog jam išmokėtos kompensacijos dydis nepadengė jo patirtos neturtinės žalos. Taigi, akivaizdu, kad išmokėtos kompensacijos dydis, jo nepaneigus, savaime nereiškia, jog sužalotas pareigūnai patyrė didesnės žalos.

Įvertinus ieškovo patirtą sužalojimo lygį, kompensacijos dydį ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad išmokėta 6174,00 Eur dydžio kompensacija visiškai padengė ieškovo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad gavęs kompensaciją iš valstybės ieškovas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo ir iš už žalą atsakingo asmens. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į tai, kad preziumuojama, jog išmokėta 6174,00 Eur dydžio kompensacija visiškai atlygino ieškovo D. M. patirtą žalą, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo S. V., atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities VPK

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530, 26 straipsnio norma numato, kad įstaigos, išmokėjusios kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Marijampolės apskrities VPK pateikė įrodymus, kad dėl atsakovo S. V. veiksmų, sukėlusių pareigūno D. M. sveikatos sužalojimą, patyrė nuostolių – pareigūnui buvo išmokėta 6174,00 Eur dydžio piniginė kompensacija (b. l. 47, 48, 50).

Teismas nurodo, kad šiuo atveju CK 6.280 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė atsakomybė atsirado dėl atsakovo S. V. veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis), sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už padarinius, atsiradusius sužalojus policijos pareigūną ir tokius padarinius, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą, jis turėjo numatyti.

Teismas pažymi, kad atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens pažeistų principą, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas; jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui abejoti, jog pareigūnui D. M. išmokėta 6174,00 Eur piniginė kompensacija buvo išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Taigi, įvertinus byloje faktines nustatytas aplinkybes ir bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad Marijampolės apskrities VPK ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 6,53 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo D. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškinį dėl žalos atlyginimo, tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6174,00 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) žalos atlyginimo Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191207757, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,53 Eur (šešis eurus penkiasdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.