Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, AB SEB bankas, J. K., UAB „Metalo laužo prekyba“, AB „Klaipėdos energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas atitinka aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl naikinti šį patvarkymą ir grąžinti pareiškėjai pinigines lėšas nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, kad nurašyta tik dalis skolininkės gautų pajamų, ne didesnė nei CPK 736 straipsnyje nurodytas leidžiamų išskaitymų dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo septynias vykdomąsias bylas pradėtas pareiškėjos atžvilgiu – vykdomoji byla Nr. 0005/11/00261 dėl 438,51 Eur išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/11/00262 dėl 204,96 Eur išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/11/00263 dėl 176,21 Eur išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/11/01860 dėl 13 892,53 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo J. K. naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/13/00103 dėl 96 488,69 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos AB SEB bankas naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/14/01540 dėl 41,71 Eur išieškojimo išieškotojos UAB „Metalo laužo prekyba“ naudai; vykdomoji byla Nr. 0005/19/00076 dėl 1 165,74 Eur ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai.

Vykdant aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas, areštuotos pinginės lėšos, esančios skolininkės banko sąskaitose. 2020 m. lapkričio 10 d. pareiškėjos darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjus 1 417,94 Eur, 2020 m. lapkričio 11 d. iš areštuotos skolininkės vardu atidarytos banko sąskaitos į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervesta 406,40 Eur suma, kurią pareiškėja prašo grąžinti. Taip pat nustatyta, kad antstolė išieškotas pinigines lėšas paskirstė įstatymų nustatyta tvarka.

Su skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. darbo sutartį Nr. 1181, pasirašytą tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) ir darbuotojos I. S. Iš darbo sutarties matyti, kad skolininkė dirba vairuotoja ekspeditore. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymus dėl I. S. vykimo į komandiruotę Danijoje, nustatyta, kad komandiruotės tikslas – tarptautinių krovinių pervežimas. Pareiškėja taip pat pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. 02 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas I. S.; skolininkės I. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d., kuriuo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) į areštuotą skolininkės vardu atidarytą banko sąskaitą 2020 m. lapkričio 10 d. pervedė 275,94 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – atlyginimas už 2020 m. 10 mėn.), 1 142 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – dienpinigiai), 2020 m. lapkričio 25 d. pervedė 50 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansas už 2020 m. 11 mėn.).

Dėl pareiškėjos reikalavimo

Pareiškėja teigia, jog antstolė neturi teisės vykdyti skolos išieškojimo iš jai į banko sąskaitą pervedamų piniginių lėšų, kadangi dalį šioje sąskaitoje esančių piniginių lėšų sudaro pareiškėjai mokami dienpinigiai už komandiruotes. Pareiškėjos nuomone, jos darbas neturi kilnojamojo darbo pobūdžio elementų. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teigia, kad antstolės atliktos išskaitos iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų yra teisėtos ir pagrįstos. Suinteresuoto asmens nuomone, nors formaliai pareiškėjos darbdavio išmokos pavadintos „dienpinigiai“, tačiau tikroji šių išmokų paskirtis – atlygis už kilnojamąjį darbą. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkyme nustatė, kad skolininkė su darbdaviu yra susitarę dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, todėl išieškojimas iš skolininkei mokamų dienpinigių yra galimas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis). Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

Kaip nustatyta iš vykdomųjų bylų medžiagos, antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininkei (pareiškėjai) mokamą darbo užmokestį ir įpareigojo pareiškėjos darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti išskaitas iš pareiškėjai mokamo darbo užmokesčio.

Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų yra viena iš CPK 625 straipsnyje įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių, kuri gali būti taikoma antstoliui pradėjus priverstinai vykdyti teismo sprendimą (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK 733–743 straipsniuose. CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Šio straipsnio 2 punkte nurodyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios mokamos skolininkui, kaip darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Taigi nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įtvirtintas išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumas, nes darbdavio mokami dienpinigiai turėtų atlikti komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją.

Siekiant darbuotojo pajamas priskirti tai pajamų rūšiai, iš kurios išieškojimas negalimas, t. y. dienpinigiams, pirmiausia, būtina nustatyti, už kokio darbo pobūdį (komandiruotę ar kilnojamąjį darbą) šie dienpinigiai yra mokami.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje darbuotojo komandiruotė apibrėžiama kaip jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Be to, be dienpinigių, darbuotojas papildomai turi teisę į kitų dėl komandiruotės patirtų išlaidų (transporto, kelionės, nakvynės ir kt.) atlyginimą.

Kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299- 313/2019). Tokiu atveju darbuotojui išmokėtos išmokos, nepriklausomai nuo to, kad darbdavio vadinamos dienpinigiais, nepriskirtinos pajamų rūšiai, iš kurios negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio 2 punkto prasme.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299- 313/2019). Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, yra pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbo sutarties šalių sudaryta darbo sutartimi susitarta dėl pareiškėjos darbo vairuotojos ekspeditorės pareigose. Darbo sutartyje šių darbo funkcijų atlikimo vieta nenurodyta. Įsakymais dėl pareiškėjos komandiruočių nustatyta, kad ji savo pareigas atliko vykdydama tarptautinių krovinių pervežimus įsakymuose nurodytoje užsienio valstybėje. Kad pareiškėjos darbo pobūdis yra kilnojamojo pobūdžio, patvirtina ir tai, jog iš karto po darbo sutarties pasirašymo pareiškėja buvo išsiųsta į Daniją nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. ir tam tikrais periodais, ne trumpesniais nei 28 kalendorinės dienos, iki 2020 m. gruodžio 5 d. reguliariai dirbo užsienio valstybėje, t. y. kelyje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į laikotarpį, kiek pareiškėja praleido Danijoje, į pareiškėjos darbo specifiką (vairuotoja, kurios darbas atliekamas kelyje), konstatuotina, kad skolininkė ir jos darbdavys susitarė būtent dėl kilnojamojo darbo pobūdžio ir jos siuntimas į užsienį nėra laikytinas komandiruote, o tiesioginių darbo funkcijų, dėl kurių susitarta darbo sutartyje, vykdymas.

Duomenų, kad pareiškėjai išmokėti dienpinigiai atliko kitų komandiruotės ar kelionės išlaidų kompensavimo funkciją, kurios patiriamos būtent dėl pasikeitusios darbuotojui įprastos darbo vietos, byloje nepateikta. Pažymėtina, kad dėl dienpinigių panaudojimo pareiškėja įmonei ataskaitų neteikė. Kaip ir nepateikti įrodymai, kad pareiškėja savo tiesiogines darbo funkcijas atliko nuolatinėje darbo vietoje, kur yra įsikūręs jos darbdavys. Priešingai, pareiškėja nuo pat darbo sutarties sudarymo pradžios savo darbo funkcijas nuolat vykdė Danijoje, tai yra atliko tarptautinius pervežimus ne Lietuvos Respublikoje, jokių duomenų apie tai, kad ji dirbo Lietuvoje nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tai yra laikinas išvykimas iš darbo vietos, nepaisant to, kaip tai buvo įforminta darbo sutartyje.

Dienpinigių paskirtis yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, tuo tarpu pareiškėja visus dienpinigius naudoja savo nuožiūra, įrodymų, kad bendrovė reikalauja juos pagrįsti, nepateikė. Priešingai, iš pateiktų darbdavio įsakymų matyti, kad papildomai darbuotojai buvo kompensuojamos kelių mokesčių išlaidos, plovyklos, ryšių paslaugų išlaidos, degalų, apgyvendinimo bei automobilio stovėjimo aikštelių išlaidos. Todėl teismas sprendžia, kad minėtos išmokos, mokamos dienpinigių forma, neatitinka dienpinigių tikslo.

Kilnojamojo pobūdžio darbo fakto konstatavimui taip pat ypatingą reikšmę turi darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių santykis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019). Pareiškėjos I. S. banko sąskaitos išrašais nustatyta, kad pareiškėjai išmokėtas darbo užmokestis yra kelis kartus mažesnis, nei tą pačią dieną išmokėti dienpinigiai. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjai I. S. dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl išieškojimas iš tokių skolininkės gaunamų pajamų, kurios tik formaliai vadinamos dienpinigiais, nustačius, kad pareiškėjos darbo vieta yra kintama ir kilnojamojo pobūdžio, yra galimas ir neprieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomųjų bylų medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė įstatymo nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo; skundas atmestinas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja prašo spręsti 135 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlyginimo klausimą, pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose CPK VI dalyje nustatyta tvarka, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, bei vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. S. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų atmesti.

Pareiškėjos I. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/11/00261, Nr. 0005/11/00262, Nr. 0005/11/00263, Nr. 0005/11/01860, Nr. 0005/13/00103, Nr. 0005/14/01540, Nr. 0005/19/00076 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.