Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 3 kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 12 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2025 m. gegužės 19 d., 12.40 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ smurtaudamas nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, t. y. parduotuvės apsaugos darbuotojui J. B. pastebėjus, kad jis iš parduotuvės ketina išeiti nesumokėjęs už prekes, bandė jį sustabdyti, tačiau jis aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo bei tampydamas nukentėjusiajam už rankų ir tokiu būdu padarydamas J. B. kairio peties ir žasto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

V. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Nurodė, kad galėjo viskas įvykti 2025 metų gegužės mėnesį. Atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Norėjo nusipirkti vištienos. Tuo metu pinigų neturėjo, todėl norėjo pavogti prekes. Siekdamas pavogti, prekes paslėpė. Nepamena tiksliai aplinkybių, susijusių su grumtynėmis, nes tuo metu buvo stipriai išgėręs. Yra matęs nukentėjusįjį. Žino, kad jis dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Apsaugos darbuotojas jį sulaikė už kasų, paėmė iš jos prekes. Tada su nukentėjusiuoju susigrūmė. Pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pavyko išeiti iš parduotuvės. Yra pavykę anksčiau pavogti prekių iš parduotuvės. Antstoliams įsiskolinimai siekia apie 7 000 Eur. Ketina susirasti gerai apmokamą darbą. Alkoholio vartojimas dažniausiai sukelia jam problemų. Nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, buvo parduotuvėje, atsiprašė nukentėjusiojo. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, o dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio, mano, kad per didelė suma. Sutiktų, jeigu būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniau skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1707/2025(01) nurodyta, kad J. B. nustatyta kairio peties ir žasto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 19 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra. J. B. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (b. l. 101-102).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. D. nukentėjusiajam J. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje apsaugos darbuotojas jį sulaikė už kasų, paėmė iš jo prekes. Tada su nukentėjusiuoju susigrūmė. Pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama, patvirtina liudytojos M. Ž. bei nukentėjusiojo J. B. parodymai (b. l. 46-47, 69-70), duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: BIRT žiūryklės duomenys (b. l. 30), J. B. protokolas-pareiškimas (b. l. 6-9), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 22-24), kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai (b. l. 32-34, 37-39, 79-81). Tai, kad J. B. patyrė sužalojimus, įrodo Specialisto išvadoje Nr. G 1707/2025(01), kurioje nurodyta, kad J. B. nustatyta kairio peties ir žasto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 19 d. sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kadangi duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra. J. B. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 101-102).

Kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacija (kairio peties ir žasto sumušimas) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. D. 2025 m. gegužės 19 d., 12.40 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ smurtaudamas nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, t. y. parduotuvės apsaugos darbuotojui J. B. pastebėjus, kad jis iš parduotuvės ketina išeiti nesumokėjęs už prekes, bandė jį sustabdyti, tačiau jis aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo bei tampydamas nukentėjusiajam už rankų ir tokiu būdu padarydamas J. B. kairio peties ir žasto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skiriamos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors baudžiamojoje byloje nėra alkotesterio rodmenų ar neblaivumo nustatymo akto, tačiau paties kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, BIRT žiūryklės duomenys, patvirtina, kad kaltinamojo V. D. neteisėtiems veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo įtakos alkoholio vartojimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. jauno ir darbingo amžiaus, teistas tris kartus, taip pat yra duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (b. l. 112-118), per 5 metus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 120-130), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, Antstolių informacinės sistemos duomenimis turi ne vieną vykdomąją bylą, tą patį patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su viešųjų darbų bausme, jos paskyrimui neprieštaravo.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baigiamosios kalbos metu prokuroras taip pat prašė V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos V. D. nusikalstamam elgesiui, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad yra alkoholis vartojamas gana dažnai, kas sukelia kaltinamajam problemų, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės vykdymo laikotarpį, t. y. per 6 mėnesius sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią sudaro 1 000 Eur bei nurodė, kad buvo sutrikdyta jo sveikata, patyrė didelį stresą, baimę, nerimą. Taip pat, turi nustatytą neįgalumą. Šis įvykis jį tikrai sukrėtė (b. l. 57).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarydamas nukentėjusiajam kairio peties ir žasto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl aptartų kaltinamojo V. D. veiksmų (tampymo nukentėjusiajam už rankų), patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Jis buvo tyčia sužalotas darbe, atliekant savo darbines funkcijas, jam buvo teikiama medicininė pagalba. Taip pat patyrė šoką, susijaudinimą, posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog po įvykio negalėjo ilgai atsigauti, buvo didelis spaudimas, negalėjo nieko kelti dėl rankos. Buvo didelis stresas, nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio. Vis dėlto, byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam dėl paminėtų sužalojimų būtų konstatuotos sunkios ar ilgalaikės pasekmės. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigoje. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš nukentėjusįjį. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką, kurioje dėl neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000 Eur sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kita). 1 000 Eur ar kiek didesnės sumos priteisiamos tik tuomet, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai ilgesniam laikotarpiui, matomi žymūs sužalojimai, sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą dar padaroma ir kita nusikalstama veika, pavyzdžiui, grasinimas nužudyti ir panašiai.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo nurodytus patirtus išgyvenimus ir jų intensyvumą, daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. B. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas. Jam iš kaltinamojo priteistinas 400 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 73,33 Eur turtinės žalos atlyginimo; pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 58-61). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais, tarp J. B. gydymo ir kaltinamojo V. D. padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, be to, kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, jo neginčijo, todėl tokios išlaidos priteisiamos iš V. D..

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančias CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesių bausmės vykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo bausmės vykdymo pradžios.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo J. B. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš V. D. 73,33 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris euro centus) žalai už nukentėjusios gydymą, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius vokus, kuriuose yra kompaktiniais diskai su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.