- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- N1-843-1046/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08536-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei bei kaltinamojo atstovei pagal įstatymą G. B.,
nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. atstovei pagal įstatymą L. L., įgaliotai atstovei advokatei Vaivai Savickienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį subendrinta bausme – areštu 26 paroms;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. B. 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., viešojoje vietoje, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam K. K., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą ir kairę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir išplitusiu pilvaplėvės uždegimu, dvi durtines-pjautines aklas žaizdas kairiame žaste, taip tyčia sunkiai sutrikdė K. K. sveikatą bei šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamasis A. B. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo duriamojo – pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos nešaunamąjį-šaltąjį ginklą – peilį, pagamintą pramoniniu būdu, taip neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu iki 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., kol adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, policijos pareigūnai pas jį ginklą rado ir paėmė.
Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 12 d. kartu su F. S., K. B., A. K., K. K. ir V. V. šventė draugės gimtadienį A. K. namuose. Adreso neatsimena. Vaikinai išgėrė daug alkoholio. Gėrė degtinę, o merginos visai negėrė. Tada susimušė. Pirmiausia jis (kaltinamasis) susistumdė su F. S. kambaryje. F. S. pradėjo rėkti. Prašė jo nerėkti, nes kaimynai iškvies policiją, bet F. S. vis tiek kabinėjosi. Tada ir susistumdė. K. K. tuo metu nieko nedarė, tik žiūrėjo. Paskui su F. S. susitaikė ir šventė toliau. Bet po kurio laiko F. S. negražiai pavadino K. B.. Vėl pradėjo su F. S. konfliktuoti ir tada įsikišo K. K.. Išėjo aiškintis santykių į lauką. Lauke K. K. provokavo, puolė jį (kaltinamąjį). Bandė pats raminti K. K., bet šis kartu su F. S. užsipuolė jį (kaltinamąjį), stumdė bei prasivardžiavo. K. K. kieme sudavė tris smūgius, nes gynėsi. K. K. sudavė pirmas. Kažkokio pavojaus nebuvo. Gavo kelis smūgius į petį, į galvą. Visi, kurie buvo bute, matė konfliktą. Visi stovėjo ir stebėjo, tik K. B. ir A. K. bandė juos su K. K. išskirti. Tada išgirdusi triukšmą į lauką atėjo jo (kaltinamojo) mergina U. Š.. Paprašė jos atnešti peilį, kurį buvo pas ją palikęs. Viskas jau buvo aprimę ir tada K. K. patempė jo (kaltinamojo) merginai U. Š. už plaukų ir negražiai ją pavadino. Pagrasino K. K. peiliu ir paskui supykęs dūrė. Dūrė tris kartus: į pilvą, į ranką ir kažkur prie pažasties. Galvojo, kad per striukę neįdūrė. Nenorėjo sužaloti. Tada su U. Š. tiesiog išėjo namo ir nežino, kas vyko vėliau. Peilį suvyniojo ir išmetė į konteinerį prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Nieko nebūtų buvę, jeigu K. K. nebūtų prasivardžiavęs ir tempęs merginai už plaukų, būtų išsiskirstę namo. Savo poelgį vertina labai blogai ir gailisi. Supranta, kad galėjo baigtis blogai. Konfliktą galėjo išspręsti ir kitaip. Žino, kad yra pareikštas Ligonių kasos civilinis ieškinys. Pripažįsta jį. Taip pat pripažįsta ir nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Nežino, per kiek laiko galės atlyginti žalą, nes suma didelė. Nori pabaigti 10 klasių vakarinėje mokykloje ir įgyti specialybę. Turėjo ne vieną peilį. Peilį, kurį rado policijos pareigūnai, per gimtadienį padovanojo draugas. Žinojo, kad tokio peilio negalima laikyti. Peilis patiko, todėl jį ir pasiliko. Gailisi ir dėl šios veikos, supranta, kad ne viską galima laikyti, kas patinka. Ateityje taip nebesielgs.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:
Iš nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2022 metais buvo sužalotas. Prieš porą savaičių prisigėrę susipyko su draugu A. B. ir šis jį padūrė. Dėl ko susipyko neatsimena. Gėrė pas draugę, kurios vardo nežino. Gėrė šešiese, buvusių asmenų nurodyti negali. Išėjo į kiemą pakalbėti. Konfliktas vyko tik tarp jo ir A. B., kiti asmenys nekonfliktavo. Atėjo A. B. mergina. A. B. jai pasakė „duok peilį“ ir ši jam davė. Peilio apibūdinti negali. A. B. su tuo peiliu dūrė į kairį šoną. Padūrė vieną kartą. Buvo sužalotas skrandis ir kepenys, dar kairė ranka buvo sužalota, žastas. Ranką tik įpjovė. Ant rankos buvo porą sužalojimų. Draugai jį atitraukė ir iškvietė medikus. Kas iškvietė medikus, nežino. Kai A. B. jį sužalojo, jo daugiau nematė, nežino, kur jis nuėjo. Po to, kai jį padūrė, jis pats nuėjo į tą pačią vietą, kur gėrė, adreso nežino. Medikai atvažiavo ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje prabuvo savaitę, buvo atlikta viena operacija. Per tą savaitę, kai buvo ligoninėje, jautėsi blogai, buvo negera, skaudėjo viską. Kai išėjo iš ligoninės, gydymas tęsiamas nebuvo, iš karto grįžo į mokyklą. Kai grįžo iš ligoninės, dėl sveikatos jokių nepatogumų neturėjo, vartoja tik vaistus, kad geriau miegotų. Kitokių vaistų nevartoja. Šiuo metu jokio skausmo nebejaučia. Šiuo metu skrandis kaip ir sugijęs. Priekaištų A. B., kad šis padūrė, neturi. Po įvykio duriant peiliu buvo suplėšyta striukė. Be striukės daugiau niekas nebuvo sugadinta (1 t., b. l. 118-122).
Iš liudytojos L. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., telefonu paskambino sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., draugė A. K., kuri pasakė, kad K. K. yra jos namuose perdurtas, kad jau iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tuo metu pati buvo pas draugę, iš kurios tiesiai vyko į ligoninę, kur sužinojo, kad K. K. padaryta durtinė žaizda pilve ir durtinė žaizda kairios rankos žaste. K. K. buvo operuotas du kartus, t. y. 2022 m. kovo 12 d. ir 2022 m. kovo 15 d. Iš ligoninės sūnus buvo išleistas gydytis ambulatoriškai 2022 m. kovo 21 d. Kaip vėliau pasakė sūnus, jis, iš A. K. namų eidamas į namus 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., už jos namo susitiko draugą A. B. ir jie susipyko, tada konflikto metu A. B. jam dūrė. Sūnus labai nenoriai kalbėjo apie sužalojimą, nieko daugiau sužinoti nepavyko. A. B. nėra mačiusi, tik žinojo, kad K. K. bendravo su A. B., su O. J., su F. S., tačiau ji buvo ir yra prieš sūnaus bendravimą su šiais asmenimis (1 t., b. l. 125-128).
Iš liudytojo G. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Butas yra devintame aukšte, buto langai yra į rytus ir vakarus. 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., tikslesnio laiko nepamena, būdamas namuose pro pravirą langą išgirdo jaunimo riksmus, girdėjosi ir merginų šauksmai. Girgėjo tik žodžius „baikit“, „atstokit“, „užteks“, „dink“. Išėjo į balkoną pasižiūrėti. Balkonas yra į rytų pusę. Išėjęs į balkoną pamatė, kad ant pievos, prie pat namo, kuriame gyvena, beveik statmenai jo balkono, stovi grupelė jaunuolių, iš kurių buvo, kiek pamena, trys vaikinai ir, kiek pamena, daugiau nei trys merginos. Negalėjo jų atpažinti, kadangi ta vieta nebuvo apšviesta, apšviesta buvo tik treniruoklių aikštelė, kuri buvo maždaug už 15 metrų. Girdėjo, kaip merginos šaukė, kad baigtų, kad nelįstų, šaukė, kad jis atėjo nekviestas, kad visą vakarą prie jo lindo. Suprato, kad merginos šaukė ant kažkokio vaikino. Išgirdo kelis duslius garsus, suprato, kad buvo suduoti smūgiai, bet nematė kas ir kam sudavė. Netrukus vienas jaunuolis, kuris buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, nors gali dėl ūgio ir suklysti, nuėjo nuo visų jaunuolių prie treniruoklių aikštelės, sakydamas, kad jam užteks, kad jis nebesikiš, kad išeina. Matė, kad likusios merginos ir vaikinai tarpusavyje stumdėsi, tačiau nesuprato, kas, ką ir kaip stumdė, nes visi buvo vienoje vietoje. Kai jaunuolis nuėjo iki treniruoklių aikštelės, iškart apsigręžė ir ėjo atgal prie jaunuolių. Jo aprangos neįsidėmėjo, todėl negali apibūdinti. Jaunuoliui einant prie kitų jaunuolių būrio, išgirdo kaip viena iš mergina sušuko: „b..t padūrė“. Tuo metu iš būrio jaunuolių vienas vaikinas ir visos buvusios merginos nubėgo link (duomenys neskelbtini) g. namo ir pasuko už jo namo kampo, todėl nebematė, kur toliau nubėgo. Bėgdamos merginos šaukė, kad reikia kviesti greitąją, kad matosi kraujas, suprato, kad kažkas iš vaikinų buvo sužalotas paduriant. Kiti du vaikinai, tai yra, vienas iš jaunuolių būrio ir tas vaikinas, kuris grįžo nuo treniruoklių aikštelės, nubėgo į rytų pusę apie 20 metrų, tai yra, į (duomenys neskelbtini) arenos pusę ir sustoję vienas prieš kitą kažką tyliai kalbėjo. Jis negirdėjo apie ką. Pakalbėję apie dvi minutes nuėjo į (duomenys neskelbtini) arenos pusę. Tas vaikinas, kuris nuėjo į (duomenys neskelbtini) arenos pusę, su grįžusiu nuo treniruoklių aikštelės vaikinu, buvo panašaus sudėjimo ir ūgio, kaip ir su juo nuėjęs vaikinas. Daugiau apibūdinti vaikinų negali. Jaunuolių tarpe nematė nei vieno baltais ar šviesiais rūbais. Maždaug po 15 min. pro rytinį buto langą pamatė, kad atvyko policijos automobilis. Išėjo į lauką ir pareigūnams pasakė, kad matė konfliktuojančius jaunuolius. Mano, kad vaikinas, kuris nubėgo su merginomis po konflikto, ir buvo sužalotas, nors nematė, kad jis sunkiai bėgtų, ar būtų laikęs ranka už pilvo ar už kitos kūno vietos. Tas vaikinas, kuris nubėgo kartu su vaikinu, grįžusiu nuo treniruoklių aikštelės, mano, ir sužalojo tą vaikiną, kurį matė nubėgant su merginomis. Tas vaikinas, kuris buvo nuėjęs prie treniruoklių aikštelės, mano, kad nematė kaip buvo sužalotas jaunuolis, nes tai įvyko jam grįžtant nuo treniruoklių aikštelės link jaunuolių. Neatpažintų nei vieno iš tų vaikinų ar merginų. Nematė kaip, kas ir ką sužaloto, tik mano, kad vienas vaikinas sužalojo kitą vaikiną (1 t., b. l. 146-149).
Iš liudytojos E. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog yra A. K. mama. 2022 m. kovo mėnesį, tikslios dienos tikrai neatsimena, bet atsimena tai, kad tą vakarą bute, kuriame nuomojasi, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, vakare, buvo jau sutemę, buvo su dukra namie, kai pas dukrą atėjo šios draugai – K. K., V. V., K. B. ir A. B.. Dukra su savo draugais nuėjo į savo kambarį, o ji buvo kitame kambaryje. Ką jie ten veikė, nėjo žiūrėti, girdėjosi, kad jie tiesiog bendrauja. Tada išgirdo triukšmą dukters kambaryje, kažkas tarpusavyje pykosi. Pasikvietė dukrą pas save ir pasakė, kad jie ramintųsi arba išeitų lauk. Tada visi, ir jos dukra, išėjo į kiemą. Kas vyko kieme, ji nematė. Maždaug už pusvalandžio verkdama grįžo A. K. ir paprašė duoti tualetinio popieriaus, nes padūrė K. K.. Dukra sakė, kad peiliu dūrė A. B.. A. K. jau norėjo eiti per duris į lauką, kai tarpduryje V. V. su K. B. atvedė K. K.. Matė, kad K. K. džemperis buvo kruvinas, o jo striukė šlapia. Matė, kad K. K. dešinys šonas yra kruvinas ir jis laikė užspaudęs tą šoną savo rankomis. K. K. trūko oro, jis prašė vandens. K. K. paguldė ant lovos ir iškvietė greitąją pagalbą. Pats K. K. nieko neaiškino, tik sakė, kad skauda. Prieš atvykstant medikams atėjo K. K. brolis, tačiau K. K. jam nieko neaiškino. Atvyko greitoji pagalba, suteikė K. K. pirmąją būtiną pagalbą ir išvežė į ligoninę. V. V. su K. B., atvedę K. K. į butą, iš karto išėjo namo (1 t., b. l. 176-177).
Iš nepilnametės liudytojos K. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog buvo susitarę švęsti A. K. sesers gimtadienį. Ji, A. K. ir V. V. nuvyko į gimtadienį, po to susitiko su A. B., F. S. ir K. K.. Nuėjo pas A. K. į namus. Pati išėjo į kitą kambarį, sėdėjo su telefonu, kai išgirdo, kad kažkas rėkia. Nuėjo pažiūrėti. Kiti gėrė alkoholį, buvo neblaivūs. F. S. ją pavadino „k....a“. A. B. ėmė ją ginti, sakė negalima taip vadinti, užsipuolė F. S., o K. K. gynė F. S.. A. B. susimušė su jais, pradėjo voliotis ant žemės. A. K. mama pasakė „eikit aiškintis į kiemą“ ir jie išėjo. Visi kiti, t. y. A. B., A. K., F. S. ir V. V. išėjo į kiemą, o ji liko namuose. Praėjus 15-20 minučių nuo išėjimo jai paskambino A. K. ir papasakojo, kad K. K. pabedė. Būdama namuose girdėjo, kaip minėti asmenys rėkavo, keikėsi, suprato, kad kažkas sakė „jūs nesikiškit“. Kai išėjo į kiemą, K. K. buvo prie medžio, kraujavo. Pakėlė jį ir su A. K. nuvedė į A. K. kambarį, paguldė, tada atvažiavo greitoji ir policija. A. K. papasakojo, kas įvyko kieme. Sakė, kad jie susikivirčijo. Sakė, kad K. K. „štyru“, t. y. peiliu, sužalojo A. B., kuris yra neprognozuojamas, gali bet ką padaryti, kiekvieną dieną su peiliu, o girtas būna agresyvus. K. K. buvo sužaloti pilvas ir ranka. Visi sakė, kurie buvo kieme, kad arba A. B. pats turėjo peilį, arba peilį padavė jam jo mergina, kuri taip pat yra neprognozuojama. A. B., jau būdamas kambaryje, prie savęs turėjo peilį. Sakė jam peilį pasidėti. Tada A. B. peilį įsidėjo į kišenę. Peilis buvo juodas, sulankstomas, metalinis. Prie peilio nebuvo prisegto pakabuko. Kažkas sakė, kad U. Š. tą vakarą buvo kieme, sakė, kad ji galėjo paduoti peilį A. B.. K. K. gulėjo ligoninėje (2 t., b. l. 51-54).
Iš nepilnamečio liudytojo V. J. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog iš pradžių susirinko pas A. K.. Buvo septyniese: jis, A. K., K. B., F. S., A. B., A. K. brolis, bet su jais jo nebuvo. Iš pradžių žaidė telefonais, po to išgėrė alkoholio. Gerdami tiesiog kalbėjosi, klausėsi muzikos. Pats gėrė alkoholį, išgėrė vieną stiklinę degtinės. K. K. taip pat kažkiek gėrė, bet tiksliai kiek, nežino. A. B. vartojo alkoholį, o kai išgėrė, pasidarė agresyvesnis, veidas pasikeitė, tapo piktas. Prasidėjo muštynės, konfliktai. Nežino, dėl ko įvyko muštynės. K. po dviejų savaičių pasakė, kad ją kažkas kažkaip pavadino ir vaikinai susimušė. Nesuprato, nei kas pavadino, nei dėl ko. Iš pradžių K. K. susimušė su F. S., po to jie susitaikė, paskui K. K. susimušė su A. B.. Po to visi jau norėjo eiti namo ir kieme susimušė K. K. su A. B.. Kieme muštynes pirmas pradėjo A. B., kuris pastūmė K. K. ir trenkė kumščiu į petį, paskui F. S. pradėjo lysti prie jų, bet jis (V. J. V.) F. S. atitraukė. K. K. nuėjo prie krūmų ir muštynės vyko toliau. Iš pradžių A. B. pradėjo stumdyti K. K., jie ėjo toliau muštis prie krūmų, prie balkonų už namo, kur nėra apšvietimo, prie pagrindinio takelio buvo tik viena lempa. Tada atėjo A. B. mergina. Kai atėjo A. B. draugė, muštynės nebuvo pasibaigusios, A. B. tiesiog atsistojo, kalbėjo su savo mergina, tuo tarpu K. K. nieko nedarė. Pakalbėjęs A. B. vėl pradėjo šokti ant K. K., kumščiais daužyti. A. B. mergina pasirodė 10 minučių iki padūrimo. Kaip padūrė K. K. pats nematė. Jiems buvo kilusi versija, kad ji atnešė ir padavė A. B. peilį, nes kai A. B. buvo pas A. K. bute, peilio neturėjo, buvo nusivilkęs treningą, viską išvertė iš kišenių, nežino ko ieškojo, bet peilio nematė. Pats stovėjo prie medžio, kalbėjo su F. S., buvo apie 6-7 metrus nuo K. K. ir A. B.. Dar kieme buvo pas A. B. atėjusi šio mergina. K. B. ir A. K. taip pat buvo kieme, bet jos stovėjo toliau, panašiai kaip ir jie 6-7 metrų atstumu nuo muštynių vietos, tik kitoje pusėje. Kai atėjo A. B. draugė, jie dar pasimušė už krūmų ir tada K. K. atėjo iki jo. Pamatė, kad K. K. per marškinėlius bėga kraujas. K. K. buvo sužalotas peiliu maždaug į šoną. K. K. dar norėjo toliau muštis, bet jie vedė jį link A. K. namų, paguldė, atvažiavo greitoji, policija ir jie tiesiog išėjo. Kai K. K. grįžo iš ligoninės, sakė, kad nejautė, kai jį padūrė peiliu (2 t., b. l. 58-62).
Iš nepilnametės liudytojos A. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2022 m. kovo 12 d. dieną šventė sesers gimtadienį žaidimų kambaryje (duomenys neskelbtini), o po to susirinko pas ją namuose. Susirinko apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. Atėjo A. B., K. B., K. K., V. V., F. S.. Namuose buvo jos mama E. L. ir sesė A. K.. Brolio namuose nebuvo, jis buvo pas tėtį. Vaikinai turėjo alkoholio ir jį gėrė, o jos negėrė. Pradžioje jie gėrė, klausėsi muzikos, bendravo. Vėliau F. S. pasigėrė ir K. B. pavadino necenzūriniu žodžiu, A. B. gynė K. B.. Tada K. K., gindamas F. S., užsipuolė A. B.. A. B. susipyko su K. K. ir apsistumdė, nugriuvo ant žemės. Tada atėjo mama, pasakė nusiraminti ir, kad vaikinai eitų santykių aiškintis į kiemą. Apie 21-21.30 val. išėjo į kiemą. Eidami laiptinėje K. K. ir A. B. susipyko. Būdami kieme jie rėkavo ir keikėsi. A. B. ir K. K. pradėjo vienas kitą stumdyti. K. K. norėjo eiti pasikalbėti vienas su A. B.. Vaikinai kalbėjosi toliau nuo jų nuėję už namo. A. B. jai pasakė, kad „laikyk tą K, ramink jį“, tačiau jai K. K. nuraminti nepavyko. Tarp K. K. ir A. B. vykusias muštynes matė gerai. Stovėjo prie pat, už 3 žingsnių nuo jų. Kieme pirmas konfliktuoti pradėjo K. K., kuris pradėjo A. B. stumdyti, vadinti bailiu, nes šis bijo eiti „vienas prieš vieną“, A. B. merginą U. Š. išvadino negražiais žodžiais. A. B. dar labiau užpyko. Tuomet kai K. K. plūdo A. B. merginą, ši jau buvo šalia. U. Š. atėjo po 10-15 minučių, po to kai A. B. su K. K. apsistumdė. Kai U. Š. atėjo, jie jau buvo aprimę, bet K. K. U. Š. negražiai pavadino ir A. B. susinervino. Vaikinai nuėjo pakalbėti už krūmų, esančių prie namo. Pati buvo maždaug per 6 žingsnius nuo jų, bet paties konflikto gerai nematė. Tik matė kaip atėjusi U. Š. padavė A. B. peilį. Peilis buvo juodas, vadinamas „štyras“, apie 15 cm ilgio, išlankstomas. U. Š. A. B. peilį perdavė, kai jie buvo už krūmų. Už tų krūmų vaikinai vienas kitą stumdė, šaukė, U. Š. bandė raminti A. B.. Konfliktas už krūmų vyko apie 7-8 minutes. K. K. padūrė. Pati dūrio nematė. Prieš duriant peiliu A. B. K. K. pasakė, „nusiramink, pakalbėkime gražiai“, tačiau K. K. buvo labai agresyvus, susinervinęs. Po konflikto, kai A. B. su U. Š. išėjo, prie jų priėjo K. K., kuris pakėlė marškinėlius ir visas kraujavo. K. K. kraujas bėgo kairėje pilvo pusėje, šone. K. K. atsigulė ant žolės ir pasakė, kad jam skauda, trūksta oro. K. K. sakė, kad jį padūrė A. B.. Ji paskambino K. B. ir pasakė, kad K. K. subadytas pilvas. Tada jos, paėmusios už rankų, K. K. parsivedė į namus. Mama paskambino greitajai medicininei pagalbai. Ji paskambino K. K. broliui ir mamai. Atvykęs brolis K. K. išvežė į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai klausinėjo K. K. kaip tai nutiko, kas jį sužalojo. Ji laikė K. K. užspaudusi žaizdą, o K. B. padavė K. K. rūbus jo broliui. Namuose, kai vyko konfliktas, iš visų trijų agresyviausiai elgėsi F. S., nes jis pradėjo konfliktą. Fizinį kontaktą, stumdymąsi pradėjo K. K., kuris pirmas pastūmė A. B. (2 t., b. l. 89-92).
Iš nepilnamečio liudytojo F. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2022 metais, tikslios datos, neatsimena, vakare, apie 18 val., šventė keturiese, t. y. pats, A. K., K. K., A. B., pas A. K. bute. K. B. pažįsta, neatsimena, ar ji tą vakarą buvo bute. Visi keturi išgėrė alkoholio. Bute visi elgėsi draugiškai. Buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, to vakaro įvykių nelabai atsimena. Bute prabuvo apie 2-3 valandas. Paskui visi keturi išėjo į lauką. Į kiemą sugalvojo eiti šiaip, nebebuvo ką veikti. A. B. ir K. K. susipyko. Viskas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie buto. Kas ten vyko, matė A. K., dar matė U. Š., kuri atėjo iš savo namų. U. Š. atėjo prieš prasidedant muštynėms. U. Š. išgirdo, kad jie kieme, ir atėjo, nes ten gyvena. Atėjusi stovėjo prie jų. K. K. ant A. B. kažką pasakė ir abu susimušė. Nematė, kuris pirmas pradėjo muštynes. Jie tiesiog susimušė. Muštynės vyko prie (duomenys neskelbtini) kiemo. Buvo geras apšvietimas. Matė, kaip mušėsi rankomis. Muštynės truko apie 5 minutes. Iš pradžių susistumdė. K. K. užsipuolė A. B. ir A. B. su peiliu davė K. K.. Paties dūrimo peiliu nematė. Tada K. K. ir A. B. išskirti bandė A. K.. Peilio nematė. Žino, kad K. K. buvo sužalotas su peiliu, nes pats K. K. taip pasakė. Nežino, iš kur tas peilis atsirado ir kas jį turėjo. Kai buvo bute, nematė, kad kuris iš draugų turėtų peilį. Kai K. K. ir A. B. nustojo muštis, pats buvo su A. K. bei K. K. ir nuėjo pas A. K. į butą. K. K. į A. K. butą parvedė jis ir A. K.. Tada iškvietė greitąją ir vienas iš karto išėjo namo. Kai atvyko policijos pareigūnai, bendravo su jais, tai buvo viename iš kiemų. Pats fiziškai tą vakarą su niekuo nesistumdė, nesimušė. Kai buvo kieme, buvo konfliktas tarp jo ir A. B., jie tiesiog susipyko, tiesiog A. B. jam kažką pasakė, jis nieko nedarė, paskui jie susitaikė. Sukonfliktavo žodžiais, daugiau tą vakarą su niekuo nekonfliktavo. Bute konfliktų nebuvo (2 t., b. l. 127-131).
Iš nepilnametės liudytojos U. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog viskas prasidėjo bute, kuriame buvo vartojamas alkoholis ir kažkokie narkotikai. Pati viso to nematė, nes tame bute nebuvo, o buvo savo namuose. Kas 5 minutes į „Messenger“ programą jai skambinėjo A. K., K. B. ir K. K., kurie pranešinėjo, kas vyko bute. Bendravo vaizdo skambučiu, nes jie jai rodė kas ten vyksta. Pradžioje tie asmenys mušėsi namuose, o po to perėjo į kiemą. Prieš viskam prasidedant buvo savo namuose ir pro balkoną pamatė kas vyksta. Išgirdo savo vardą. Ją kvietė A. K.. Paskui išgirdo A. B. balsą. Apsirengė ir išėjo į kiemą. Prieš išeidama pasižiūrėjo pro langą. A. B. stovėjo ir su visais koliojosi. F. S. su A. B. stumdėsi. Jie buvo prie (duomenys neskelbtini) g. namo, ten yra krūmas, viskas prie jo ir vyko, o po to viskas perėjo po jos balkonu. Išeidama iš namų pasiėmė telefoną, pakrovėją, peilį ir dar kažką, greičiausiai tai buvo žiebtuvėlis. Peilį pasiėmė savigynai, savo apsaugai. Peilį pasiėmė ir pagrasinti. Prieš išeinant iš namų jai pavojaus nebuvo, tačiau ją persekioja A. L., V. V. ir kiti jų draugai. Peilis yra paprastas, juodos spalvos, sulenkiamas. Peilio geležtė atsilenkia paspaudus mygtuką ir ją dar reikia atlenkti su ranka. Peilis yra jos asmeninis. Jį įsigijo parduotuvėje, gal 2021 m. gruodžio mėnesį. Nuo to laiko visuomet būdama kieme jį nešiojosi su savimi. Išėjusi iš namų nuėjo už namo į tą vietą, kur vyko konfliktas. Įvykio vietoje buvo pati, A. K., A. L., K. B., K. K., V. V., F. S. ir A. B.. Pradžioje F. S. stumdėsi su A. B.. K. K. norėjo apginti F. S. ir įsitraukė į konfliktą. Pradžioje jie A. B. spardė, po to ten daužėsi. Bandė atitraukti A. B.. Tada A. B. nebegalėjo gintis ir paprašė peilio. A. B. žino, kad ji peilį turi visada. Būdama šoko būsenoje, išsitraukusi iš kišenės automatiškai padavė A. B. savo peilį. Peilis kišenėje buvo atlenktas. Galvojo, kad A. B. tik pagąsdins peiliu. A. B. pasakė „pasitraukite, nes jį pabesiu“. K. K. ją (U. Š.) išvadino necenzūriniais žodžiais. Bandė A. B. traukti, bet taip gavosi, kad A. B. dar labiau susinervavo. Jau nueinant K. K. timptelėjo ją už kapišono, lyg užlaikė ir taip išėjo, kad A. B. du kartus dūrė K. K.. Matė dūrius, vienas buvo kažkur prie kepenų, o kitas kažkur ties kairės rankos dilbiu ir dešine pilvo puse. K. K. susiėmė save per liemenį, susirietė ir nugriuvo. Pradžioje nematė, ar K. K. bėgo kraujas. Po dūrių F. S. ir V. V. pabėgo. A. L. irgi išėjo į savo namus. Po įvykio ji su A. B. taip pat išėjo iš įvykio vietos. Išėjo į parką pasivaikščioti. Kai paėmė peilį, jis kruvinas nebuvo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, o paskambino A. L., kad ši kviestų greitąją medicinos pagalbą, nes nebenorėjo veltis į įvykius. Jei ji nebūtų atsinešusi peilio, A. B. nebūtų sužalojęs K. K., bet mano, kad K. K. ir F. S. būtų sužaloję A. B. galbūt su akmeniu ar pagaliu. A. B. vienu metu spardė trise, tai buvo prieš jai išeinant į kiemą. Matė, kaip A. B. užkliuvo ir nugriuvo. Prieš dūrį K. K. koliojosi ir bandė ją atitraukti nuo A. B.. K. K. konfliktavo. F. S. prieš dūrį taip pat konfliktavo, prisidėjo prie K. K.. V. V. tiesiog stovėjo. Prieš dūrį V. V. buvo apie 3-4 metrų atstumu nuo A. B., F. S. – apie 2 metrų atstumu, o K. K. – apie 0,5 metro atstumu. Prieš dūrį peiliu A. B. grėsė pavojus (2 t. b. l. 135-138).
Iš nepilnametės liudytojos A. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog nežino, kad K. K. buvo sužalotas. Pavasarį pas sesę buvo atėję draugai, tai K. B., V. V. ir K. K., bet jis retai ateidavo. Kažkur prieš mėnesį ar daugiau pas sesę su išvardintais draugais buvo atėjęs ir A. B.. Nėra pastebėjusi kažkokių barnių tarp sesės draugų. Jos gimtadienis buvo kovo 10 d. Grįžo namo su močiute, klasioku ir draugu N. A. B., K. K., K. B., V. V. kažkur išėjo. Tuo metu buvo apie 8 valandos vakaro. Tą dieną, kai važiavo namo iš (duomenys neskelbtini), buvo visi. O kai grįžo, sesė su draugais išlipo iš mašinos ir kažkur išėjo, pati su močiute ėjo namo. Daugiau tą vakarą sesės su draugais nematė. Apie 19 val. jie išėjo į kiemą. Kažkur apie valandą pabuvo pas jas namuose, ką ten veikė, negirdėjo. Pati buvo savo kambaryje, o sesės draugai buvo A. K. kambaryje, svetainėje. Nematė, kai jie išėjo į kiemą, tik girdėjo kaip uždarė duris. Mamos paklausė, kas ten buvo. Mama pasakė, kad išėjo sesės draugai. Nežino, kas vyko sesės draugams išėjus į kiemą. Su ja namuose liko klasiokas, draugas, močiutė ir mama. Daugiau nieko nematė, tik buvo grįžusi sesė, pasiėmė kažkokį juodą dalyką, atrodo, ausines ir viskas. Daugiau tą vakarą nieko nematė, tik girdėjo, kad buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Dar K. B. grįžo pabūti su A. K.. K. K. į namus nebuvo grįžęs. A. K. K. sužalojimą tą vakarą nieko nežino (2 t., b. l. 166-170).
Iš 2022 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie devynaukščio namo, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., rytinės sienos, kur yra neapšviesta teritorija, apaugusi žolėmis ir medžiais (1 t., b. l. 22-27).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. B. 2022 m. kovo 13 d., 14.27 val., buvo nustatytas 0,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 30).
Iš 2022 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pranešimas apie sužalotą berniuką (1 t., b. l. 44-48).
Iš 2022 m. balandžio 11 d. specialisto išvados Nr. G 379/2022 (05) matyti, kad:
1.Durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir išplitusiu pilvaplėvės uždegimu, dvi durtinės-pjautinės aklos žaizdos kairiame žaste K. K. padaryta trijų smūgių aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, pasėkoje, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 12 d.
2. K. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kepenų ir skrandžio sužalojimu, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.
3. Sužalojimai K. K. galėjo būti padaryti peiliu, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
4. A. B. veiksmai sukėlė K. K. fizinį skausmą (1 t., b. l. 52-53).
Iš 2022 m. birželio 14 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte yra pramoninės gamybos ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaltųjų ginklų (3 t., b. l. 6-12).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, t. y. 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., viešojoje vietoje, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam K. K. į pilvą ir kairę ranką ir taip tyčia sunkiai sutrikdė K. K. sveikatą bei šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti, jog kaltinamasis A. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tokio prašymo tenkinti nėra jokio pagrindo.
BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau teisė į būtinąją gintį nekyla, jeigu žala daroma abipusio konflikto metu. Esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (LAT 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022, 23 pastraipa). Tiek iš paties kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, tiek ir iš pas ikiteisminio tyrimo teisėjus apklaustų nepilnamečių nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų akivaizdu, jog dar bute įvyko konfliktas tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo K. K., paskui šis konfliktas persikėlė į kiemą, kur vyko susistumdymas, o vėliau prie konfliktuojančiųjų atėjus kaltinamojo draugei U. Š. konfliktas dar labiau pagilėjo ir šio konflikto metu, supykęs dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio jo draugės atžvilgiu, kaltinamasis tris kartus dūrė peiliu K. K. ir taip jį sužalojo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tarp A. B. ir K. K. kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. B. buvo užpultas K. K. ir gindamasis peržengė būtinosios ginties ribas. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. pripažino, kad jo elgesys nebuvo adekvatus esamai situacijai ir, kad jam to konflikto metu tikrai negrėsė joks didelis realus pavojus. Esant tokioms aplinkybėms A. B. teisė į būtinąją gintį nekilo. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.
Be to, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo duriamojo – pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos nešaunamąjį-šaltąjį ginklą – peilį, pagamintą pramoniniu būdu, taip neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu iki 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., kol adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, policijos pareigūnai pas jį ginklą rado ir paėmė. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, yra pagrindas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad šių veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).
Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, įžeidė kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo susiję su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusiojo elgesys iš dalies paskatina kaltininką nusikalsti prieš jį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad panaudoti peilį nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamąjį A. B. paskatino paties K. K. netinkamas elgesys, kai dar nesibaigus tarpusavio konfliktui ir susistumdymams K. K. A. B. merginą U. Š. išvadino negražiais žodžiais ir timptelėjo jai už plaukų ar kapišono. Netikėti viso proceso metu iš esmės nuosekliais, kuriuos patvirtino dalis liudytojų, kaltinamojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusysis K. K. sąmoningai įžeidė kaltinamojo A. B. draugę jau esant ir taip įtemptai situacijai ir šis nukentėjusiojo rizikingas elgesys išprovokavo neteisėtus kaltinamojo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo rizikingas elgesys pripažintinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, sunkina tai, kad veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nėra.
Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 6311,88 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo K. K. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 63-66). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nepilnametis nukentėjusysis K. K. pareiškė 190 Eur dydžio civiliniam ieškiniui už įvykio metu sugadintus drabužius atlyginti ir 4000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 170-171, 172).
Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019). Pažymėtina, kad siekdamas, jog nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentėjusysis nurodo, jog A. B., durdamas peiliu, sugadino 100 Eur vertės striukę, 50 Eur vertės megztinį, 10 Eur vertės marškinėlius, 30 Eur vertės treningines kelnes, kurios susikruvino ir dėmių išvalyti nebepavyko. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo K. K. mama L. L. paaiškino, kad sūnaus drabužių pirkimo kvitų nėra išsaugojusi, tačiau drabužiai buvo pirkti neseniai ir ieškinyje buvo nurodytos tokios kainos, kiek už tuos drabužius mokėjo. Nors sūnaus rūbai buvo grąžinti, bet jie yra sugadinti nepataisomai ir nešioti nebetinkami, todėl teko pirkti kitus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais parodymais, kadangi ir iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (1 t., 132-143) matyti, kad nukentėjusiojo K. K. drabužiai iš tiesų buvo visiškai sugadinti, o ieškinyje nurodytos drabužių vertės yra protingos. Esant tokioms aplinkybėms civilinio ieškinio dalis turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai iš kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų, nukentėjusiojo K. K. naudai priteisiant 190 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kaip minėta, nepilnametis nukentėjusysis K. K. pareiškė ir 4000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio metu patirto streso bijo išeiti iš namų, pradėjo kankinti nemiga, nerimas, pablogėjo sveikata, buvo pažeistos kepenys, pradurtas skrandis, dėl šių sužalojimų susikaupė kraujas pilvaplėvės ertmėje ir išsivystė pilvaplėvės uždegimas, taip pat buvo padarytos dvi durtinės žaizdos rankoje, dėl patirtų sužalojimų ligoninėje gydėsi 10 dienų, buvo operuotas, po narkozės suprastėjo atmintis, lankosi pas psichologą. Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. L. teisme paaiškino, kad po įvykio sūnui buvo darytos dvi operacijos. Pirmą kartą operuojant buvo užsiūtos žaizdos, bet po kelių dienų būklė labai pablogėjo, tada operavo antrą kartą ir rado, kad pradurtos kepenys bei skrandis. Sūnus ligoninėje praleido 10 dienų, o paskui gydėsi namuose. Virškinimas ir dabar sutrikęs, nes skrandyje randas. Sūnus gėrė vaistus nuo skausmo. Ilgai juto skausmą. Nėjo į mokyklą gal savaitę. Šiuo metu lankosi pas psichologą. Šiuos nukentėjusiojo ir jo mamos parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys.
Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju K. K., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, turėjo praleisti pamokas, iki šiol turi virškinimo sunkumų, nepilnametis dėl įvykio metu patirtų dvasinių išgyvenimų lankosi pas psichologą, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra nepilnametis, niekur nedirba, pajamų neturi, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų, nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. naudai priteisti 3700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajam šių veikų sukeltų padarinių. Nukentėjusiajam K. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymą L. L. (CK 3.185 straipsnis).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, kita – nesunkių nusikaltimų, o trečia – baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai). Visos veikos tyčinės, baigtos. Nors A. B. šiuo metu jau yra teistas, tačiau veikų padarymo metu teistas nebuvo (3 t., b. l. 62-78), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 58-61), veikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini) namuose, turi psichologinių problemų (3 t., b. l. 88-89, 97, 101, 112-116, 128, 129), nors duomenų apie lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nėra (5 t., b. l. 47, 50). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis veikų padarymo metu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už sunkų nusikaltimą skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmės.
Atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas dar labai jauno amžiaus, bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei šių bausmių nepilnamečiams vidurkis. Už visas tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, jau po šių veikų padarymo A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 13 d., 14.10 val., iki 2022 m. kovo 15 d., 12.20 val., nuo 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 15 d., taip pat bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas dar labai jauno amžiaus ir nepilnametis, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad ketina keisti savo ankstesnį gyvenimo būdą, į tai, kad nors kaltinamasis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju A. B. yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nevykdant teismo jam skirtų auklėjamojo poveikio priemonių, jis bet kada galės būti pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d., ir kaltinamasis nedelsiant paleistinas iš suėmimo.
Daiktai – peilis su automatiškai atsilenkiančia geležte, perduotas saugoti į ginklų saugyklą (3 t., b. l. 13-15; kvitas BBB Nr. 50-00344), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas; popierinis paketas su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (4 t., b. l. 106-108; kvitas BBB Nr. 0010315), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam K. K., išlaidų bendros 564,93 Eur sumos pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos ir kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteistinos subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
- BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- BK 284 straipsnį ir paskirti jam 17 (septyniolikos) parų areštą;
- BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. B. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, A. B. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. kovo 13 d., 14.10 val., iki 2022 m. kovo 15 d., 12.20 val., nuo 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 15 d., taip pat bausmės laiką, atliktą pagal 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, A. B. skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 6311,88 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų 88 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų, K. K. naudai priteisti 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo K. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų, K. K. naudai priteisti 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiajam K. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki K. K. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą L. L..
Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d., ir A. B. iš suėmimo paleisti nedelsiant.
Daiktus – peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, perduotą saugoti į ginklų saugyklą (kvitas BBB Nr. 50-00344), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti; popierinį paketą su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotą saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (kvitas BBB Nr. 0010315), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išieškoti valstybės naudai iš A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iš A. B. atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų, 564,93 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 93 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajam K. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.