Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. N. atstovo advokato Andriaus Krikštapavičiaus skundą dėl 2016-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties netenkinti skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016-01-07 nutarimo Nr. 10N-47937164-16, kuriuo M. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2016-01-07 nutarimu Nr. 10N-47937164-16 M. N. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015-12-28, apie 21.15 val., Vilniuje, Ozo g. 14, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akseleruodamas, privertė ratus (galinius) prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, tuo sukeldamas pavojų aplinkiniams, t.y. nubaustas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 289 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė, palikdamas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016-01-07 nutarimą Nr. 10N-47937164-16.

Skunde taip pat teigiama, kad M. N. veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia. Jis dar 2015-12-28 policijos pareigūnų reikalavimu pateikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad tą dieną jis užsuko į aikštelę ir apsuko kelis ratus, nes tuo metu ieškojo savo draugės sesers, su kuria jis buvo sutaręs susitikti. Kad asmuo apsuko tik kelis ratus paliudijo ir apklausti policijos pareigūnai, ši aplinkybė užfiksuota ir vaizdo įraše. Šiuos paaiškinimus M. N. patvirtino ir teismo posėdyje, jo pozicija yra nuosekli ir aiški. Advokato teigimu, tai, kad asmuo, darydamas antrą posūkį. Dar kartą paslydo, dar neįrodo, kad tas slydimas buvo nulemtas asmens tiesioginės tyčios iš savanaudiškų paskatų.

Advokato nuomone, teismas nepagrįstai sureikšmino pateiktą argumentą, kad M. N. važiuoja pasirinkęs itin saugų 30-40 km/h greitį. Akivaizdu, kad greitis yra nurodytas tik apytikris su intervalu, tačiau koks greitis buvo iš tiesių, byloje nėra nustatyta. Greitis nebuvo užfiksuotas jokiomis specialiomis matavimo priemonėmis, o teismo posėdžio metu M. N. pabrėžė, kad tikslaus greičio jis nepamena ir galimai greitis buvo dar mažesnis. Taip pat pažymėjo, kad, kaip teisme liudijo keleivė I. K., ir kaip paaiškino M. N., aikštelėje abu važiavimai buvo atlikti su pertrauka, t.y. M. N. padarė pirmą ratą, tada sustojo tam, kad jos keleivė galėtų paskambinti savo seseriai ir pasitikslinti, kur sesuo jų laukia, ir tada, apvažiavęs antrą ratą, ketino pervažiuoti į kitą aikštelės pusę ir kaip tik tuo metu jį sustabdė policijos patrulis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nepripažįsta kaltės dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. N. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. N. 2015-12-28, apie 21.15 val., Vilniuje, Ozo g. 14, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akseleruodamas, privertė ratus (galinius) prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę ir į dešinę, privertė automobilį slysti, tuo sukeldamas pavojų aplinkiniams. Ginčijant kaltę dėl šio pažeidimo padarymo, skunde nurodoma, kad automobilis slydo dėl sudėtingo hidrometeorologinių sąlygų, tyčios taip manevruoti asmuo neturėjo, jis į Siemens arenos aikštelę buvo atvažiavęs susitikti su draugais. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Teisme apklaustas liudytojas A. Č. paaiškino matęs, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobiliu važiavo kelis kartus – pirmą kartą automobilis paslydo, po to slydo vairuotojui sukant vairą į dešinę ar kairę. Pažymėjo, kad vairuotojas tiesiai važiuodamas specialiai sukinėjo vairą, kad automobilis slystų. Kadangi vaizdo registratorius stacionarus, vaizdo medžiagoje ne viskas užfiksuota, tam reikėtų sukti tarnybinį automobilį, o tai techniškai neįmanoma padaryti per trumpą laiką. Be to, pareigūnas parodė, kad sustabdžius minėtą automobilį, jo vairuotojas M. N. minėjo, kad atvažiavo tobulinti įgūdžių, bet tam -tinkama vieta ir laikas (b.l. 41). Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad prieš tai surašė kitam vairuotojui administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to paties pažeidimo, tada pamatė, kad automobilis Mercedes pradėjo chuliganiškai vairuoti: automobilis buvo priverčiamas slysti šonu. Paaiškino, kad pora ratų automobilis slydo šonu, jis išsilygina, po to vėl pradeda vairą sukti į šonus, kad automobilis slystų, ir taip maždaug du ratus. Tada pareigūnai prie to automobilio privažiavo arčiau, kad užfiksuotų vairuotojo manevrus vaizdo įrašymo priemone (b.l. 41). Priešingai skundo teiginiams, apylinkės teismas įvertino sąlygas, kurioms esant M. N. vairavo automobilį, t.y. įvertino tai, kad kelio danga buvo apsnigta, slidi, tačiau atkreipė dėmesį, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotoju kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, matydamas tokias aplinkybes, įvertinęs eismo sąlygas, privalėjo ypatingai laikytis atsargumo priemonių, siekiant nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turtui, tačiau elgėsi priešingai – tyčia pavojingai manevravo savo vairuojamu automobiliu aikštelėje, kurioje, kaip matyti iš policijos pareigūnų užfiksuoto vaizdo įrašo, stovi priparkuoti automobiliai. Kaip minėta, pareigūnai, matę M. N. manevravimą aikštelėje, paaiškino, kad jis slysdamas apvažiavo du ratus, slydo net ir važiuodamas tiesiai, o ne posūkiuose, kaip nurodė M. N., taigi pastarojo teiginiai, kad automobilis slydo dėl slidžios kelios dangos ir jo veiksmuose nėra tyčios, pagrįstai vertinti kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be bendro pobūdžio taisyklės, numatytos KET 9 punkte, turėjo būti nurodytas ir konkrečios KET normos pažeidimas, iš kurios matytųsi, kaip M. N. nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. N. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Pastarasis punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nors, kaip nurodoma skunde, šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, kuomet jis važiuodamas kartu su keleive, tamsiu paros metu, aikštelėje, kurioje, kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos, yra kitų automobilių, iššaukiančiai vairuoja, sąmoningai priverčia automobilį slysti, taip išreiškiant nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kartu sukeliant pavojų ne tik eismo dalyviams, jų turtui, bet ir sau pačiam bei kartu važiavusiai keleivei, kas neabejotinai laikytina KET 9 punkto pažeidimu, o šio fakto konstatavimo užtenka kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresnysis specialistas, skirdamas M. N. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė bei paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju, pagal nustatytas bylos aplinkybes, M. N. pažeidimą padarė ne gatvėje, esant intensyviam eismui, o automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje pažeidimo padarymo metu daug automobilių nebuvo, vėlyvu paros metu, jo veiksmai nepasireiškė dideliu intensyvumu – užfiksuota, kad asmuo, priversdamas automobilį slysti, pravažiavo pora ratų. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra dirbantis, anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, 2016-01-07 nutarimo priėmimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo M. N. paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, taigi neatitinka ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos tikslų.

Taigi atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, Apygardos teismo vertinimu, minėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl 2016-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis keistina ir pareiškėjo skundas tenkintinas, pakeičiant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-47937164-16, bei pažeidėjo atžvilgiu taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, terminą, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, nustatant trumpesnį nei numatytas sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį pakeisti ir M. N. atstovo advokato Andriaus Krištapavičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-47937164-16 ir, už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, M. N. paskirti 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.