- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2AT-61-976/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00366-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Rima Ažubalytė (pran.)
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. ir suinteresuoto asmens, kurio automobilis konfiskuotas, A. T. (A. T.) prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu A. A. pagal ATPK 130² straipsnį nubaustas 4 500 Lt (1 303 Eur) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo už tai, kad 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 18.35 val., kelio Visaginas–Stašionys–Rimšė 2-jame kilometre neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (ši teisė jam atimta), per metus būdamas baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį), vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį A. T., turėdamas aiškius neblaivumo, apsvaigimo požymius (paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Taip A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktus.
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas pakeistas: A. A. , pripažintas kaltu pagal ATPK 130² straipsnį, nubaustas 4 500 Lt (1 303 Eur) dydžio bauda su transporto priemonės – automobilio „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) – konfiskavimu. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartimis priimti administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. bei suinteresuoto asmens, kurio automobilis konfiskuotas, A. T. prašymai ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. , vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą.
Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, neteisingai taikė ATPK 20, 256 ir 257 straipsnių nuostatas ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu pripažino, jog ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu naudotis. Tai reiškia, kad taikant konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų naudoti priešingai visuomenės interesams. Konfiskuojant sąžiningo savininko turtą, galimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. l 1 straipsnio pažeidimas, be to pažeidžiamas padaryto pažeidimo ir skiriamos nuobaudos proporcingumo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Visagino policijos pareigūnai teismams nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad A. T. pats perdavė ar leido A. A. naudotis jo nuosavybe (automobiliu) arba kad šis juo naudojosi savininkui žinant. Todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyto automobilio konfiskavimo, padarė pagrįstą išvadą, teisingai taikė įstatymus bei atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad transporto priemonės savininkas A. T. žinojo, jog A. A. disponuoja jam priklausančiu automobiliu, ir savo neveikimu pritarė šio neatsakingam elgesiui, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, pareiškėjo teigimu, yra visiškai nemotyvuota. Tai, kad automobilį, kuriuo padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, A. A. vairavo be automobilio savininko žinios, patvirtina paties A. T. parodymai, jog automobilį jis perdavė savo broliui Al. T. prašydamas jį suremontuoti, jam nebuvo žinoma, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. šiuo automobiliu disponavo A. A.. Šis faktas, pareiškėjo teigimu, byloje įrodytas, jokių kitų duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nagrinėjamoje byloje nėra. Teismui buvo pateikti notaro patvirtinti duomenys, įrodantys, kad Al. T., automobilio savininko A. T. brolis, savarankiškai, be brolio žinios kreipėsi į A. A., prašydamas pagalbos remontuojant automobilį. Taigi, pareiškėjo teigimu, jokių neaiškumų dėl automobilio nuosavybės perdavimo trečiajam asmeniui nėra ir nebuvo – automobilio savininkas A. T. pareiškėjui A. A. savo automobilio neperdavė, neleido juo disponuoti ir nežinojo, kad jam priklausančiu automobiliu naudojasi asmuo, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Todėl, pareiškėjo teigimu, neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad automobilio savininkas pritarė A. A. elgesiui vairuoti jam priklausantį automobilį neturint vairuotojo pažymėjimo. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes nekreipė reikiamo dėmesio, taip šiurkščiai pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas ir priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą. Konfiskuodamas automobilį, apeliacinės instancijos teismas nubaudė ne tik pažeidėją (A. A.), bet ir automobilio savininką A. T., kuris nei pats padarė teisės pažeidimą, nei sudarė sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Be to, pareiškėjas nurodo nesutinkantis su apeliacinės instancijos teismo nuostata, jog nuosavybės teisė yra tokia neabsoliuti, kad ją galima atimti net ir tada, kai pagal sandorį automobiliu naudojasi kitas asmuo, teikiama paslauga, susijusi su automobiliu, jo remontu ir pan., o savininkas turi ar privalo numanyti, jog automobiliu pasinaudos dar kažkas ar atliks kitus neleistinus veiksmus. Pasak pareiškėjo, tokia išvada padaryta iš esmės netinkamai vertinant byloje surinktus duomenis arba nekreipiant reikiamo dėmesio į nustatytas faktines aplinkybes.
Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad 2013 m. lapkričio 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarimu jis buvo baustas už tai, kad neblaivus vairavo tą patį automobilį. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutarime aplinkybė dėl A. A. neblaivumo nėra nurodyta, jame konstatuojama, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog neblaivumas viršijo leistinas 0,4 promilės, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. A. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą. Todėl, pasak pareiškėjo, nėra pagrindo šį faktą traktuoti kaip pakartotiną. Pareiškime taip pat pažymima, kad automobilis, nors techniškai ir tas pats, bet nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jis priklauso kitam asmeniui – A. T., kuris yra Baltarusijos pilietis ir Lietuvoje negyvena. Pareiškėjas nesutinka su Visagino policijos pareigūnų apeliaciniame skunde pateiktu aiškinimu, kad įstatymų pažeidimai ar neaiškumai kyla dėl to, jog, pagal pridedamus policijos duomenis (gautus tik iš jiems vieniems žinomos ir posėdyje nenurodytos elektroninės erdvės), automobilis, kurio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau (2013 metais) priklausė A. I. S., gyvenančiai Baltarusijoje. Aplinkybė apie dabartinę automobilio nuosavybę buvo nuodugniai ištirta pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausus savininką A. T.. Nutarime teismas pagrįstai konstatavo, kad šis automobilis dabar yra A. T. nuosavybė. Pasak pareiškėjo, dėl nurodytų argumentų Visagino policijos komisariato apeliacinis skundas turėjo būti atmestinas, nes jame nenurodyti kiti įstatymai, teismų praktikos pavyzdžiai, nepateikti kiti faktai, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nutarimą
Pareiškėjas pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, nurodo, kad labai gailisi dėl savo neatsakingų veiksmų, tačiau, jo teigimu, šis pažeidimas nebuvo pavojingas ar šiurkštus, nesukėlė grėsmės kitų asmenų gyvybei. Pareiškėjas nurodo neatlikęs tokių veiksmų, kurie paneigtų teismo nutarime nurodytą lengvinančią aplinkybę – pirmosios instancijos teismo prerogatyva yra patikėti jo prisipažinimu, o aukštesnės instancijos teismas negali tokio patikėjimo pakeisti. Tai vienas iš tų atvejų, kai teisės tikrumo pažinimas nereikalauja papildomo patvirtinimo, nes niekas kitas, išskyrus pareiškėją (šiuo atveju pažeidėją), to padaryti negali. O jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pažeidėjo, kitų proceso dalyvių parodymų tikrumo ar tikslumo, jis privalėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, bet to nepadarė. Tai, pasak pareiškėjo, taip pat yra šiurkštus procesinis pažeidimas. Dėl to, pareiškėjo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei objektyvumo principais, yra aiškiai per griežta, neteisinga ir akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui priemonė, pažeidžianti trečiojo asmens turtines teises. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir nepaskiriant minėto automobilio konfiskavimo. Pareiškime taip pat pažymima, kad 2014 m. rugsėjo mėn. šio automobilio vertė Baltarusijos rinkoje buvo apie 20 000 eurų. Konfiskavus automobilį, pažeidėjas privalėtų atlyginti jo savininkui materialinę žalą, o to padaryti per ateinančius penkerius metus pareiškėjas nurodo neturėsiantis galimybės, nes iš Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ yra paėmęs paskolą ir šiuo metu gaunamos lėšos nebus pakankamos atlyginti automobilio savininkui padarytą žalą dėl automobilio netekimo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Visagino policijos komisariato apeliacinį skundą teismas išnagrinėjo tinkamai jo (A. A.) neinformavęs. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties įžangos galima suprasti, kad bylą teismas išnagrinėjo neįspėjęs automobilio savininko A. T., nors dėl jo priėmė sprendimą, kuriuo iš esmės pakeitė pirmosios instancijos nutarimą ir konfiskavo jam priklausantį turtą – automobilį, o tai yra Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų pažeidimas. Įstatymai numato, kad, nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka, šalių galima nekviesti, tačiau pranešti šalims apie vyksiantį teismo posėdį privaloma, jos turi teisę parašyti atsiliepimus į pateiktą skundą, nušalinti teisėjus. Taip pat pareiškime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas. Pareiškėjas nurodo, kad advokatas įspėjo teismą, jog dėl euro įvedimo AB „Lietuvos paštas“ neteikė paslaugų nuo 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau, pasinaudojus UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos paslauga SIUNTA 24, jam pavyko atsiliepimą išsiųsti 2014 m. gruodžio 29 d., todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo atsižvelgti į konkrečią neeilinę situaciją ir į dėl jos pavėluotai teismą pasiekusį atsiliepimą. Tačiau teismas šiurkščiai pažeidė teisminį procesą, nesuteikė teisės pateikti svarius argumentus, įrodančius priešingas aplinkybes, nei nurodė Visagino policijos komisariatas savo skunde.
Pareiškėjas A. T., vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo patikrinti apeliacinės teismo sprendimo pagrįstumą, pripažinti jį negaliojančiu ir laikyti galiojančiu Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą.
Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismui pateikęs išsamų dokumentų sąrašą, paaiškindamas aplinkybes, kuriomis jam priklausantis automobilis buvo perduotas Lietuvos piliečiui A. A.. Šių paaiškinimų teismui pakako priimti teisingą sprendimą, kad A. T. veiksmuose nubuvo neatsakingo elgesio su jam priklausiančiu turtu, nes jis negalėjo numatyti, jog automobilis bus perduotas asmeniui, kuris jį vairuodamas galėtų padaryti teisės pažeidimą. Pareiškėjas nurodo anksčiau A. A. nepažinojęs, matęs jį vieną kartą savo brolio draugijoje, automobilį „Toyota Land Cruiser“ įsigijęs iš Baltarusijos Respublikos pilietės Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kur jis ir buvo užregistruotas, iki pirkimo šio automobilio nematęs ir su pardavėja pažįstamas nebuvęs. Pareiškime pažymima, kad teismo proceso metu buvo nustatyta, jog pažeidėjas turi problemų su sveikata, įskaitant ir dalinį atminties praradimą stresinėse situacijose. Todėl, pareiškėjo nuomone, konfiskavus jo automobilį, išieškoti iš A. A. materialinių nuostolių atlyginimą bus problemiška. Pareiškėjas nurodo, kad šis automobilis yra ne tik vienintelė jam ir jo šeimai, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, priklausanti transporto priemonė, bet ir nuomos sutarties tarp savininko ir Minsko miesto SZAO „S“, kurioje pareiškėjas eina rinkodaros specialisto pareigas ir pagal sutartį į darbo keliones vyksta šiuo automobiliu, objektas.
Taip pat pareiškėjas nurodo nebuvęs laiku informuotas apie apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikimą. 2014 m. gruodžio 16 d. dienos pranešimas Nr. A2.6-419-758/2014 dėl Visagino policijos komisariato pateikto apeliacinio skundo A. T. buvo pristatytas paštu tik 2015 m. sausio 24 d., dėl to jis negalėjęs per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą reaguoti į minėtą skundą.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas atliekantis viršininko funkcijas Marius Misiūnas atsiliepimu į pareiškėjų prašymus prašo juos atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. ATP-40-719/2015, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutartį. Atsiliepime pažymima, kada administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. ir suinteresuoto asmens A. T. prašymai netenkinti.
Dėl automobilio konfiskavimo ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka padarytų proceso teisės pažeidimų
Nagrinėjamoje byloje A. A. pagal ATPK 130² straipsnį nubaustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (ši teisė jam atimta), per metus būdamas baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, turėdamas aiškius neblaivumo, apsvaigimo požymius (paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) ir atsisakęs pasitikrinti blaivumą, vairavo A. T. priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismo nutarimu už šį pažeidimą A. A. buvo nubaustas bauda. Teismas, nuspręsdamas netaikyti APTK 130² straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog automobilio, kurį vairuojant padarytas pažeidimas, savininkas A. T. pats būtų perdavęs jį A. A., leidęs jam juo naudotis ir taip būtų elgęsis nerūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o transporto priemonės savininkas būtų ėmęsis kokių nors priemonių, kad apsaugotų ją nuo neteisėto disponavimo ir užkirstų tam kelią (pranešęs teisėsaugos institucijoms ar pan.), pakeitė šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir konfiskavo A. T. priklausantį automobilį.
Abu pareiškėjai (A. A. ir A. T.) neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, jo kvalifikavimo, tačiau nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu konfiskuoti A. T. priklausantį automobilį, kuriuo pasinaudojęs A. A. padarė pažeidimą.
ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiant šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad jame nurodyti pažeidimai užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2013).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinus padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, atkreipus dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę (automobilį) perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Teismų praktikoje konstatuojama, kad tam tikrais atvejais padaryto pažeidimo pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas jį pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Taigi, nusprendus konfiskuoti aptariamą daiktą būtina nustatyti, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai nurodo, kad jie jokiais tarpusavio ryšiais nesusiję, automobilis buvo perduotas valdyti A. T. broliui Al. T. remontui ir techniniam aptarnavimui atlikti. A. T. kreipėsi į A. A. pagalbos atliekant remonto darbus ir patikėjo šiam A. T. priklausantį automobilį. Pasak pareiškėjų, šios aplinkybės patvirtina, kad A. T. veiksmuose nebuvo neatsakingo elgesio su jam priklausančiu turtu, nes jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad jo automobilis bus perduotas trečiajam asmeniui, kuris jį vairuodamas galėtų padaryti teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau išdėstytos nuostatos dėl daikto, kuris nepriklauso pažeidėjui, konfiskavimo, taip pat reiškia tai, kad paprastai savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui padaryti panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2013). Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendimą konfiskuoti A. T. priklausantį automobilį grindė tuo, kad pažeidėjas (A. A.) transporto priemone pažeidimo metu disponavo teisėtai, t. y. apie tai žinant teisėtam transporto priemonės savininkui ir savo neveikimu pritariant tokiam pažeidėjo elgesiui, todėl šiuo atveju transporto priemonės savininkui tenka daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo rizika.
Pareiškėjai ginčija ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą konfiskuoti transporto priemonę taip pat grindė ir tuo, kad 2013 m. rugsėjo 14 d. A. A. padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą, vairuodamas tą patį automobilį (tik turėjusį skirtingus valstybinius numerius), kuriuo disponavo pagal įgaliojimą ir kuris tuo metu priklausė kitai savininkei, taip pat Baltarusijos Respublikos pilietei. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dalykas, o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byla nagrinėjama tik teisės taikymo aspektu, t. y. įrodymai iš naujo nevertinami, faktinės aplinkybės nenustatinėjamos. Be kita ko, šie duomenys, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo, buvo vertinami kartu su kitais reikšmingais teisingai nuobaudai paskirti duomenimis (ATPK 30 straipsnis). Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A., vairuodamas automobilį neturėdamas tam teisės ir turėdamas aiškius neblaivumo požymius, padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, sukėlusį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar turtui. Be to, A. A. ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimais. Nors pareiškime pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. A. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir paskutinį tokį teisės pažeidimą jis padarė 2013 m. rugsėjo 14 d., vairuodamas tą pačią transporto priemonę, nebuvo visiškai tikslus, nes Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu jis nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį už tai, kad vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir policijos pareigūnų sustabdytas vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau šis netikslumas nelaikytinas esminiu, jis neturi jokios įtakos A. A. padaryto pažeidimo kvalifikavimui ar kitų bylai reikšmingų klausimų sprendimui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nerodo mažesnio nei pažeidėjo (A. A.) asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei, todėl jo ar transporto priemonės savininko suinteresuotumas išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, negali būti iškeltas aukščiau visuomenės intereso užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalį paprastai bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, gali nuspręsti kitaip. Šiuo atveju, nenustatęs aplinkybių, lemiančių kitokį sprendimą, teismas bylą išnagrinėjo rašytine tvarka.
Pareiškėjai taip pat nepagrįstai nurodo, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimai apie gautą apeliacinį skundą ir skundo nuorašas buvo išsiųsti laiku, be to pareiškėjai apie gautą skundą taip pat buvo informuoti elektroniniu paštu, tuo pačiu laišku jiems išsiunčiant ir skundo nuorašą. Tai, kad byla buvo išnagrinėta laiku negavus atsiliepimų į apeliacinį skundą, nors teismui elektroniniu paštu buvo pranešta apie vėlesnį jo pristatymą, negali būti pripažinta esminiu proceso pažeidimu ir nereiškia, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai.
Pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Šioje byloje nėra teisinių argumentų konstatuoti tokių pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. ir suinteresuoto asmens A. T. prašymus atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.