Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., taikant ATPK 30¹ str., 4500 litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 18.35 val., kelyje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė yra atimta, būdamas per metus baustu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, vairavo automobilį turėdamas aiškius neblaivumo (apsvaigimo) požymius ir atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti Pažeidėjui administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Institucija cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą ir teigia, kad Pažeidėjas padarė pavojingą, šiurkštų pažeidimą. Taip pat jis anksčiau jau buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir toliau daro tokius pačius pažeidimus. Pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 14 d. Pažeidėjas buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis tą patį automobilį. Ši aplinkybė, Institucijos manymu, rodo, kad Pažeidėjas elgėsi nerūpestingai su jam patikėta transporto priemone, todėl minėta transporto priemonė turi būti konfiskuota.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą Pažeidėjas nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucija skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti Pažeidėjui ATPK 130² str. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 130² str. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 126 straipsnyje, <...> 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu <...>.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirdamas Pažeidėjui sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į tai, kad Pažeidėjas nėra transporto priemonės savininku, o pastarasis pats neperdavė Pažeidėjui savo automobilio, neleido juo naudotis ir taip nesielgė nerūpestingai.

Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti. Pirmiausiai būtina pažymėti, kad Pažeidėjas padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į žmonių sveikatą ar turtą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo ar transporto priemonės savininko suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su Pažeidėjo įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 130² str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininko teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas jo turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, būtų buvęs pagrobtas arba juo būtų pasinaudota be transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo žinios. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko teises. Tačiau iš kartu su apeliaciniu skundu Institucijos pateiktų duomenų matyti, jog Pažeidėjas ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Paskutinį tokį teisės pažeidimą 2013 m. rugsėjo 14 d. jis padarė vairuodamas tą pačią transporto priemonę, kurią vairavo ir šioje byloje tirto pažeidimo metu (14–20, 25–26, 94–98 b. l.). Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2013 m. rugsėjo 14 d. ta pati transporto priemonė lygiai taip pat priklausė kitam savininkui, taip pat gyvenančiam užsienyje ir Pažeidėjas šia transporto priemone disponavo pagal įgaliojimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ir šįkart transporto priemonės savininkui buvo žinoma apie Pažeidėjo naudojimąsi minėta transporto priemone. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o transporto priemonės savininkas būtų ėmęsis kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pranešęs teisėsaugos institucijoms ar pan.). Įvertinus tai laikytina, kad šiuo atveju Pažeidėjas transporto priemone pažeidimo metu disponavo apie tai žinant teisėtam transporto priemonės savininkui ir jam savo neveikimu pritariant tokiam Pažeidėjo elgesiui, t. y. teisėtai, todėl šiuo atveju transporto priemonės savininkui tenka daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo rizika. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, teisėtas transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą, susijusią su turto netekimu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš esmės taip pat transporto priemonės konfiskavimo klausimu pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundžiamame nutarime paminėtoje byloje (2013 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 2AT-31/2013).

Taigi, šiuo atveju iš esmės visos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės negali būti iškeltos aukščiau visuomenės intereso užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą svarbą, todėl jos nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 130² str. sankcijos ribose. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje apylinkės teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai įvertino tinkamam nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes bei netinkamai taikė įstatymą (ATPK 30¹ str. nuostatas), todėl nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą pakeisti.

A. A., pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., nubausti 4500 litų (1303 eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.