- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2-174-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00659-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Nijolė Piškinaitė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. U., M. V., A. U., P. U., M. R. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė Z
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. U. ir M. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2323-173/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovams G. U., A. U., P. U., A. U., M. R. B., M. V. (trečiasis asmuo notarė Z. R.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BAB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sandorius (actio Pauliana): 2013 m. kovo 8 d. dovanojimo sutartį, kuria sutuoktiniai G. U. ir A. U. savo sūnui P. U. asmeninės nuosavybės teise perleido negyvenamąsias poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2013 m. kovo 15 d. dovanojimo sutartį, kuria sutuoktiniai G. U. ir A. U. savo sūnui P. U. asmeninės nuosavybės teise perleido 30/707 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2013 m. kovo 12 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį; 2013 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartį, kuria G. U. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido savo seseriai M. R. B.; 2014 m. birželio 9 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria G. U. laivą – katerį perleido M. V.; 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį, kuria G. U. sūnus P. U. jam dovanotą 30/707 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo žmonai A. U. ir taikyti restituciją.
Šiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nurodytą turtą (išskyrus automobilius), atlikti įrašus viešame registre dėl nurodyto Nekilnojamo ir kilnojamo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo visiems atsakovams bei uždrausti visiems atsakovams dalyvauti bet kokiuose sandoriuose ar imtis bet kokių kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta turto vertė. Teigė, kad atsakovas G. U. ir kiti atsakovai veikė nesąžiningai, gali perleisti ginčijamais sandoriais įgytą turtą kitiems asmenims ar jį suvaržyti. Turtą dar kartą perleidus tretiesiems asmenims, jo išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų būtų neįmanomas arba apsunkintas. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė realiai egzistuoja, nes dovanojimo sutartimis įgytas turtas jau buvo perleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo ieškovo nurodytą turtą.
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad, įvertinus ieškinyje nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, yra pagrindas išvadai, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, o jų netaikius, atsakovai gali ginčo turtą dar kartą perleisti tretiesiems asmenims, todėl, teismo įsitikinimu, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas G. U. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir prašymą atmesti. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas. CK 6.66 straipsnio pagrindu teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius turi teisę tik kreditorius. Šiuo metu ieškovas nėra atsakovo kreditorius ir neturi jokio galiojančio reikalavimo į atsakovą. Vien ikiteisminiame tyrime pateiktas ieškinys, kol jame išdėstytas reikalavimas, nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius. Be to, ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Atsakovas M. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir prašymą atmesti. Teigia, kad nėra sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinys yra nepagrįstas. Nenurodyta jokių aplinkybių, kad atsakovas, sudarydamas katerio pirkimo–pardavimo sutartį buvo nesąžiningas, atsakovų nesieja jokie giminystės ryšiai, o ieškovo teiginiai, kad už katerį sumokėta kaina buvo per maža, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
Ieškovas BAB Ūkio bankas pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus, prašymas juos atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas įvertino ieškinio turinį ir teisingai nustatė, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, teisės aktus, kuriais grindžia savo reikalavimą ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Bankas laikytinas turinčiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kylančią iš G. U. padaryto delikto (CK 6.245 str. 4 d.). Atsakovas G. U. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius banko bankrotą ir žalos atsiradimą, nevykdė savo pareigų ir pažeidė banko interesus. Skunde atsakovas G. U. nepateikia jokių argumentų dėl galimo sprendimo vykdymo pasunkėjimo ar negalimumo. Ieškinio senaties nustatymas bei taikymas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas M. V. nepateikė įrodymų, kad turto areštas sukels jam turtinę žalą, kad katerio kaina atitinka realią rinkos kainą, todėl tikėtina, kad katerio vertė yra daug didesnė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).
Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui.
Aeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jų turto areštą, nes pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.
Paminėta, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nėra svarbus ieškinio iš esmės pagrįstumas. Čia turi reikšmės ieškinio tikėtinas pagrindimas, pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai.
Ieškinys atsakovams pareikštas CK 1.86 ir 6.66 straipsnių pagrindu, o pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Reikalavimai ieškiniui yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, yra ne tik būtini nurodyti ieškinyje, bet reikšmingi vertinant ieškinio tikėtiną pagrindimą. Kad ieškinys Actio Pauliana pagrindu būtų patenkintas, jame (ieškinyje) turi būti išdėstytos visos šias sąlygas apibūdinančios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Viena iš būtinų sąlygų – kreditoriaus pareiga įrodyti turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš pateikto ieškinio turinio nėra pakankamų duomenų bent prielaidai, kad apeliantas G. U. turi neįvykdytą prievolę kreditoriui (ieškovui) ir yra ieškovo skolininkas. Ieškiniu nereikalaujama žalos (nuostolių) atlyginimo, siekiama tik sandorių panaikinimo, o ieškinio turinys leidžia tik numanyti, kad ginčijamais sandoriais siekiama užsitikrinti tariamos žalos (civilinio ieškinio, pareikšto ikiteisminio tyrimo metu), kuri dar nėra nustatyta, atlyginimą. Įrodymai, patvirtinantys žalos faktą, taip pat nepateikti. Ginčijamų sandorių neteisėtumas grindžiamas iš esmės atsakovo neteisėtais veiksmais, ikiteisminio tyrimo bylos, kuri nėra baigta ir galutinis sprendimas nepriimtas, faktinėmis aplinkybėmis. Paminėta, kad šioje byloje ieškovas neprašo priteisti žalos atlyginimo ir duomenų apie tokios žalos egzistavimą nėra. Vien ikiteisminio tyrimo byloje pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas G. U. yra neabejotinas skolininkas, nes prejudicinę galią turi tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai (CPK 182 str.). Neatmetama galimybė, kad bylos nagrinėjimo metu, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovas gali pateikti duomenis ir įrodymus apie jo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo išvadai, kad preliminariai ieškinys yra pagrįstas.
Nesant bent vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio turinį, netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Ji naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.