Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam P. S., jo gynėjams advokatui Stanislovui Nalivaikai, advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „B“, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., tęsti darbą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmė atlikta;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, dirbant po 20 valandų visuomenės labui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų dalis pakeista į 12 MGL (600 eurų) dydžio baudą, nustatant, kad baudą turi sumokėta per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3, 8 ir 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda ir skirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 12 MGL (600 eurų) dydžio baudos bausmės. Į galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas P. S. išbūtas sulaikymo už 2019 m. birželio 21 d. ir Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, kai buvo atliekama teismo psichiatrijos stacionarinė ir pirminė ekspertizė nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. birželio 18 d., laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 8 ir 10 punktais bei 6 dalimi galutinės bausmės vykdymas P. S. atidėtas 1 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir skirtos pareigos: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jam sutikus gydytis nuo alkoholizmo ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir gavimo Probacijos tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šioje byloje P. S. kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. pasipriešino valstybės tarnautojams panaudodamas fizinį smurtą, o būtent:

2020 m. sausio 4 d. apie 21.50 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, netoli namo Nr. 12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui P. S. ir Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyr. patrulei R. K., davus jam kaip sulaikomam teisėtą nurodymą sėstis į tarnybinį automobilį, jis atsisakė į jį lipti, o po to, kai jį, panaudojant fizinę jėgą, policijos pareigūnai P. S. ir R. K. įsodino į tarnybinį automobilį, jis priešindamasis bandė išlipti iš automobilio bei atsigulė automobilyje tarp sėdynių ir gulėdamas tyčia koja spyrė policijos pareigūnui P. S. į tarpkojį, taip nukentėjusiajam P. S. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Apklaustas kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2020-01-04 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. buvo gautas iškvietimas iš VPK OVS, kad L. Asanavičiūtės g. troleibuse, prie pranešėjos draugės kabinėjasi vaikinas. Vaikinas trenkė jai per galvą. Po kelių minučių buvo gautas dar vienas iškvietimas į Architektų g. 12, kad tas pats asmuo kabinėjasi prie keleivių kitame troleibuse. Nuvykus nurodytu adresu, troleibuse ant grindų gulėjo vaikinas, kurį laikė du troleibusu važiavę vyrai, nes asmuo buvo agresyvus. Asmuo atitiko pranešėjos nurodytus požymius, todėl buvo sulaikytas. Sulaikymo metu jis vengė sulaikymo, spardėsi, grasino visus užmušti. Sodinant į automobilį asmuo iš dešinės kojos spyrė kolegai P. S. į tarpkojį, spyrio metu jis pajuto fizinį skausmą bei P. S. nuo tarnybinės uniformos ant žemės iškrito tarnybinė radijo ryšio stotelė, nulūžo laikiklis. Kai P. S. įtariamasis įspyrė į tarpkojį, jis susirietė, aiktelėjo, taip parodydamas, kad pajuto fizinį skausmą. Kolega po įvykio skundėsi sumuštos vietos skausmu. Jiems sulaikius asmenį, jį atpažino nukentėjusioji mergaitė, todėl jis buvo pristatytas į Vilniaus m. OVS (t. 1, b. l. 54-55).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-01-04 21:21 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas telefonu apie tai, kad vyras apie 30 metų amžiaus, apie 1,80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsia kuprine, tamsia striuke su kapišonu ir ausinėmis troleibuse prieš 10 minučių kabinėjosi prie pranešėjos draugės. Merginos išlipo „Ugniagesių“ stotelėje, vyras išlipo kitoje stotelėje ir trenkė merginai per galvą. Pernešėjai ir jos draugei 16 metų, vyras nuėjo link PC Norfa (t. 1, b. l. 16).

Patrulė R. K. 2020-01-04 tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir P. S. (t. 1, b. l. 35).

Iš 2020-01-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame postinė R. U. nurodė, jog 2020-01-04 apie 22 val. 10 min. į VPK OVS buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus P. S., kuriam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, t. y. pučiant į alkotesterį), tačiau jis kategoriškai atsisakė. Bendraujant iš burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, neneigė vartojęs šią dieną alkoholio (t. 1, b. l. 121)

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam P. S. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. BK 286 straipsnis numato, kad už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui atsako toks asmuo, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje neneigė faktinių aplinkybių, jog 2020 m. sausio 4 d. sulaikymo metu priešinosi policijos pareigūnams, nes nenorėjo būti sulaikomas, sodinamas į automobilį spardėsi, spardė automobilio duris ir kai pareigūnas atidarė duris, jam įspyrė. Įspyrė policijos pareigūnui į tarpkojį. Iš kaltinamojo pozicijos sunku pasakyti, ar jis policijos pareigūnui į tarpkojį spyrė tyčia, norėdamas sukelti fizinį skausmą, ar tiesiog priešinosi sulaikymui, spardėsi, muistėsi ir dėl to pataikė policijos pareigūnui, nes šioje vietoje kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs ir aiškūs. Vienu atveju jis teikia, kad tiesiog spardėsi sodinamas į mašiną, būdamas automobilyje spardė automobilio duris, atidarius jas pataikė pareigūnui. Kitur jis teigia, kad spyrė į tarpkojį, po to buvo įsodintas į automobilį, dėl to labai gailisi. Tačiau kaltinamasis pačios situacijos, kurioje jis buvo sulaikomas ir fiziškai priešinosi sulaikymui neneigia. Kaltinamasis pažymi, kad sulaikymo metu buvo neblaivus ir mažai ką atsimena.

Tai, kad policijos pareigūnui P. S. buvo įspirta į tarpkojį, patvirtino byloje apklausti nukentėjusysis P. S. ir liudytoja R. K.. P. S. tiek iš karto po įvykio 2020-01-04 rašytame tarnybiniame pranešime, tiek apklausose ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog pagal pranešimą iš OVS sulaikinėjo vaikiną, P. S., kuris buvo neblaivus, priešinosi sulaikymui, neleido uždėti antrankius, nesileido įsodinamas į automobilį ir būdamas jame pusiau gulėdamas spyrė jam į tarpkojį. Dėl spyrio jis jautė fizinį skausmą, didelį diskomfortą, skaudėjo kelias dienas. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja R. K. – jog pagal OVS pranešimą sulaikinėjo P. S., jis buvo neblaivus, priešinosi sulaikymui, nesileido įsodinamas į automobilį ir sodinant į automobilį spyrė P. S.. Pačio spyrio momento ji nematė, tačiau kolega susirietė, jam iškrito ir lūžo racija, ji girdėjo, kaip jis aiktelėjo. Vėliau matė bato žymę ant kelnių ties tarpkoju. Po spyrio prieš sulaikomą asmenį buvo panaudota specialiosios priemonės dujos. Tikslinant aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis nurodė, jog spyris jam į tarpkojį nebuvo atsitiktinis, jis mano, kad P. S. jam įspyrė tikslingai, t. y. tyčia. Įvertinus šias aplinkybes, t. y. paties kaltinamojo parodymus, kad jis nenorėjo būti sulaikomas ir fiziškai priešinosi sulaikymui, spardėsi, spardė automobilio, į kurį buvo sodinamas duris, taip pat įspyrė ir policijos pareigūnui į tarpkojį, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kuriuose jis nurodė, jog kaltinamasis tyčia, tikslingai įspyrė jam ir pataikė į tarpkojį, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei įvertinus liudytojos R. K. parodymus, kad kaltinamasis fiziškai priešinosi sulaikymui – neleido uždėti antrankių, nesileido sodinamas į automobilį, spardėsi ir pataikė pareigūnui, nuo smūgio pareigūnas, aiktelėjo, buvo susirietęs, kas rodo, kad smūgis buvo stiprus, darytina išvada, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamais policijos pareigūnui smūgį koja sudavė tikslingai, tai yra tyčia – suprasdamas, kad spiria policijos pareigūnui, taip siekdamas jam sukelti fizinį skausmą ir to norėjo - įspirti policijos pareigūnui bei sukelti jam fizinį skausmą. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu visiškai įrodyta, joga P. S. 2020 m. sausio 4 d. apie 21.50 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, netoli namo Nr. 12, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) vyr. patruliui P. S. ir Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyr. patrulei R. K., davus jam kaip sulaikomam teisėtą nurodymą sėstis į tarnybinį automobilį, jis atsisakė į jį lipti, o po to, kai jį, panaudojant fizinę jėgą, policijos pareigūnai P. S. ir R. K. įsodino į tarnybinį automobilį, jis priešindamasis bandė išlipti iš automobilio bei atsigulė automobilyje tarp sėdynių ir gulėdamas tyčia koja spyrė policijos pareigūnui P. S. į tarpkojį, taip nukentėjusiajam P. S. sukeldamas fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojams panaudojant fizinį smurtą.

Bausmės skyrimas

P. S. šioje byloje BPK 140 straipsnio pagrindu sulaikytas buvo nuo 2020 m. sausio 4 d. 21:50 val. iki 2020-01-05 14:30 val. (b. l. 151-153). Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 150).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis P. S. yra teistas 5 kartus, šio nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 2 kartus. Administracine tvarka baustas, dirbantis, nesusituokęs, psichiatrine tvarka gydytas. Iš 2021 m. birželio 10 – birželio 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-34/2021 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. S. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu P. S. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Riboto pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik veikos apdarymo metu. Kaltinamajam P. S. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Kaltinamasis P. S. pagal dabartinę savo būseną gali dalyvauti procese, gali duoti parodymus, su juo galima atlikti procesinius veiksmus (t. 2, b. l. 40-46).

Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 286 straipsnyje, yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šiuo metu yra neteistas. Taip pat įvertintina BK 286 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšys, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas. Įvertinus visa tai jam skirtina baudos bausmė. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad asmuo yra dirbantis, nevedęs, veika padaryta prieš beveik du metus, t. y. nuo nusikalstamos veikos padarymo ir bausmės paskyrimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Atsižvelgiant į visa tai P. S. skirtina minimali baudos bausmė.

Nukentėjusysis P. S. pateikė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Žalą patyrė dėl spyrio į tarpkojį, po ko apie dvi savaites jautė skausmą ir didelį diskomfortą (t. 1, b. l. 83).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. P. S. nurodė, jog dėl spyrio į tarpkojį jis jautė stiprų fizinį skausmą, didelį diskomfortą, skaudėjo kelias dienas. Liudytojas R. K. taip pat nurodė, kad kolega po smūgio susirietė, aiktelėjo, buvos susiėmęs už tos vietos. Nors duomenų, kad spyriu buvo padarytas kūno sužalojimas nėra, tačiau vieta į kurią buvo įspirtą, į jautri skausmui, nukentėjusysis ne tik jautė skausmą, bet ir patyrė pažeminimą, kitokį dvasinį diskomfortą. Nukentėjusysis nurodė, kad skausmą jautė keletą dienų, tai turėjo įtakos jo lytiniam gyvenimui, todėl įvertinus visa tai teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Byloje esantis 1 kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos apklausos vaizdo įrašu paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. S., (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti jam 50 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2500 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 4 d. 21:50 val. iki 2020-01-05 14:30 val., t. y. 1 dieną, kas atitinka 2 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)), ir laiką nuo 2021-06-10 iki 2021-06-18, kuomet kaltinamasis buvo patalpinta į ekspertinę įstaigą VTPT Utenos ekspertinį skyrių, t. y. 9 dienas, kas atitinka 18 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)). Mokėtina bauda kaltinamajam yra 30 MGL (baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (BBND)) (1 500 eurų).

P. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

P. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. S. 300 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą P. S. naudai.

Išaiškinti nuteistajam P. S., kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Byloje esantį 1 kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos apklausos vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.