Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-777-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00303-2014-8;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistojo M. V. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. V., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad, jis melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra 2013 m. spalio 31 d. apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė apie tai, jog 2013 m. spalio 3 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) būrio daiktų sandėlyje jį ir jo brolį S. V. sumušė nuteistieji G. A., R. S., G. P. ir M. G., suduodami jiems smūgius į įvairias kūno vietas bei sužalodami abiems kelius, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl viešosios tvarkos sutrikdymo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja Angelė Fominienė prašo nuteistojo skundą tenkinti. Prokuroras Vytautas Nacikūnas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis, apylinkės teismas M. V. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 str., 55 str., 61 str. nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas kaltu prisipažino, jo kaltė be jo paties prisipažinimo pagrįsta ir įrodyta BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, padarė teisingas ir objektyvias išvadas dėl jų patikimumo ir teisingumo.

Iš 2013-10-31 M. V. protokolo - pareiškimo matyti, kad jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 str., (duomenys neskelbtini) pataisos namų vidaus tyrimo skyriaus tyrėjui G. Ž. nurodė, kad 2013-10-03 apie 9.00 val., jį ir jo brolį S. V. (duomenys neskelbtini) būrio daiktų sandėlyje sumušė ir sužalojo kiti nuteistieji, prašė juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Iš nukentėjusiojo G. P. parodymų taip pat matyti, kad jis V. buvo apkaltintas nepagrįstai, nes šių asmenų nesužalojo ir su jais nieko bendra neturi, todėl ikiteisminis tyrimas G. P. atžvilgiu buvo nutrauktas. Tokie brolių V. veiksmai jam sukėlė nepatogumų, jis jaudinosi dėl pareikštų įtarimų. Nukentėjusysis M. G. parodė, kad V. nepagrįstai jį apkaltino, jog jis sužalojo brolius M. ir S. V. Ikiteisminis tyrimas M. G. atžvilgiu taip pat buvo nutrauktas, nes buvo įrodyta, kad jis tuo metu buvo baudos izoliatoriuje. Iš nukentėjusiojo R. S. parodymų matyti, kad jis brolių V. gerai nepažinojo ir nežino, kodėl jie jį apkaltino, kad 2013-10-09 juos sužalojo (duomenys neskelbtini) būryje. Iš nukentėjusiojo G. A. parodymų taip pat matyti, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas ir apšmeižtas, kad sužalojo brolius V. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Dėl tokio V. poelgio, t. y. pareikštų įtarimų, jis patyrė moralinę žalą. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog M. V. ir S. V. atžvilgiu nusikaltimas įvykdytas nebuvo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis M. V., 2013-10-31 protokolu pareiškimu pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą - kitų nuteistųjų fizinio smurto, sukeliant fizinį skausmą ir padarant kūno sužalojimus, vartojimą jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuteistojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 236 str. 1d., požymius.

Teismas, skirdamas M. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į individualias jo asmenines savybes, į tai, kad M. V. teisiamas ne pirmą kartą, kad naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskiriant tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Įvertinęs padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas nesunkus nusikaltimas, realios žalos nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas kaltinamajam pagrįstai skyrė mažesnę negu sankcijos vidurkis bausmę.

Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jo keisti ar naikinti M. V. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.