- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-393-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38529-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., D. J., V. D., L. P., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto VPK VP EPT
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-46366-864/2014 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J. ir S. J. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kiti suinteresuoti asmenys – V. D., L. P., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto VPK VP EPT, antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko D. J. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad D. J. priklauso ½ dalis S. J. gaunamų darbinių pajamų. Nurodė, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-194-23 dėl 398 Lt, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1-5275-506/2011 dėl 50 Lt, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1091-111/20069 dėl 400 Lt, Vilniaus miesto VPK VP EPT išduotą nutarimą Nr. 3-8628 dėl 100 Lt, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą Nr. A-2-1267-13 dėl 350 Lt, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotus nutarimus Nr. 1165315-2 dėl 15 Lt, Nr. 91872/03 dėl 20 Lt, Nr. 93479 dėl 20 Lt skolų išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojų V. D., valstybės, L. P., Vilniaus miesto VPK VP EPT ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Skolininkas piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, taip pat, tačiau skolininko sutuoktinė S. J. gauna darbo užmokestį. Atsižvelgdama į tai, antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškimą patenkino – nustatė, kad skolininkui D. J. priklauso ½ sutuoktinės S. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų.
Teismas nurodė, kad, pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, sutuoktinių įgytas santuokos metu turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos, be kita ko, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Teismas nenustatė, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Teismas pažymėjo nenustatęs aplinkybių, kurios jam leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo S. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su skolininku neveda bendro ūkio, kartu negyveno nei iki santuokos sudarymo, nei po santuokos sudarymo. Apeliantė su skolininku susipažino ir susituokė tuo metu, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Jokio bendro turto neįgijo, apeliantės ir skolininko gaunamos pajamos atskirai, be to, jau yra pateikę teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, taigi artimiausiu metu santuoka bus nutraukta. Atsižvelgiant į tai, bendro turto prezumpcija šiuo atveju netaikytina. Teismas, remdamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, turėjo nustatyti, kad turtas (atlyginimas) priklauso apeliantei, arba nustatyti didesnę apeliantės dalį atlyginime. Be to, nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo dienos turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškimą teismui apeliantė pateikė anksčiau, nei buvo priimta skundžiama nutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimtas skundžiamą nutartį, procesinės teisės normų pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtos nutarties priėmimą, nepadarė, todėl tenkinti atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo. Informacijos, kad apeliantė būtų kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo, neturi.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad santuoka sudaryta skolininkui esant laisvės atėmimo įstaigoje, t. y. žinant, kad iki bausmės pabaigos sutuoktiniai kartu negyvens ir bendro ūkio neves. Duomenų apie sudarytą vedybinę sutartį nėra. Antstolės nuomone, nutartis priimta įvertinus proceso šalių atsiliepimus bei tinkamai pritaikius galiojančias teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. sprendimu nutraukė apeliantės ir skolininko sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pastarosios 2 punkte nustatyta, kad šalys santuokoje įgyto turto neturi, bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, pajamos ir išlaidos buvo atskiros. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad apeliantė ir skolininkas bendrosios jungtinės nuosavybės neturėjo. Remiantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, nurodytas teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje ir yra privalomas apeliantės atskirąjį skundą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininko dalis apeliantės pajamose negalėjo būti nustatyta, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad apeliantės pajamos nebuvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Dėl išdėstytų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas ir pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J. ir S. J. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.