- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- AN2-95-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00013-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Telšių AVPK Akmenės rajono PK
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovo advokato M. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė nuobauda – 1200,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d., o administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukta, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. L. skundžiamu Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200,00 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d., pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 600,00 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo 2021 m. sausio 27 d. Administracinė teisena dėl A. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukta.
2. A. L. skundžiamu Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 27 d. nuo 13.21 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,04 promilių girtumas, vairuodamas transporto priemonę SUZUKI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino, t. y. sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, įvykus eismo įvykiui nedelsdamas nesustojo ir išlipęs iš automobilio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 219.1 punktų reikalavimus, taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 18 d. rašte papildomai nurodytų (duomenys neskelbtini) ir 219.2 punktų reikalavimus (nes žinodamas, kad į įvyko vietą kviečiama policija, iš įvykio vietos patraukė transporto priemonę nesant grėsmės eismo saugumui, o po to, nesiimdamas priemonių, kuriomis būtų saugomi pėdsakai ar kitos eismo įvykio aplinkybės, iš įvykio vietos pasišalino pėsčiomis).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovas advokatas M. N. prašo 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo priimto nutarimo dalį, kuria A. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, panaikinti, o to nepadarius – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. L. sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą iki 1 metų.
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad jis sakydamas baigiamąją kalbą nurodė, jog A. L. neneigia važiavęs atbuline eiga ir neneigia šio paties įvykio, todėl teismo argumentai, kad A. L. bei jo atstovas neigia, kad variklis buvo užvestas, yra neobjektyvūs ir šališki. Akcentuojama, kad A. L. pripažino, jog jis atvykęs į degalinės aikštelę, sėdėdamas automobilyje pavartojo alkoholio, norėdamas perstatyti automobilį vairuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Mersedes. Be to, teismo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos, automobilio Mersedes vairuotojui pasakė, kad atneš jam 400 eurų padarytai žalai atlyginti, todėl ėjo pas savo pažįstamą pasiskolinti pinigų, kuris gyveno netoliese įvykio vietos. Akcentuojama, kad teismo posėdžio metu A. L. atstovas teismui pateikė žodinį prašymą, iškviesti A. L. nurodytą asmenį V. R., bet teismas šį prašymą atmetė.
3.2. Be to, skunde advokatas teigia, kad teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kurių patikimumas kelia abejonių ir suponuoja kritinį jų vertinimą. Nurodoma, jog policijos pareigūnė N. teismo posėdyje parodė, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu, tolumoje pamatė einantį vyriškį, kuris ėjo svirduliuodamas, buvo akivaizdžiai neblaivus. A. L. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,04 promilių, teismas remiasi ir Akmenės r. PK 2021 m. sausio 27 d. 15.22 val. surašytu neblaivumo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad A. L. negali paeiti tiesia linija, stovėdamas negali pataikyti į nosies galą nei užsimerkęs nei atsimerkęs. Advokato manymu, policijos pareigūnų surašytas neblaivumo patikrinimo aktas yra perdėtai per daug pabrėžtinai nurodant neblaivumo požymius, nes asmeniui nustatytas lengvas girtumas, alkoholį buvo vartojęs prieš dvi valandas žiemos metu, buvo šalta, o policijos pareigūnai teigia, kad A. L. ėjo svirduliuodamas, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Advokatui nekiltų abejonių, jei tokie požymiai būtų nurodomi esant bent jau vidutiniam, nekalbant apie sunkaus apsvaigimo laipsnį, bet visiškai neįtikina, kad asmuo, kuriam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis su beveik 1 promile, eitų su akivaizdžiais neblaivumo požymiais – svirduliuodamas bei negalėtų sau pataikyti į nosį nei užsimerkęs nei atsimerkęs.
3.3. Advokatas skunde pasisako ir apie tai, kad liudytojos N. parodymai, kad ne va per maršrutą, kur buvo sulaikytas A. L. pastarasis nesunkiai galėjo pareiti namo į R. gatvę, nes čia gal net ir arčiau, taip pat vertintini kritiškai, nes: 1) teismas iki galo nepatikrino A. L. nurodytos versijos, ar kur jis buvo sulaikytas gyvena jo nurodytas asmuo, pas kurį jis ėjo ar ne, 2) šiuo nurodytu maršrutu L. nėra arčiau pareiti į namus, kadangi jam būtų reikėję eiti vingiais, žvyrkeliu, ne visada tinkamai nuvalytų, nors praėjusią žiemą sniego buvo labai daug. Advokato manymu šios nurodytos aplinkybės, suponuoja tai, kad policijos pareigūnų duoti parodymai vertintini atsargiai, kadangi jų patikimumas kelia abejonių. Be to, teismas neturėtų suteikti prioriteto policijos pareigūnų parodymams.
3.4. Skunde teigiama, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog A. L. priėjo prie keleivio vietoje sėdėjusio žmogaus (automobilio, kurį vairavo A. L. savininkas S.), jam pasakęs kur eina, išėjo. Niekur A. L. nebėgo ir buvo sulaikytas ne bėgantis, ne pasislėpęs, o ramiai einantis keliu (ne miškais, nors šalia buvo miškas), nuo įvykio vietos nutolęs apie porą šimtą metrų. Šalia kelio buvo krūmynai ir miškai, todėl jei A. L. būtų turėjęs tikslą pabėgti iš įvykio vietos, pastarasis turėjo realias galimybes pasislėpti ar pabėgti mišku, tačiau A. L. to nedarė ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnai patvirtino, kad A. L. nebėgo, o ėjo keliu. Taip pat skunde tvirtinama, kad L. ėjęs pas netoliese gyvenantį savo pažįstamą asmenį.
3.5. Advokatas pažymi, jog pasitraukimas iš įvykio vietos sietinas ne su pačiu asmens faktiniu buvimu įvykio vietoje, o su tam tikru atsakomybės prisiėmimu už sukeltą eismo įvykį, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi imtis visų įmanomų priemonių, tai ir norėjo atlikti A. L.. Pastebima, kad pagal formuojamą Lietuvos A. T. praktiką, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir nori taip elgtis. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.). Teigiama, kad iš A. L. paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, galima daryti išvadą, kad A. L. šiuo atveju sąžiningai klydo, išeidamas iš įvykio vietos pas netoliese gyvenantį nurodytą pažįstamą asmenį, skolintis pinigų. Advokato manymu nelogiška būtų šalintis iš įvykio vietos, joje paliekant automobilio keleivį, kuris apie viską žinojo, todėl pirmiausiai buvo būtina nustatyti, ar A. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia ar sąžiningai klysdamas.
3.6. Skunde nurodoma, kad netenkinus prašymo nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, prašoma išspręsti klausimą dėl galimybės A. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuoja, kad A. L. sveikatos būklė yra sunki, jo gyvenimo partnerės, pas kurią jis gyvena kartu beveik 16 metų, sveikatos būklė taip pat sunki, atitinkamai turtinė padėtis taip pat sunki. Dėl sveikatos problemų ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo galimybės yra ribotos, todėl A. L. pirmos instancijos teismo prašė skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. skirti mažesnę nei trijų metų termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Šis prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad tiek pačiam A. L., yra poreikis dėl gydymo tikslų vyksti tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) mieste esančias gydymo įstaigas, taip pat į gydymo įstaigas, esančias (duomenys neskelbtini). Be kita ko jis turi vežioti ir savo gyvenimo partnerę A. P., kuriai nustatytas tik 25 procentai darbingumo lygis.
3.7. Advokatas prašo atsižvelgti į tai, kad A. L. anksčiau nėra padaręs teisės pažeidimų, nėra baustas nei baudžiamąją nei administracine tvarka, šis padarytas administracinis nusižengimas atsitiktinis įvykis, kuris nėra tokio didelio pavojingumo pobūdžio bei laipsnio, nes įvykis buvo ne kelyje, o degalinės aikštelėje, siekiant perstatyti automobilį. Nors tai ir nešalina atsakomybės, būtų nesąžininga ir neteisinga šį atvejį prilyginti su važiavimu kelyje, kur neabejotinai būtų didesnis pavojus ir galimos pasekmės. Teigiama ir tai, kad šiuo atveju turi būti vertinamos šios aplinkybės, t. y. nusižengimo padarymo būdas, pavojingumo laipsnis, pasekmės. Pažymima, kad A. L. serga onkologine liga, jo gyvenimo partnerės sveikatos būklė sunki, jai nustatytas tik 25 procentų darbingumo lygis, šeimos finansinė padėtis sunki, gydymo tikslais A. L. ir jo gyvenimo partnerei reikia važinėti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. L. paskirta 1200 eurų administracinė nuobauda yra pakankamai didelė ir neigiamai atsiliepsianti šeimos biudžetui, tačiau A. L. atėmus trijų metų laikotarpiui teisę vairuoti transporto priemones, bus nubaustas ne tik jis vienas, bet ir jo šeima. Advokatas mano, kad įstatyme numatyti nuobaudos tikslai galėtų būtų pasiekti ir pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat atsižvelgus ir į išdėstytus konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovo advokato M. N. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas teismo nutarimas yra objektyvus, teisingas ir teisėtas, A. L. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymima, kad įvykus eismo įvykiui A. L. su nukentėjusiuoju bendravo agresyviai, nukentėjusysis iš karto informavo A. L., kad į įvykio vietą kviečiama policija, todėl šis suvokė, kad jo pasitraukimas iš įvykio vietos yra neteisėtas. Pažymima ir tai, kad privažiavusiems policijos pareigūnams A. L. apskritai neigė padaręs eismo įvykį ir teigė ėjęs namo.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagrindo taikyti A. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. L. atstovas advokatas apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nesant A. L. veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o, netenkinus šio prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti A. L. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovas advokatas teigia, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina A. L. turėjus tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apygardos teismo vertinimu šie apeliacinio skundo teiginiai visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės.
8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, priėjo prie išvados, kad nagrinėjant A. L. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo klausimą duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, nukentėjusiojo P. A. paaiškinimai, byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojų V. D., J. N. parodymai, duoti apylinkės teisme), patvirtinančių A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, t. y. tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos. A. L. atstovo pateikiama versija, neva, A. L. nesišalino iš eismo įvykio vietos, o ėjęs pas pažįstamą pasiskolinti 400 Eur, tikslu P. A. atlyginti padarytą žalą, laikytina faktiniais duomenimis nepagrįsta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
10.1. Pažymėtina, kad byloje esantis vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, jog A. L. su P. A. po eismo įvykio nemėgino tartis dėl žalos atlygino ir nedelsiant po įvykio pėsčiomis pasišalina iš eismo įvykio vietos. P. A. paaiškinime nenurodoma, kad A. L. būtų mėginęs tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau nurodyta, jog eismo įvykio kaltininkas pabėgo pamatęs kviečiamą policiją (b. l. 40). Tai iš esmės patvirtina ir jau minėtas vaizdo įrašas, o apylinkės teisme apklausti pareigūnai V. D. ir J. N., A. L. sulaikę pasišalinus iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad A. L. pastariesiems nenurodė tokių aplinkybių, jog pasitraukė iš eismo įvykio vietas, norėdamas nueiti pas pažįstamą pasiskolinti pinigų padarytai žalai eismo įvykio metu atlyginti, tačiau teigė einantis namo. Tai rodo, kad A. L. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Be kita ko, nei administracinio nusižengimo protokole, nei savo teiktame paaiškinime A. L. versijos dėl pinigų skolinimosi visiškai nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nesant susitarimo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, visiškai nelogiškas skunde nurodomas paaiškinimas dėl ėjimo pas nenurodomą pažįstamą asmenį (nėra galimybių patikrinti šių faktinių duomenų) skolintis pinigų (b. l. 3, 18). Taigi, apygardos teismo vertinimu minėti duomenys neabejotinai patvirtina A. L. tyčią pasitraukus iš eismo įvykio vietos, paneigiant A. L. bylą nagrinėjant teisme sugalvotą versiją apie pinigų skolinimąsį.
10.2. Apeliaciniame skunde yra keliamos abejonės dėl pareigūnų duotų parodymų patikimumo, kritikuojant pastarųjų parodymus dėl A. L. girtumo įvertinimo. Apygardos teismas akcentuoja, kad skunde išsakoma kritika dėl pareigūnų duotų parodymų yra nepagrįsta, nelogiška ir paremta tik advokato subjektyviu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vien tai, jog advokatas yra įsitikinęs apie kitokią asmens būklę ir gebėjimus, kai asmeniui nustatomas 1,04 promilių girtumas, nesudaro pagrindo abejoti policijos pareigūnų atliktu A. L. girtumo vertinimu (nors advokatas skunde A. L. nustatyto girtumo neginčija) ir kartu šių pareigūnų duotų parodymų patikimumu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai tikrindami A. L. bendruosius neblaivumo požymius vadovavosi neblaivumo nustatymo akte numatytu klausimynu (b. l. 9), o ne savo subjektyviu įsitikinimu, pats A. L. dėl atlikto neblaivumo patikrinimo jokių prieštaravimų neturėjo, be to, byloje esantis vaizdo įrašas vienareikšmiškai akivaizdžiai patvirtina A. L. buvus neblaiviu, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų duotų parodymų patikimumu.
10.3. Skunde taip pat nepagrįstai kritikuojama, kad nebuvo tikrinama pareigūnės J. N. nurodyta aplinkybė, jog toje vietoje, kur buvo sulaikytas A. L., pastarasis nesunkiai galėjo pareiti namo, kadangi, kaip jau minėta, A. L. jį sulaikiusiems pareigūnams pats nurodė einantis namo, apie jokių pinigų skolinimąsį bei ėjimą pas pažįstamą asmenį nenurodė, todėl šiuo atveju nebuvo jokio protingo pagrindo tikrinti niekuo nepagrįstą (įvykio metu ir nenurodytą) pažeidėjo versiją.
11. Advokatas nepagrįstai įsitikinęs, kad A. L. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos paneigia tai, kad A. L. nebėgo nuo pareigūnų, nesislėpė, o tiesiog ėjo keliu. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nedetalizuojant kokiu būdu asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos.
11.1. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka ir pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, o pagal (duomenys neskelbtini)1 punktą – nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Taigi, iš nurodytų teisės aktų matyti, jog asmuo po eismo įvykio negali jokiais būdais pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t. y. nei išvažiuoti, nei išeiti ir pan. Tai, kad šiuo atveju A. L. buvo sulaikytas einantis iš eismo įvykio vietos, nešalina pastarojo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
11.2. Nepagrįstai skunde teigiama, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos yra sietinas ne su pačiu asmens faktiniu buvimo įvykio vietoje, o su pastarojo atsakomybės prisiėmimu už sukeltą eismo įvykį, kadangi nurodyti teisės aktai būtent ir sieja ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę su vairuotojo, kuris yra susijęs su eismo įvykiu, pasitraukimu (faktiniu nebuvimu) iš eismo įvykio vietos pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus. Kartu pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju A. L. ne tik, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, bet nuo pat pradžių neigdamas savo kaltę už sukeltą eismo įvykį, apylinkės teisme netgi teigdamas, jog jo vairuojamas automobilis pariedėjo neužvestas, iš esmės neprisiėmė ir jokios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, kas visiškai patvirtina A. L. tyčinę kaltę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog A. L. ir jo atstovas dėl A. L. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nebuvimo laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir auksčiau aptarti įrodymai patvirtina A. L. kaltę pasitraukus iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
13. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. L. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
15. Apeliaciniu skundu prašoma sutrumpinti A. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 1 metų. Akcentuojama, kad A. L. padaryti nusižengimai yra mažiau pavojingi, nes įvykdyti ne kelyje, o degalinės aikštelėje, todėl tai turėtų būti vertinama kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundas iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme (nepatogumais, kuriuos patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, sunkia savo ir sugyventinės sveikatos būkle ir poreikiu dėl to vykti į įvairias gydymo įstaigas, sunki turtinė padėtis), į kuriuos apylinkės teismas išsamiai atsakė ir kurių turinys A. L. ir jo atstovui žinomas. A. L. skunde aukštesniajam teismui iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodyta, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, aukštesnės instancijos teismas vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu iš naujo išsamiau dėl tų pačių apeliantų argumentų nepasisakys.
16. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų, o ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
16.1. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
16.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu skirdamas A. L. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 421 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Teismas atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti 2 administraciniai nusižengimai, susiję su transportu, padarytą žalą), į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, kad jis prisipažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę: administracine tvarka nebaustas, neteistas, jo paties ir jo sugyventinės sveiktos būklę, turtinę padėtį. Įvertinęs visas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. L. už padarytus administracinius nusižengimus skyrus galutinę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų terminui, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta, jos švelninti pagrindo nėra.
16.3. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skunde išdėstytais argumentais. Pažymėtina, kad A. L. ne tik būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, bet kartu padarė eismo įvykį degalinės teritorijoje, kurioje esama itin degių, sprogių ir pavojingų medžiagų, todėl šiuo atveju administracinių nusižengimų įvykdymo vieta laikytina daug pavojingesnė, nei tai būtų padaryta kelyje ar kitokios įmonės teritorijoje. Be to, nagrinėjamu atveju A. L. buvo nustatytas net 1,04 promilių girtumas, kuris žymiai viršija leistiną vairuotojams neblaivumo ribą – 0,4 prom., kas vėl gi rodo didesnį A. L. padarytų pažeidimų pavojingumą. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusižengimų ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą, priešingai, apeliaciniu skundu yra visiškai nepripažįstama kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, dėl šio nusižengimo padarymo aplinkybių buvo klaidinamas tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, o paskirta griežta piniginė bauda už padarytus administracinius nusižengimus taip pat nelaikytina aplinkybe, lemiančia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, tiek A. L., tiek jo sugyventinė turėjo sveikatos problemų dar iki A. L. įvykdytų administracinių nusižengimų, todėl poreikis vairuoti transporto priemones, siekiant nuvykti į gydymo įstaigas atsirado ne po nusižengimų padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tačiau net ir poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, siekiant pasirūpinti savo šeimos nariais, niekaip nesutrukdė A. L. padaryti administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje. Be kita ko vairuoti transporto priemones atėmimas nei A. L., nei jo sugyventinei neužkerta galimybės nuvykti į gydymo įstaiga. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu A. L. savo elgesio nevertina kritiškai, išvadų iš padarytų nusižengimų nėra padaręs, todėl paskirta nuobauda yra proporcinga A. L. padarytiems administraciniams nusižengimams ir nėra perteklinė, be kita ko paskirta administracinio poveikio priemone bus pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užkirstas kelias ateityje nebedarytų naujų administracinių nusižengimų.
17. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovo advokato M. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.