Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-05-19Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
1A-450-245/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43073-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
M. G.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Virginijus Batulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-245/2020Proceso Nr. 1-01-1-43073-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,nuteistojo M. G. gynėjui advokatui Virginijui Batulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkintas M. K. civilinis ieškinys ir iš M. G. jam priteista 22,30 Eur (dvidešimt du eurai 30 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus iš teismo depozitinės sąskaitos į nukentėjusiojo M. K. banko sąskaitą, kai ji bus pateikta, pervesti M. G. motinos A. G. įmokėtus 500 Eur nukentėjusiojo proceso išlaidoms atlyginti, ir laikyti, kad likusi neatlyginta proceso išlaidų suma yra 100 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. G. (toliau – M. G.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad jis 2019 m. spalio 8 d. apie 19.20 val. lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), mušdamas, M. K. (toliau – M. K.) sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo: tai yra, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. K. į veidą ir galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį motinos A. G. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato.

2.1. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra neteisinga. M. G. teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Nuteistasis nurodo kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą. Iš charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai yra atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas. M. G. taip pat nurodo, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, teisiamojo posėdžio metu jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismui pateikė prašymą pagal laidavimą perduoti jį motinos A. G. atsakomybei, išsamiai nurodydamas, kad motina jam yra artimiausias ir labiausiai įtaką darantis asmuo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nepagrįstos. Pasak M. G., apylinkės teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nesilaikė teismų praktikos, nes padarė išvadą, kad nuoširdus gailėjimasis egzistuoja tik tuomet, jei kaltinamasis prisipažįsta ikiteisminio tyrimo stadijoje. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas nuostatas, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad jo motina A. G. neturi galimybių daryti nuteistajam teigiamą įtaką ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį.

2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, neatsižvelgė į jo jauną amžių, nevisiškai įsigilino į mokymosi įstaigos pateiktą charakteristiką, daugiau dėmesio atkreipdamas į aplinkybes, kurios labiau neigiamai charakterizuoja M. G..

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. G. gynėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau teigia, kad jam buvo paskirta neteisinga bausmė ir prašo taikyti laidavimą.

5. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę M. G., teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, atlygino padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir atlygino žalą nukentėjusiajam, tačiau, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laidavimo taikymui būtinosios sąlygos – asmens visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad M. G. 2019 m. spalio 8 d. apie 19.20 val. lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), mušdamas, nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y., kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. K. į veidą ir galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. K. sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu M. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. jis, važiuodamas su draugais K. T., L. D. ir V. Ž., pamatė automobiliu važiuojantį M. K. ir nusprendė su juo išsiaiškinti dėl konflikto, kilusio tą pačią dieną sporto klube „H.“. M. G. teigimu, jam atvažiavus prie M. K. namų, jis (M. G.) išlipęs iš automobilio nuėjo link tuo metu lauke stovėjusio M. K. ir paklausė, kodėl šis prie žmonių jį žemina, tačiau nukentėjusysis iškart pradėjo rėkti, įžeidinėti M. G., spjovė jam į veidą ir kumščiu sudavė smūgį į kairės pusės galvos sritį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2020 m. vasario 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu M. G. savo kaltę pripažino ir nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme savo kaltę jis pripažino ne verčiamas surinktų įrodymų. Jo teigimu, tik jam pripažinus savo kaltę baudžiamojoje byloje buvo nustatytos esminės, kvalifikacijai reikšmingos objektyvios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini, kadangi kaip matyti iš 2020 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 105) teisiamojo posėdžio metu M. G. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis bandė išsisukti, tačiau suprato, kad reikia pripažinti kaltę ir pasakyti, kaip viskas atsitiko. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sumenkina teismo proceso metu M. G. pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir galėjimosi reikšmę BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina faktą, kad M. G., priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde, kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, turėdamas tikslą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytos laidavimo taikymui būtinos sąlygos.

8. Apygardos teismo vertinimu, taip pat teisingai buvo įvertinta ir M. G. motinos reali įtaka nuteistojo elgesiui. A. G. neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, nedirba, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaitės charakterizuojama teigiamai kaip veikli seniūnaitijos narė, pareiginga, nekonfliktiška, besilaikanti duoto žodžio. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. G. ir suteikia pagrindo manyti, kad ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui, tačiau byloje surinktos kitos reikšmingos aplinkybės galiausiai neleidžia tokios išvados daryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie įvykdytą nusikaltimą M. G. motinai pranešė tik gavęs šaukimą, nors abu ir nurodo, jog praleidžia daug laiko kartu ir artimai bendrauja. Nuteistojo teigimu, jo motina daro labai didelę įtaką jo gyvenime, auklėja jį, tačiau teismo vertinimu tai, kad kaip santykių aiškinimąsi su M. K. nuteistasis pasirinko būtent smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą, parodo, jog M. G. tinkamai neįsisavinęs jam diegiamų vertybių ir motinos įtaka jo elgesiui nėra didelė, todėl nėra pagrindo tikėti, kad ir ateityje A. G. galės taip paveikti sūnų, jog jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

9. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai jam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, skiriant bausmę M. G., darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta teisinga ir pagrįsta bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę M. G. teismas įvertino tas aplinkybes, kad M. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nėra nustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. M. G. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, moksleivis, mokymo įstaigos (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus charakterizuojamas patenkinamai – žemo pažangumo (III gimnazijos klasės baigimo pažymiai 4-6 balų), 2019 m. spalio mėnesį jam paskirta nuobauda už netinkamą elgesį pamokų metu, tačiau mokinys mandagus, nekonfliktiškas, domisi muzika, sportuoja, lanko futbolą, gimnaziją atstovauja įvairiuose sportiniuose renginiuose. Teismas taip pat įvertino tai, kad M. G. teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį prašomos neturtinės žalos, visiškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 500 Eur suma kitai nukentėjusio patirtai žalai atlyginti, jeigu teismas ją priteis. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei jos vidurkis bei paskyrė BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pritaikius BK 64¹ nuostatas nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams su jau aukščiau aptartais įpareigojimais. Apygardos teismo vertinimu, tokia bausmė pagrįsta ir teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidžia, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino joje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, dėl ko M. G. paskyrė teisingą bausmę. Laidavimo institutas nagrinėjamu atveju nebuvo taikytas taip pat pagrįstai, kadangi byloje nėra nustatyta visų būtinųjų laidavimo instituto taikymui sąlygų. M. G. paskirta bausmė teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia, o savo apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl M. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė