- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1639-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08550-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- H. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. R. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei H. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
priteisti iš atsakovo A. G. sūnaus H. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 190 Eur periodinių išmokų iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 2 540 Eur, už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2016-03-01;ieškovę H. R. paskirti sūnaus H. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;nustatyti sūnaus H. G. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės ieškiniu. Byloje pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi H. G. tvarką. Pažymėjo, kad nutrukus santykiams su ieškove, sūnus liko gyventi pas ją. Bendravimo tvarka su sūnumi nebuvo nustatyta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino visiškai. Nepilnamečio H. G. gyvenamąją vietą nustatė su motina H. R.. Priteisė iš atsakovo A. G. nepilnamečio sūnaus H. G. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo padavimo dienos (2016-04-29) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskyrė H. R. Priteisė iš atsakovo A. G. nepilnamečiui sūnui H. G. 1 820 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė H. R.. Sprendimą išlaikymo dalyje pavedė vykdyti skubiai. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi H. G. bendravimo tvarką:
A. G. su sūnumi H. G. bendrauja kartą per mėnesį tėvo gyvenamojoje vietoje – trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 15 val., vaiko motinai pristatant sūnų iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos į tėvo gyvenamąją vietą ir pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ar tėvo gyvenamosios vietos; A. G. su sūnumi H. G. bendrauja sūnaus kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu 1 savaitę, vaiko motinai pristatant sūnų iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos į tėvo gyvenamąją vietą ir pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ar tėvo gyvenamosios vietos; A. G. su sūnumi H. G. bendrauja poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, vaiko motinai pristatant sūnų iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos į tėvo gyvenamąją vietą ir pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ar tėvo gyvenamosios vietos; A. G. su sūnumi H. G. bendrauja neporiniais metais per Šv. Velykas, vaiko motinai pristatant sūnų iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos į tėvo gyvenamąją vietą ir pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ar tėvo gyvenamosios vietos; A. G. su sūnumi H. G. bendrauja 1 mėnesį sūnaus vasaros atostogų metu, suderindamas atostogų laiką su vaiko motina ne vėliau kaip prieš dvi savaites; A. G. su sūnumi H. G. bendrauja kartą per savaitę elektroninėmis ryšio priemonėmis per Skype programą kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val.;A. G. gyvenant užsienyje A. G. su sūnumi H. G. bendrauja poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, neporiniais metais per Šv. Velykas ir 1 mėnesį sūnaus vasaros atostogų metu, taip pat kartą per savaitę elektroninėmis ryšio priemonėmis per Skype programą kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val. Priteisė iš A. G. ieškovės H. R. naudai 117,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės H. R. atsakovo A. G. naudai 31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš A. G. valstybei 81 Eur žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į šalių valią ir į tai, kad berniukas faktiškai gyvena su ieškove, į institucijos išvadas ir kt. vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, vertino šalių nepilnamečio sūnaus amžių, atsižvelgė į tai, kad nepilnametis H. G. neturi specialiųjų poreikių, bei įprastinius tokio amžiaus vaiko poreikius, šalių gaunamas pajamas, jų turimą nekilnojamąjį turtą, kuris apsunkintas hipoteka ir reiškia turimus finansinius įsipareigojimus, tai, kad paramos teikimas privalo būti realiai įvykdomas, darė išvadą, kad išlaikymo suma, kurią šalys šiuo metu yra pajėgios skirti savo nepilnamečiui vaikui ir kuri yra pakankama užtikrinti nepilnamečio būtinuosius poreikius, sudaro 300 Eur, o šalių dalys išlaikymo prievolėje yra lygios. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. G. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis <...>. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo sūnaus H. G. neteikto išlaikymo susidariusį įsiskolinimą 2 540 Eur sumai. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016-03-01, kadangi atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo tik dalinai. Nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas teikė išlaikymą periodinėmis išmokomis savo nepilnamečiui sūnui, jo teikto išlaikymo suma sudaro 3 580 Eur. Atsakovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu jo teikto išlaikymo bendra suma buvo didesnė negu apskaičiuota ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, vertino, kad 36 mėnesių laikotarpiu, iki ieškovės kreipimosi į teismą, vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti buvo reikalinga analogiško dydžio suma, t. y. 300 Eur, kurią šalys, atsižvelgiant į jų labai panašią turtinę padėtį, turėjo dalintis lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies, iš atsakovo priteisiant 1 820 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 150 Eur už 36 mėn. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos ir išminusuojant atsakovo teikto išlaikymo sumą nurodytu laikotarpiu (36 mėn. x 150 Eur = 5 400 Eur – 3 580 Eur, viso 1 820 Eur). Ieškovės interesams atstovavo UAB ,,Teisės angelai“. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžė, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingas šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodytas išlaidas patyrė už procesinių dokumentų, t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio parengimą teismui, o ne dėl jos atstovavimo teisme, šias išlaidas laikė susijusiomis su bylos nagrinėjimu, būtinomis ir pagrįstomis. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 117,03 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl priteisto 1 820 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui H. G. už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 ir šią ieškinio dalį atmesti. Prašė prijungti dviračio įsigijimo dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Atsakovas savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų visuomet vykdė tinkamai, niekuomet nebuvo nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vykdymo. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo stengėsi prisidėti ne vien teikdamas periodines pinigines perlaidas. Iki 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė gyveno su vaiku gyveno Kauno mieste, visai netoli atsakovo, todėl atsakovas pasiimdavo vaiką iš darželio, vėliau iš mokyklos, vesdavo į kirpyklą, į treniruotes, kartu praleisdavo savaitgalius, kartu pramogaudavo, leisdavo laisvalaikį ir kt. Atsakovas įrengė vaikui kambarį, pradėjus vaikui lankyti mokyklą, apmokėjo renkamas rinkliavas, mokėjo už pratybas, treniruotes, pirko treniruotėms kimono aprangą, mokėjo už batus, kuprinę, pirko dviratį, mobilų telefoną ir kt. Tokiu būdu atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, geranoriškai aprūpindamas vaiką įvairiais daiktais ir kt.;
5.2. teismas, pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, nevertino įrodymų visumos, neįvertino atsakovo paaiškinimų, sprendime nepasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų R. G. ir N. G. parodymų, kurie patvirtino atsakovo nuolatinį rūpinimąsi sūnumi;
5.3. teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nevertino sūnaus poreikių laikotarpiu, kada susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Teismas turėjo vertinti, ar teiktas atsakovo išlaikymas buvo pakankamas, o ne vadovautis išlaikymo priteisimo metu esančiais vaiko poreikiais. Teismas nepagrįstai laikė, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai atitinka ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius, neatžvelgė į tai, kad iki mokyklos sūnus nelankė papildomų būrelių, nebuvo kitų išlaidų, kurios reikalingos mokyklinio amžiaus vaikui;
5.4. teismas turėjo įvertinti, kad ieškovės pozicija dėl išlaikymo dydžio buvo nenuosekli. Pati ieškovė negalėjo teikti tokio dydžio išlaikymo, kokį teismas laikė, kad ieškovė užtikrino sūnui ginčo laikotarpiu. Teismas, paskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo dydį, net viršijo tuo laikotarpiu buvusį 1 MMA dydį, kuris nuo 2013-01-01 iki 2014-09-30 buvo 289,62 Eur;
5.5. teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties. Neįvertino, kaip priteistas išlaikymo įsiskolinimas paveiks atsakovo galimybes šiuo metu užtikrinti sūnui reikalingą savalaikį išlaikymo tiekimą. Atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neadekvačios priteistai išlaikymo įsiskolinimo sumai;
5.6. teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė, esant pažeistoms jos ir nepilnamečio sūnaus teisėms, turėjo galimybę anksčiau kreiptis į teismą, kad būtų apgintos tariamai pažeistos teisės, tačiau to nedarė, į teismą ieškovė kreipėsi tik planuodama išsikelti gyventi su sūnumi į Mažeikius, kas rodo, kad atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ieškovę ginčo laikotarpiu tenkino;
5.7. teismas, priteisdamas 1 820 Eur išlaikymo įsiskolinimą nurodė, kad įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01, o išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų priteisė nuo 2016-04-29. Teismas negalėjo už tą patį laikotarpį priteisti ir išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą;
5.8. ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-03-01iki 2016-03-01, tuo tarpu teismas viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, priteisdamas įsiskolinimą už didesnį laikotarpį nei prašė ieškovė;
5.9. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės turėtas 117,03 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas UAB „Teisės angelai“. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsikolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Byloje nėra ginčo, kad apeliantas nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis) teikė išlaikymą savo mažamečiui sūnui H., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nurodžius, kad apeliantas yra sumokėjęs 3 580 Eur sumą vaiko išlaikymui (nors nenurodo, kokiu būdu ši suma paskaičiuota), todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad kas mėnesį vaikui reikalinga 150 Eur suma, priteisė 1 820 Eur (36 mėn. x 150 Eur – 3 580 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.
Ginčo esmė – ar ginčo laikotarpiu apeliantas netinkamai vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, jeigu ją vykdė netinkamai, tai kokia dalimi.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą (CPK 185 str.). Byloje nustatyta, kad apeliantas ginčo laikotarpiu reguliariai (kas mėnesį) pervesdavo ieškovei pinigus vaiko išlaikymui, nors išlaikymas iš jo nebuvo priteistas. Be to, nustatyta, kad apeliantas pirkdavo vaikui drabužius, maistą, kitus daiktus (kuprinė, dviratis ir pan.), mokėdavo už darželį, būrelius, apmokėdavo vaiko pramogas, duodavo kišenpinigių, dažnai nuveždavo/pasiimdavo vaiką iš darželio (vėliau mokyklos), su juo leisdavo laisvalaikį (šias aplinkybes patvirtina tiek rašytiniai byloje esantys įrodymai – mokėjimų pavedimai, kvitai, tiek liudytojai R. G. ir N. G.. Nurodytų aplinkybių ieškovė neneigia, taip pat ji nekėlė teikiamo išlaikymo nepakankamumo klausimo iki neišsikėlė gyventi iš Kauno į Mažeikius. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog apelianto pateikti byloje įrodymai yra pakankami spręsti, jog jis, gyvendamas atskirai, tinkamai vykdė savo pareigą materialai išlaikyti savo sūnų. Tuo tarpu ieškovė, kaip matyti, apsiribojo reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodydama reikalaujamą sumą bei nurodydama apelianto sumokėtą sumą (kurios, kaip minėta, nepagrindė – nepateikė jos detalaus paskaičiavimo), tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimą ar paneigtų apelianto atsikirtimus, nepateikė (pvz.: dokumentai įrodantys, jog būtent ji mokėjo už sūnaus darželį, būrelius ir pan.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog į 3 580 Eur išlaikymo sumą ieškovė įskaičiavo ne tik apelianto atliktus pavedimus, bet ir kita forma teiktą išlaikymą, nes tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta (ieškovė to nenurodė).
Teisėjų kolegija neanalizuoja išsamiau vaiko poreikių ginčo laikotarpiu, nes sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai pagrindžia, jog apeliantas siekė maksimaliai patenkinti savo sūnaus poreikius, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros. Kaip matyti, vien ieškovės nurodomą, jai sumokėtą, vaiko išlaikymui sumą paskirsčius ginčo laikotarpiu, gaunasi apie 100 Eur kas mėnesį, kai apeliantas prie sūnaus išlaikymo prisidėjo ir kitais būdais (daiktų pirkimais, mokėjimais už darželį, būrelius ir pan.).
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
18. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš kurių reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas pilna apimtimi (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo (79 proc.), o dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas priteisimo tenkinti iš dalies. Iš viso ieškovės reikalavimai patenkinti 83 proc. Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuris tenkintas pilna apimtimi (100 proc.).
19. Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (kuris buvo patenkintas) bei 110 Eur atstovavimo išlaidų (dokumentų teismui parengimas), sumokėtų UAB „Teisės angelai“. Atsakovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą (kuris buvo patenkintas) bei 41 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (kuris buvo patenkintas). Taigi, įskaičius šalių sumokėtus žyminius mokesčius, apeliantui iš atsakovės priteistina 41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Ieškovės patirtos 110 Eur bylinėjimosi išlaidos už UAB „Teisės angelai“ suteiktas teisines paslaugas (dokumentų teismui parengimą) nepriteistinos. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-7-334-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-106-248/2016). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už UAB „Teisės angelai“ suteiktas teisines paslaugas.
21. Kadangi ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas, todėl iš apelianto valstybei priteistinas žyminis mokestis už šį reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.; 96 str. 1 d.), t. y. 41 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas 1 820 Eur ir šioje dalyje ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:
- priteisti iš ieškovės H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų;
- priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas (duomenys neskelbtini)) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.