Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. (toliau – pažeidėjas) pateiktą skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2019 m. liepos 19 d. Panevėžio apygardos teisme gautas pažeidėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pažeidėjo prašymas ir paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas būtų sutrumpintas.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai savo iniciatyva ėmėsi nuobaudos vykdymo kontrolės veiksmų, išeidamas iš pareiškėjo prašymo ribų, bei nustatė aiškiai neteisingas faktines aplinkybes, susijusias su vairuotojo pažymėjimo naudojimu po nuobaudos paskyrimo, kadangi pažeidėjas teise vairuoti nebesinaudojo nuo pat pirmo iškvietimo į policiją, o vairuotojo pažymėjimą paliko tyrėjai.

3.2. Apylinkės teismo argumentai dėl kaltės nepripažinimo, kreipimosi į aukštesnes instancijas su skundais parodo teismo išankstinį priešišką nusistatymą pažeidėjo atžvilgiu bei pažeidžia jo teises, kadangi asmens teisių įgyvendinimas teisėtomis priemonėmis negali būti pagrindu vėlesniam teisių suvaržymui.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

5.1. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

5.2. Apygardos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

5.3. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos neturi būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

5.4. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdymo tvarką numatė 326 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad vairuotojui, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengiant atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu toliau ją vairuojant, ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu. Nors iki šiol iš R. J. vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas bei pats pažeidėjas taip pat jo policijai nepateikė, tačiau byloje nesant neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad R. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naudojosi vairuotojo pažymėjimu ir vairavo transporto priemonę bei duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų R. J. pratęsę spec. teisės atėmimą (apie tai nieko nepasisakyta ir institucijos atsiliepime), nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytai išvadai, kad R. J. 2019 m. gegužės 28 d. teikiant prašymą apylinkės teismui dėl spec. teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nebuvo suėję pusė šios teisės atėmimo termino. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokią išvadą, nepagrįstai vadovavosi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka, reglamentuota ANK redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., 682 straipsnyje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 punkto nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose ankstesniuose aukščiau paminėtuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose sprendžiant klausimą dėl R. J. paskirtos spec. teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo konstatuota, kad R. J. atitinka formaliuosius iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 329 straipsnio reikalavimus, t. y. praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis naujų teisės pažeidimų nepadarė.

5.5. Kaip jau buvo minėta anksčiau, spec. teisės atėmimo termino sutrumpinimui nepakanka formalaus atitikimo ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertinamos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą, t. y. ATPK 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

5.6. Pažeidėjas buvo nubaustas padaręs du administracinius teisės pažeidimus (ATPK 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis), iš kurių vienas - pasišalinimas iš įvykio vietos laikomas itin šiurkščiu, už kuriuos ir buvo nubaustas 2016 m. spalio 19 d. nutarimu. Tokiu lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu R. J. parodė savo atsainų ir netoleruotiną požiūrį į jam privalomų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų laikymąsi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomai skirtiną, o ne kaip alternatyvią nuobaudą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutarimu R. J. skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas vidutinis, nors jis anksčiau net 15 kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų net 5 kartus už autoįvykių sukėlimą, bei buvo nustatyta viena R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, t. y. priimant pirminį nutarimą pažeidėjo atsakomybė jau buvo švelninta.

5.7. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nuobaudos vykdymo procese kylančių neigiamų pasekmių, susijusių su šeimyninių, darbinių ir materialinių poreikių tenkinimu, atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Byloje esančių duomenų visuma rodo, kad R. J., būdamas eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, ignoruodamas visuomenėje nustatytas saugaus eismo taisykles, padarė pavojingus pažeidimus, už kuriuos ir buvo nubaustas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimu. Atsižvelgiant į R. J. baustumo administracine tvarka istoriją, darytina išvada, kad pažeidėjas nėra drausmingas kelių eismo dalyvis, jo padaryti paskutiniai KET pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o nuosekliai pasikartojanti neteisėto elgesio tąsa, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus R. J. paskirtos nuobaudos vykdymo terminą.

5.8. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą R. J. sutrumpinti spec. teisės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Pažeidimas padarytas naudojantis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra trumpesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. Kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio rezultatas.

5.9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pažeidėjo skundo teiginiams, jog kaltės nepripažinimas ir teismo sprendimų apskundimas yra įstatymu garantuojama asmens teisminės gynybos forma. Tačiau negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, pažymint, jog aplinkybė, kad R. J. nepripažino pažeidimo padarymo ir neigė vairavęs automobilį, rodo jo kritišką požiūrį į padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nesuteikia pagrindo manyti, kad jis suprato savo neteisėto elgesio pasekmes.

5.10. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.