Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-67-153/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-24
Bylos Nr.: 2A-67-153/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01685-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Galina Blaževič
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: UAB „Baltstata“
Trečiasis asmuo: UAB „Transvytrama“, V. A.

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-67-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01685-2012-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 40.2;44.2.4.1; 114.11;121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. M. personalinės įmonės (toliau – PĮ) savininko V. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-550/2013 pagal ieškovės UAB „Baltstata“ ieškinį atsakovei V. M. PĮ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės V. M. PĮ priešieškinį ieškovei UAB „Baltstata“, tretieji asmenys UAB „Transvytrama“ ir V. A., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltstata“ ir atsakovė V. M. PĮ sudarė krovinio pervežimo 2012-03-27 sutartį-užsakymą, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti atsakovės krovinį (5 vnt. skardos rulonų), o atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė, įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija BAL Nr. 2012/03699 už 3085,50 Lt. Tačiau atsakovė neatsiskaitė už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, o išskaičiavo 1726,40 Lt už esą sugadintą krovinį. Ieškovė UAB „Baltstata“ pateiktu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės V. M. PĮ atliktą 1726,40 Lt įskaitymą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 1726,40 Lt skolą, 25,00 Lt palūkanas, 7,75 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė V. M. PĮ pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Baltstata“ 1726,40 Lt žalos atlyginimą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pagal 2012-03-27 pervežimo sutartį pristačius krovinį į paskirties vietą buvo nustatyta, kad dalis krovinio (gamybinės skardos rulonai) transportavimo metu buvo apgadinti ir dalis krovinio netinkama naudoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino atsakovės V. M. PĮ atliktą 1726,40 Lt įskaitymą neteisėtu.

Priteisė iš atsakovės V. M. PĮ 1726,40 Lt skolą, 25,00 Lt palūkanas, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71,00 Lt žyminį mokestį ir 1694,00 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą ieškovei UAB „Baltstata“.

Priteisė iš atsakovės V. M. PĮ, 73,82 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad ginčo šalys sudarė krovinio pervežimo 2012-03-27 sutartį-užsakymą, remiantis kuriuo ieškovė UAB „Baltstata“ įsipareigojo pervežti krovinį, atlyginti už žalą, padarytą krovinio pervežimo metu, o atsakovė V. M. PĮ įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 2550 Lt ir PVM. Ieškovė šio krovinio pervežimo užsakymui įvykdyti pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Transvytrama“, kuri faktiškai atliko krovinio pervežimą. Byloje esantis CMR važtaraštis, teismo vertinimu, patvirtina, kad krovinys 2012-03-28 buvo pakrautas į trečiojo asmens UAB „Transvytrama“ transporto priemonę, vežėjas, priėmęs pervežti krovinį, CMR važtaraštyje jokių žymų dėl krovinio stabilumo ir pakuotės pakrovimo metu nepadarė, krovinys 2012-03-29 pristatytas gavėjui. Atidarius puspriekabę ir iškraunant krovinį paaiškėjo, jog dvi pakuotės yra pažeistos, subraižyta skarda. Krovinio gavėjas UAB „Ježvitas“ apie tai įrašė CMR važtaraštyje (CMR važtaraščio 18 p.), tą pačią dieną buvo surašytas rasto defekto aktas, kurį pasirašė UAB „Ježvitas“ darbuotojai (krovinį priėmusi sandėlininkė L. R. ir gamybos direktorius A. T.) bei vairuotojas V. A., kuris akte savo ranka įrašė pastabą, jog transportuojant pažeidimų nepadaryta, ar pakrovė pažeistas pakuotes, jam pastebėti buvo sunku, nes pažeidimai buvo po padėklais. Žalos nustatymo komisija, sudaryta iš UAB „Ježvitas“ darbuotojų, surašė žalos nustatymo 2013-03-29 aktą, kuriame nurodė, kad sugadintos skardos rasta 202,47 m², jos vertė be PVM – 2389,19 Lt, skarda visiškai netinkama gamybai.. Sužalotos skardos pridavimo į metalo laužą kainą 662,79 Lt, todėl krovinio gavėja UAB „Ježvitas“ turėjo 1726,40 Lt nuostolį (2387,19 Lt – 662,79 Lt = 1726,40 Lt). Dėl to krovinio gavėja UAB „Ježvitas“ pateikė 2012-03-30 pretenziją susitariančiai vežėjai atsakovei V. M. PĮ, nurodydama, jog susisiekus su siuntėju, gavo atsakymą, kad krovinys buvo pakrautas nepažeistas, dėl pažeidimo UAB „Ježvitas“ turėjo 500 EUR (1726,40 Lt) nuostolį, todėl ši suma bus išskaičiuota iš pervežimo frachto. Už atliktą krovinio pervežimo paslaugą ieškovė 2012-03-30 išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2012/03699 už 3085,50 Lt. Ieškovei priminus atsakovei apie neapmokėtą sąskaitą, atsakovė nurodė, kad dėl krovinio apgadinimo transportavimo metu turėtą žalą išskaičiuos iš ieškovei priklausančio 3085,50 Lt užmokesčio už pervežimą. Krovinio vežėjos UAB „Transvytrama“, kurios kaip krovinių vežėjos automobiliais atsakomybę buvo apdraudusi ADB „ERGO Lietuva“, draudikas, išnagrinėjęs ieškovės pretenziją, atsisakė tenkinti reikalavimą atlyginti ginčo sumą ieškovei, pripažinęs, kad vežėja nėra atsakinga dėl šios žalos atsiradimo. Draudiko manymu, visa atsakomybė už padarytą žalą kroviniui tenka krovinio siuntėjai, kuri netinkamai įpakavo ir pakrovė krovinį.

Teismas byloje vadovavosi CMR konvencijos 37 straipsniu, kuris numato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti (CMR konvencijos 39 str. 1 p.).

Teismas sprendė, kad krovinio pervežimo procese dalyvavo trys vežėjai – su krovinio gavėju krovinio pervežimo sutartį sudariusį atsakovė V. M. PĮ, ieškovė UAB „Baltstata“ bei faktiškai krovinio pervežimą atlikęs trečiasis asmuo UAB „Transvytrama“. Krovinio gavėja UAB „Ježvitas“ padarytus nuostolius dėl krovinio pažeidimo įvertino 1726,40 Lt ir atsakovei, su kuria buvo sudariusi krovinio pervežimo sutartį, pateiktoje pretenzijoje 2012-03-30 ir 2012-04-04 pranešimu „Dėl 2012-03-30 sąskaitos faktūros VMT Nr. 101/12 apmokėjimo“ nurodė, kad 1726,40 Lt bus išskaičiuoti iš pervežimo užmokesčio (frachto), atsakovė šiam krovinio gavėjos vienašališkai atliktam įskaitymui neprieštaravo, pripažindama tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį. Tačiau teismo manymu, tai, kad atsakovė V. M. PĮ pripažino krovinio gavėjos UAB „Ježvitas“ pretenziją dėl 1726,40 Lt nuostolių atlyginimo, nesaisto kitų krovinio pervežimo procese dalyvavusių vežėjų sutikti su atsakovės veiksmais pagal aukščiau minėtą CMR konvencijos 39 str. 1 p. Atsakovė, regreso tvarka reikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagal šalių sudarytą krovinio pervežimo 2012-03-27 sutartį ieškovei, įsipareigojusiai atlyginti žalą, padarytą kroviniui pervežimo metu, privalėjo įrodyti tiek vežėjos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, tiek priežastinį ryšį tarp kurių nors ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių (CPK 12 str., 178 str.).

Teismo vertinimu, vien krovinio sugadinimo aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl to krovinio gavėjas patyrė realią žalą. Teismo nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių žalos nustatymo 2012-03-29 akto įrodomąją reikšmę, jame užfiksuoto skardos apgadinimo pobūdį (skardos įlenkimai ir įmušimai), apgadinimo mastą ir sugadintos skardos kiekį (nurodoma, jog sugadinta 202,47 m² skardos, kurios svoris 872,09 kg). Teismas pažymėjo, kad tiek CMR važtaraštyje, tiek defekto 2012-03-29 akte yra užfiksuota tik tai, jog skarda yra subraižyta. Krovinio fotonuotraukose matomas nežymus skardos subraižymas toje vietoje, kur buvo pažeista krovinio pakuotė (fotonuotrauka Nr. 9, b. l. 147). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad subraižyta skarda negalėjo būti panaudota pagal paskirtį, ir vienintelis būdas ją realizuoti buvo pridavimas į metalo laužą, pateikta byloje 2012-05-18 PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad krovinio gavėjas metalo laužą superkančiai įmonei pardavė 1,97 t skardos, tačiau teismo vertinimu, neįrodo, jog buvo parduota būtent dalis tos skardos, kuri buvo pristatyta 2012-03-29 krovinio gavėjai. Žalos nustatymo 2012-03-29 akte sugadinta skarda yra įvertinta 2389,19 Lt (202,47 m² x 11,80 Lt = 2389,19 Lt), tačiau byloje, teismo vertinimu, nėra duomenų, kuo remiantis buvo nustatyta 1 m² skardos vertė. Teismas pažymėjo, kad lenkų kalba surašyta 2012-03-28 sąskaita nėra leistinas įrodymas krovinio vertei pagrįsti. Be to, 2012-03-29 žalos nustatymo aktas yra vienašališkai surašytas suinteresuoto asmens – krovinio gavėjo UAB „Ježvitas“ darbuotojų. Krovinio apžiūroje, nustatant žalos dydį, nebuvo kviesti ir nedalyvavo nei vežėjo atstovai, nei nepriklausomi ekspertai, nepateikta jokių šios apžiūros metu darytų fotonuotraukų ir pan. Iš ieškovės atstovo A. S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad krovinio iškrovimo metu pastebėjus krovinio defektus, atsakovės atstovė apie tai pranešė telefonu, tačiau nurodė, kad jokių pretenzijų nebus pareikšta, kviesti draudimo atstovo nereikia, nurodė iškrauti krovinį ir paleisti mašiną. Atsakovės atstovai šios aplinkybės neginčijo, o pretenziją ieškovei dėl nuostolių atlyginimo atsakovė pateikė tik 2012-05-08, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo krovinio pristatymo dienos, nors pačiai atsakovei krovinio gavėja pretenziją dėl sugadinto krovinio pateikė kitą dieną po krovinio gavimo, 2012-03-29 žalos nustatymo aktą, kuriuo įrodinėja žalos padarymo faktą ir dydį, ieškovė pateikė tik šio teisminio proceso metu. Dėl minėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovei buvo nesudaryta galimybė dalyvauti žalos ir jos dydžio nustatymo procese, kviestis savo konsultantus ar specialistus, pateikti savo įrodymus ir argumentus dėl žalos kroviniui masto ir dydžio, o šiuo metu, krovinio gavėjui skardą sunaudojus savo ūkinėje veikloje ar kitais būdais realizavus, objektyviai nustatyti šias aplinkybes nebėra jokios galimybės. Todėl teismo vertinimu, nesant įrodymų apie pažeistos krovinio dalies vertę, pakankamų ir objektyvių įrodymų apie skardos apgadinimo mastą ir šio apgadinimo įtaką krovinio dalies vertei bei galimybei ją naudoti pagal paskirtį, negalima daryti išvados, jog dėl nustatytų krovinio defektų krovinio vertė sumažėjo. Įvertinęs surinktus byloje įrodymus teismas sprendė, kad realios žalos dėl krovinio sugadinimo faktas ir žalos dydis byloje yra neįrodytas (CPK 185 str.). Teismas, nenustatęs sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei – prievolei atlyginti nuostolius – taikyti, atsakovės priešieškinį dėl 1726,40 Lt laikė neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmestinu, o atsakovės vienašališkai atliktą 1726,40 Lt įskaitymą iš ieškovei priklausančio atlyginimo pripažino nepagrįstu ir neteisėtu.

Nustačius, kad atsakovė nevisiškai atsiskaitė ir liko nesumokėjusi 1726,40 Lt už krovinio pervežimą ieškovei, teismas taikė sankciją atsakovei už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, priteisė iš atsakovės 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25,00 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2012-04-29 iki 2012-07-23 (CK 6.261, 6.210 straipsniai).

Teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas – 71 Lt žyminį mokestį ir 1694 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas netenkino trečiojo asmens UAB „Transvytrama“ prašymo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų, kad sąskaitą už teisines paslaugas yra apmokėjęs ir kad dėl teisinių paslaugų apmokėjimo realiai turėjo tokio dydžio išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-550/2013 skundžia atsakovės V. M. PĮ savininko V. M. atstovas advokatas V. K. pagal atstovavimo 2013-06-12 sutartį (b. l. 41). Kartu su apeliaciniu skundu apeliantės atstovas pateikė VĮ Registrų centro išrašo kopiją, akcijų pirkimo–pardavimo 2012-12-21 sutartį, sudarytą tarp V. M. ir E. C. (b. l. 42–45)

Atsiliepimas

Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas negaliojančiu esant absoliutiems teismo sprendimo negaliojimo pagrindams. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pradinį reikalavimą Kėdainių rajono apylinkės teisme skolininkui V. M. PĮ kreditorius UAB „Baltstata“ reiškė prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1970-550/2012 nutarė išieškoti iš skolininkės V. M. PĮ ieškovės reikalautas priteisti pinigines sumas. Atsakovė nurodytoje civilinėje byloje 2012 m. rugpjūčio 7 d. pareiškė prieštaravimą dėl teismo įsakymo. Teismui panaikinus teismo įsakymą, ieškovė UAB „Baltstata“ pareiškė ieškinį atsakovei V. M. PĮ ir šio ieškinio pagrindu Kėdainių rajono apylinkės teisme 2012-10-01 buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2526-550/2012.

Atsiliepimas

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 1 d. pranešimu įpareigojo atsakovę V. M. PĮ per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės UAB „Baltstata“ ieškinį. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje 2012-11-30, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Atsakovės prašymu, dėl to, kad atsakovei teisme atstovavusiam advokato padėjėjui nusprendus nutraukti profesinę veiklą, reikalinga pasitelkti kitą atstovą byloje, teismas pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti iki 2013 m. sausio 10 d.

Per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, kurio pradžia teismo sprendimu nustatyta 2012 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje paskelbimo 2013 m. gegužės 22 d., V. M. PĮ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „Tredas“. Ieškovės patikslinto ieškinio padavimo momentu 2012-11-30 V. M. PĮ faktiškai nebeegzistavo, todėl laikytina, kad teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje patikslintu ieškiniu reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovui, kuriuo į bylą turėjo būti įtraukta V. M. teisių perėmėja UAB „Tredas“, atstovavo netinkamas atstovas.

Tokia teisinė padėtis susiklostė dėl to, kad pervežimo sandoris ir jo pagrindu kilę ginčai iki patikslinto ieškinio padavimo teisme vyko tarp tinkamų šalių. Tačiau, paduodant patikslintą ieškinį, V. M. PĮ jau neegzistavo, kadangi ji buvo pertvarkyta į UAB „Tredas“. Šiai įmonei liko buvusios V. M. PĮ kodas 178279125, ši bendrovė viešame juridinių asmenų registre registruota nuo 2012-11-05. Nuo šio momento V. M. tapo UAB „Tredas“ akcininku, o 2012-12-21 šios bendrovės akcijas pardavė įmonės direktoriui. Apeliantė bylos nagrinėjimo procese dalyvavo dėl to, kad V. M., iškėlus bylą teisme, nuo bylos nagrinėjimo pradžios laikė, jog ieškinio reikalavimai tiesiogiai susiję su įmonės savininko fizinio asmens civiline atsakomybe. Apie įmonės pertvarkymą jos savininkas informavo savo atstovą byloje. Atsakovė apeliantui nepaaiškino, kad kintant įmonės teisiniam režimui, faktiškai keičiasi ir ieškiniu reikalaujamos įvykdyti prievolės subjektas, t. y. byloje netinkamas atsakovas keistinas kitu, tinkamu atsakovu. Atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, V. M. buvo įsitikinęs, kad procesas byloje vyksta tinkamai, o jis, V. M., yra tinkamas atsakovas byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad personalinės įmonės pertvarkymas į kitokio teisinio režimo įmonę vyksta įstatymo nustatyta tvarka, informacija, susijusi su įmonės pertvarkymu, privalomai skelbiama viešai, o pertvarkyta įmonė naujai registruojama viešame Juridinių asmenų registre, laikytina, kad, ieškovei padavus patikslintą ieškinį, tiek pats ieškovas, tiek teismas turėjo galimybę nustatyti naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes, sąlygojusias galimus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus ir spręsti dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi (CPK 45 straipsnis).

Tokia apeliantės nuostata grindžiama CPK 111 straipsnio nustatytais reikalavimais procesinių dokumentų turiniui. Šios proceso teisės normos 2 dalies 2 p. nustato, kad procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų kodai. Šie juridinių asmenų rekvizitai yra skelbiami viešame Juridinių asmenų registre, ir proceso dalyviai, rengiantys procesinius dokumentus, turi pasitikrinti į bylą traukiamų proceso dalyvių rekvizitus, nurodomus procesiniame dokumente. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje pagal ieškovės patikslintą ieškinį, pažeidė CPK 239 straipsnio reikalavimus ir netinkamai patikrino atvykusių į teismo posėdį asmenų tapatybę bei proceso dalyvių atstovų įgaliojimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, šiam sprendimui įsiteisėjus, apeliantės vertinimu, susidarytų padėtis, kai teismo sprendimo negalima būtų įvykdyti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinys patenkintas priteisiant skolą ieškovei iš neegzistuojančio juridinio asmens. Faktinis šio juridinio asmens teisių perėmėjas negali būti atsakingas pagal skundžiamą teismo sprendimą, kadangi teismo sprendime nurodyto atsakovės teisių perėmėjo atžvilgiu teismo sprendimas nepriimtas.

Atsiliepimas

Ieškovės UAB „Baltstata“ atstovė advokatė V. R. atsiliepime į atsakovės V. M. PĮ atstovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Baltstata“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, išrašą iš internetinio puslapio apie UAB „Tredas“ nurodomą veiklos adresą, duomenis apie suteiktas ieškovei teisines paslaugas pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 1740 už atsiliepimo į V. M. PĮ apeliacinį skundą parengimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-05-22 sprendimo (b. l. 63–65), 2013-09-20 pavedimo kopiją apie ieškovės vardu atliktą lėšų pavedimą per Swedbanko įstaigą advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ T. B., atstovavimo 2013-09-17 sutartis sudaryta tarp ieškovės ir advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ (b. l. 67).

Ieškovė 2012-07-24 kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Iš atsakovės prašyta priteisti skolą, palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė teismo 2012-07-30 įsakymą išieškoti iš skolininkės V. M. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas 178279125, buveinė: Plento g. 1, Širvintos, skolą, palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. V. M. personalinė įmonė 2012-08-07 pateikė prieštaravimus Kėdainių rajono apylinkės teismui. Kreditoriui UAB „Baltstata“ išaiškinta teisė pateikti ieškinį, 2012-10-22, t. y. iki V. M. personalinės įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį atsakovė išdėstė savo atsikirtimus ir aplinkybes dėl ieškovės pareikšto reikalavimo. Atsiliepimą į ieškinį savo parašu ir antspaudu patvirtino įmonės savininkas V. M.. Atsakovei sudarytos visos galimybės gintis dėl ieškovės pateiktų reikalavimų, išdėstyti savo poziciją ir argumentus byloje.

Byloje 2012-11-30 paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Į posėdį pateiktas ieškovės patikslintas ieškinys. Atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Iki kito parengiamojo posėdžio datos, t. y. 2012-01-10, atsakovei nepateikus atsiliepimo, posėdis buvo dar kartą atidėtas. Iki teismo nustatyto termino atsakovė nepateikė atsiliepimo, 2013-01-11 pranešimu Kėdainių rajono apylinkės teismas informavo ieškovę apie atsakovės V. M. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas 178279125, nurodytas buveinės adresas: Plento g. 1, Širvintos, pareikštą priešieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovė iškėlė klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų įvertinimo dėl galimo krovinio sugadinimo. Procesinį dokumentą pasirašė V. M. personalinės įmonės savininko vardu V. M.. Atsakovės pasiūlymu, į bylą trečiaisiais asmenimis taip pat įtrauktas faktinis krovinio vežėjas UAB „Transvytrama“ ir vairuotojas V. A.. Pateikti jų atsiliepimai. Atsakovė turėjo realią galimybę pasinaudoti ir įgyvendinti savo procesines teises, tuo ir pasinaudojo.

Apeliaciniu skundu atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir išvadų dėl atlikto įskaitymo neteisėtumo bei civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau nurodo, jog byla išnagrinėta esant netinkamam atsakovui.

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuriame matyti, jog pertvarkius V. M. personalinę įmonę, juridinio asmens kodas liko nepakitęs, bendrovė kaip individuali įmonė įregistruota dar 1995-02-22. Vykusio teismo proceso metu pertvarkytas juridinis asmuo UAB „Tredas“ perėmė visas teises ir pareigas.

Byla buvo vedama per atstovą advokato padėjėją, pagal Advokatūros įstatymą turintį teisę atstovauti teisme (į bylą pateikta atstovavimo sutarties kopija). Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.104 straipsnio 1 dalis numato, jog pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. UAB „Tredas“ perėmė visas V. M. personalinės įmonės teises ir pareigas. Procesiniuose dokumentuose nenurodydama pasikeitusios juridinio asmens formos, atsakovė veikė savo rizika. Tai savaime negali turėti įtakos teismo sprendimo negaliojimui. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu (CK 2.95 straipsnio 1 dalis). Pertvarkomas juridinis asmuo nesibaigia.

Atsiliepimas

Atsakovės V. M. personalinės įmonės savininkas pasirašė procesiniuose dokumentuose, teikė paaiškinimus ir argumentus civilinėje byloje, nei jis, nei atstovavimo sutarties, sudarytos su V. M. personaline įmone, pagrindu veikiantis atstovas nepranešė teismui ir ieškovei, jog įmonė yra pertvarkyta.

Atsakovė neturi teisės gintis, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas jai yra esą neprivalomas ir jos atžvilgiu negaliojantis dėl to, jog pati nepranešė teismui apie juridinio asmens pertvarkymą. Teismas pasisakė dėl į bylą įtraukto juridinio asmens teisių ir pareigų.

Pertvarkyto juridinio asmens kodas nebuvo pakeistas. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), įstatymas ieškovei nenumato procesinės pareigos tikrinti atsakovo ketinimų keisti juridinio asmens teisinę formą teismo proceso metu. Iš viešai pateikiamų juridinių asmenų registro informacijos, tokie duomenys pareiškimo dėl teismo įsakymo ar ieškinio pateikimo teismui metu nebuvo matomi. Tuo tarpu ieškinio dalyko ar pagrindo tikslinimas reiškia, jog procesas buvo tęsiamas, o ne pradedamas (inicijuojamas) naujas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė neturi teisės teigti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pertvarkytas juridinis asmuo perėmė visas personalinės įmonės teises ir pareigas, įskaitant prievoles, kilusias iki juridinio asmens pertvarkymo, būsimo teismo sprendimo galimas teisines pasekmes. V. M. iki 2012-11-05 buvo teisėtas įmonės savininkas, vėliau, iki 2013-01-02, vienintelis UAB „Tredas“ akcininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje aiškinant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto turinį laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas tik tais atvejais, kai: pirma, į bylą nėra įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo, ir; antra, tai susiję su įstatyme nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009-10-06 nutartis, civ. byloje Nr. 3K-3-391/2009 ir kt.). V. M., būdamas įmonės savininku, priėmė sprendimą pertvarkyti bendrovę teismo proceso metu. Iki 2013-01-02 V. M. buvo vienintelis bendrovės akcininkas.

Apeliacinis skundas pagrįstas aplinkybių interpretavimu sau palankia linkme. Pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės (CK 2.104 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas gali ir turi būti vykdomas. Priešingu atveju susidarytų nelogiška teisinė situacija, kai dėl neteisėtų veiksmų (kurių neteisėtumas buvo įvertintas teismo proceso tvarka), atsakovė galėtų išvengti atsakomybės ir realaus teismo sprendimo vykdymo vien tik dėl to, jog vykusio bylos nagrinėjimo metu juridinis asmuo buvo pertvarkytas šį faktą nuslepiant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės atstovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad byla išnagrinėta esant netinkamam atsakovui, apeliantės atstovo nuomone, byloje turi būti patrauktas UAB „Tredas“, tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovės atstovė, juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš personalinės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę „Tredas“). Kadangi keičiant teisinę formą, gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, tai įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės reikalavimo teisė yra kilusi iš V. M. personalinės įmonės, kuri pertvarkyta į juridinį asmenį – UAB „Tredas“, įsipareigojimų. Individualios įmonės pertvarkymo ypatumai nustatyti Individualių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (2012 06 29 įstatymo Nr. XI-2160 redakcija (nuo 2012-09-01). Pažymėtina, kad to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu. Pranešime turi būti pateikta visa Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie individualią įmonę, taip pat juridinio asmens, į kurį pertvarkoma individuali įmonė, teisinė forma, kur ir nuo kada galima susipažinti su naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentais (įstatymo 2009 07 15 Nr. XI-350 redakcija (nuo 2009-07-28). Todėl apeliantės atstovo argumentas, kad ieškovė ir teismas privalėjo aiškinti šalies tinkamumo klausimą vien tuo pagrindu, kad informacija apie personalinės įmonės pertvarkymą yra skelbiama viešai ir registruojama viešame Juridinių asmenų registre, nėra teisingas, kadangi visų pirma atsakovės savininkas savo iniciatyva turėjo informuoti ieškovę ir teismą apie įmonės pertvarkymą, nes tokie atsakovės procesiniai veiksmai atitiktų CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. numatytą pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Įvertinus tai, kad su apeliaciniu skundu atsakovės V. M. PĮ atstovas pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2012-11-07 išrašą ir akcijų pirkimo–pardavimo 2012-12-21 sutartį, sudaryta tarp V. M. ir E. C. (b. l. 42–45), taip pat tai, kad pirmosios instancijos teisme civilinės bylos nagrinėjimo procese aktyviai dalyvavo personalinės įmonės savininkas V. M., kuris teikė procesinius dokumentus, taip pat pateikė priešieškinio pareiškimą, davė paaiškinimus teismo posėdyje dėl nagrinėjamo byloje ginčo, konstatuojama, kad atsakovės V. M. PĮ savininkas ir įmonės atstovas turėjo galimybę informuoti ieškovę, taip pat ir teismą apie atsakovės įmonės pertvarkymą, pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovės pertvarkymu iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, prašyti įtraukti į bylos nagrinėjimą pertvarkytą įmonę UAB „Tredas“, tačiau elgėsi nesąžiningai – apie atsakovės įmonės pertvarkymą nutylėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės neįtraukęs į bylos nagrinėjimą uždarosios akcinės bendrovės „Tredas“ atstovo, tačiau tai, apeliacinio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė V. M. PĮ atleista nuo pareigos atlyginti ieškovei teismo sprendimu priteistą skolą už pervežimo paslaugas, kadangi CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad V. M. PĮ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. CK 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugojo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Dėl to bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę V. M. PĮ ir jos savininką laikė atsakingais už individualios įmonės prievoles kreditorei CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl negalima sutikti su apeliantės atstovo argumentu, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas vien dėl to, kad byloje nedalyvavo atsakovės V. M. PĮ teisių perėmėjas UAB „Tredas“ (b. l. 42–45).

Taigi šiuo procesiniu sprendimu atsakovės atstovo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė UAB „Baltstata“ apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų (2013-09-20 pavedimo kopija apie ieškovės vardu atliktą lėšų pavedimą per Swedbanko įstaigą advokatų profesinei bendrijai „Bagdanskis iLAW“ , 2 t., b. l. 65–66). Apeliacinės instancijos teisme ieškovės UAB „Baltstata“ interesams, remiantis atstovavimo 2012-07-23 sutartimi (1 t., b. l. 8), atstovavo advokatė V. R., advokatė ieškovės UAB „Baltstata“ vardu surašė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (b. l. 48–52, 2 t.), teismas su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais ir suformuluotu ieškovės prašymu atmesti apeliacinį skundą sutiko. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą yra gana didelės apimties, reikalaujantis platesnės analizės ir vertinimo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą ji advokatei sumokėjo 726 Lt (b. l. 64, 2 t.). CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas paprastai negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės prašymas priteisti iš apeliantės 726 Lt bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas, jo tenkinimas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikalaujama priteisti suma negalėtų būti vertinama kaip siekis praturtėti pralaimėjusios šalies sąskaita (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės V. M. PĮ (į. k. 178279125, Plento g. 1, Širvintos) teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis ) Lt ieškovei UAB „Baltstata“ (300591905, S. Jaugelio Telegos g. 26-82, Kėdainiai).

Teisėja Galina Blaževič