Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo V. M. PĮ savininkui V. M. ir įmonės atstovui adv. padėjėjui Raimondui Jančauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltstata“ ieškinį atsakovui V. M. PĮ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Transvytrama“ ir V. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Baltstata“ atstovai palaikė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad krovinys buvo tinkamai vežamas, nes nebuvo nei pavirtęs, nei pasislinkęs, jokių įvykių pakeliui nebuvo, krovinys buvo pritvirtintas pagal siuntėjo reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai atliko įskaitymą, atsisakydamas sumokėti paslaugų kainą ir sulaikydamas šią sumą, kadangi nebuvo išskaitymui reikalingų sąlygų, konkrečiai, atsakovas neturėjo ir neturi galiojančio priešpriešinio reikalavimo. Laiko, jog pakuotės pažeidimai atsirado dėl vibracijos krovinio pervežimo metu, nesant pakankamos rulono apsaugos nuo trinties į medinį padėklą. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog 1726,40 Lt žala buvo realiai patirta, byloje nenustatyta sugadinto krovinio vertė. Nustatant žalos dydį nebuvo pasitelkti nepriklausomi ekspertai, vertinime dalyvavo tik užsakovo darbuotojai, nėra jokių įrodymų, jog būtent ta skarda buvo parduota į metalo laužą, vežėjams nebuvo pasiūlyta pasiimti skardą ir kiti variantai, kaip sumažinti patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Šalių atstovų ir trečiojo asmens V. A., byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2012-03-27 tarp atsakovo V. M. PĮ ir UAB „Ježvitas“ buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis – užsakymas, remiantis kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį – 5 vnt. skardos rulonų maršrutu Rodomsko (Lenkija) – Širvintos (Lietuva), atlyginti už žalą, padarytą krovinio pervežimo metu, o užsakovas UAB „Ježvitas“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas (b. l. 142). Šiam užsakymui įvykdyti atsakovas V. M. PĮ pasitelkė ieškovą UAB „Baltstata“, su kuriuo 2012-03-27 sudarė krovinio pervežimo sutartį-užsakymą, remiantis kuria UAB „Baltstata“ įsipareigojo pervežti krovinį, atlyginti už žalą, padarytą krovinio pervežimo metu, o atsakovas V. M. PĮ įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 2550 Lt plius PVM (b. l. 3). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovas šio krovinio pervežimo užsakymui įvykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Transvytrama“, kuris faktiškai ir atliko krovinio pervežimą. Byloje esantis CMR važtaraštis patvirtina, kad 2012-03-28 krovinys buvo pakrautas į trečiojo asmens UAB „Transvytrama“ transporto priemonę, vežėjas, priėmęs pervežti krovinį, CMR važtaraštyje jokių žymų dėl krovinio stabilumo ir pakuotės pakrovimo metu nepadarė, 2012-03-29 krovinys buvo pristatytas gavėjui (b. l. 40). Atidarius puspriekabę ir iškraunant krovinį paaiškėjo, jog dvi pakuotės yra pažeistos, subraižyta skarda. Krovinio gavėjas UAB „Ježvitas“ apie tai padarė įrašą CMR važtaraštyje (CMR važtaraščio 18 p.), tą pačią dieną buvo surašytas rasto defekto aktas, kurį pasirašė UAB „Ježvitas“ darbuotojai (krovinį priėmusi sandėlininkė L. R. ir direktorius gamybai A. T.) bei vairuotojas V. A., kuris akte savo ranka įrašė pastabą, jog transportuojant pažeidimų nepadaryta, pakrovė pažeistas pakuotes, pastebėti buvo sunku, nes pažeidimai buvo po padėklais (b. l. 37). 2013-03-29 žalos nustatymo komisija, sudaryta iš UAB „Ježvitas“ darbuotojų, surašė žalos nustatymo aktą, kuriame nurodė, kad gautą apgadintą skardą komisija, pasitelkusi darbuotojus, atvyniojo ir nustatė, kad sugadintos skartos rasta 202,47 m² , kurios vertė be PVM - 2389,19 Lt, sugadinti 202,47 m² skaros visiškai netinkami gamybai, todėl skardą nuspręsta priduoti į metalo laužą, pasvėrus 202,47 m² gavosi 872,09 kg, preliminariais paskaičiavimais pridavimo kaina 662,79 Lt, todėl UAB „Ježvitas“ patyrė 1726,40 Lt nuostolį (2387,19 Lt – 662,79 Lt = 1726,40 Lt) (b. l. 128). 2012-03-30 krovinio gavėjas UAB „Ježvitas“ pateikė pretenziją susitariančiam vežėjui V. M. PĮ, nurodydamas, jog susisiekus su siuntėju, gavo atsakymą, kad krovinys buvo pakrautas nepažeistas, dėl pažeidimo įmonė patyrė 500 EUR (1726,40 Lt) nuostolius, todėl ši suma bus išskaičiuota iš pervežimo frachto (b. l. 38). Už atliktą krovinio pervežimo paslaugą ieškovas 2012-03-30 atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2012/03699 3085,50 Lt sumai (b. l. 4). Ieškovui pateikus priminimą atsakovui apie neapmokėtą sąskaitą (b. l. 53), atsakovas 2012-05-08 pretenzija kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad dėl krovinio apgadinimo jo gavėjas UAB „Ježvitas“ patyrė 500 EUR (1724,40 Lt) nuostolių, todėl transportavimo metu patirtą žalą išskaičiuos iš ieškovui priklausančio 3085,50 Lt užmokesčio už pervežimą (b. l. 36). Iš ADB „ERGO Lietuva“ 2012-05-17 atsakyme į pretenziją esančių duomenų matyti, kad UAB „Baltstata“ pareiškė pretenziją 1726,40 Lt sumai faktiniam krovinio vežėjui UAB „Transvytrama“, kurio kaip krovinių vežėjo automobiliais atsakomybę buvo apdraudusi ADB „ERGO Lietuva“; draudikas, išnagrinėjęs pretenziją ir prie pretenzijos pateiktus dokumentus, atsakyme nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo atlyginti nurodytą sumą, nes vežėjas nėra atsakingas dėl šios žalos, visa atsakomybė tenka krovinio siuntėjui, kuris netinkamai įpakavo ir pakrovė krovinį (b. l. 100-101).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pilnai neatsiskaitė su ieškovu už vykdant 2012-03-27 krovinio pervežimo sutartį-užsakymą suteiktą krovinio pervežimo paslaugą ir liko nesumokėjęs 1726,40 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2012/03699. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas turi pareigų atsakovui, t.y. ar ieškovas yra atsakingas dėl atsakovo nurodomų 1726,40 Lt nuostolių, kuriuos, atsakovo teigimu, patyrė krovinio gavėjas pristačius apgadintą krovinį, ir kuriuos krovinio gavėjas išskaičiavo iš atsakovui priklausančio užmokesčio už krovinio pervežimą.

Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija, kuri, atsižvelgiant į tai, kad krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijoje, taikytina ir šiam vežimui. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, krovinio pervežimo procese dalyvavo trys vežėjai – su krovinio gavėju krovinio pervežimo sutartį sudaręs atsakovas V. M. PĮ, ieškovas UAB „Baltstata“ bei faktiškai krovinio pervežimą atlikęs trečiasis asmuo UAB „Transvytrama“. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti (CMR konvencijos 379 str. 1 p.). Taigi minėta teisės norma aiškintina taip, kad toks vežėjas teisme gali pareikšti savo atsikirtimus tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl jos dydžio, nepaisant vieno iš kelių vežėjų atlikto krovinio gavėjo naudai mokėjimo, taip pat gali ginčyti ir savo kaltę.

Nustatyta, kad 2013-03-29 pristačius krovinį į paskirties vietą, buvo pastebėta, kad pažeistos 2 skardos rulonų pakuotės, skarda buvo subraižyta, ką patvirtina ir CMR važtaraštyje krovinio gavėjo padarytas įrašas (b. l. 40), 2012-03-29 rasto defekto aktas (b. l. 37), į bylą pateiktos krovinio fotonuotraukos (b. l. 143-147). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Krovinio gavėjas UAB „Ježvitas“ padarytus nuostolius dėl krovinio pažeidimo įvertino 1726,40 Lt (2013-03-29 žalos nustatymo aktas; b. l. 128) ir 2012-03-30 atsakovui, su kuriuo buvo sudaręs krovinio pervežimo sutartį, pateiktoje pretenzijoje nurodė, kad 1726,40 Lt bus išskaičiuoti iš pervežimo užmokesčio (frachto) (b. l. 38), apie ką pakartotinai informavo ir 2012-04-04 pranešimu „Dėl 2012-03-30 sąskaitos-faktūros VMT Nr. 101/12 apmokėjimo“ (b. l. 132). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas šiam krovinio gavėjo vienašališkai atliktam įskaitymui neprieštaravo, pripažindamas tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį. Tačiau šis krovinio gavėjo UAB „Ježvitas“ pretenzijos dėl 1726,40 Lt nuostolių atlyginimo pripažinimas kitų krovinio pervežimo procese dalyvavusių vežėjų nesaisto pagal aukščiau minėtą CMR konvencijos 39 str. 1 p. Todėl atsakovas regreso tvarka reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovui, pagal šalių 2012-03-27 sudarytą krovinio pervežimo sutartį įsipareigojusiam atlyginti žalą padarytą kroviniui pervežimo metu, privalo įrodyti tiek vežėjo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp kurių nors neteisėtų veiksmų bei atsiradusių padarinių (CPK 12 str., 178 str.).

Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas tuo, juo jog krovinys buvo pristatytas sugadintas ir dėl to gavėjas patyrė nuostolius. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Kaip minėta, byloje yra įrodyta aplinkybė, jog 2 skardos rulonų pakuotės buvo pažeistos ir skarda buvo subraižyta. Tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl to krovinio gavėjas patyrė realią žalą. Vertinant atsakovo žalos faktui ir jos dydžiui įrodyti pateikto 2012-03-29 žalos nustatymo akto įrodomąją reikšmę, visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jame užfiksuoto skardos apgadinimo pobūdį (skardos įlenkimai ir įmušimai), apgadinimo mastą ir sugadintos skardos kiekį (nurodoma, jog sugadinta 202,47 m² skardos, kurios svoris 872,09 kg). Pažymėtina, kad tiek CMR važtaraštyje, tiek 2012-03-29 rasto defekto akte yra užfiksuota tik tai, jog skarda yra subraižyta. Byloje pateiktose krovinio fotonuotraukose taip pat matomas tik nežymus skardos subraižymas toje vietoje, kur buvo pažeista krovinio pakuotė (fotonuotrauka Nr. 9, b. l. 147). Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad subraižyta skarda negalėjo būti panaudota pagal paskirtį ir vienintelis būdas ją realizuoti buvo pridavimas į metalo laužą. Į bylą pateikta 2012-05-18 PVM sąskaita-faktūra, iš kurios matyti, kad krovinio gavėjas metalo laužą superkančiai įmonei pardavė 1,97 t skardos (b. l. 129), neįrodo, jog buvo parduota būtent dalis tos skardos, kuri buvo pristatyta 2012-03-29. Minėtame 2012-03-29 žalos nustatymo akte sugadinta skarda yra įvertinta 2389,19 Lt (202,47 m² x 11,80 Lt = 2389,19 Lt), kuo remiantis buvo nustatyta tokia 1 m² skardos vertė, duomenų nėra. Į bylą pateikta 2012-03-28 krovinio gavėjui UAB „Ježvitas“ išrašyta sąskaita yra surašyta lenkų kalba (b. l. 130), jos vertimas į lietuvių kalbą nėra pateiktas, todėl nėra leistinas įrodymas krovinio vertei pagrįsti. Be to, 2012-03-29 žalos nustatymo aktas yra vienašališkai surašytas suinteresuoto asmens - krovinio gavėjo UAB „Ježvitas“ darbuotojų. Krovinio apžiūroje, nustatant žalos dydį, nebuvo kviesti ir nedalyvavo nei vežėjo atstovai, nei nepriklausomi ekspertai, nepateikta jokių šios apžiūros metu darytų fotonuotraukų ir pan. Iš ieškovo atstovo A. S. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad krovinio iškrovimo metu, pastebėjus krovinio defektus, atsakovo atstovė apie tai pranešė telefonu, tačiau nurodė, kad jokių pretenzijų nebus pareikšta, kviestis draudimo atstovo nereikia, nurodė iškrauti krovinį ir paleisti mašiną. Atsakovo atstovai šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtų ieškovo atstovo paaiškinimų teisingumu. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pretenziją dėl nuostolių atlyginimo atsakovas ieškovui pateikė tik 2012-05-08, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo krovinio pristatymo dienos (b. l. 36), nors pačiam atsakovui krovinio gavėjas pretenziją dėl sugadinto krovinio pateikė kitą dieną po krovinio gavimo (b. l. 38), 2012-03-29 žalos nustatymo aktą, kuriuo įrodinėja žalos padarymo faktą ir dydį, ieškovui pateikė tik šio teisminio proceso metu. Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo nesudaryta galimybė dalyvauti žalos ir jos dydžio nustatymo procese, kviestis savo konsultantus ar specialistus, pateikti savo įrodymus ir argumentus dėl žalos kroviniui masto ir dydžio, o šiuo metu, krovinio gavėjui skardą sunaudojus savo ūkinėje veikloje ar kitais būdais realizavus, objektyviai nustatyti šias aplinkybes nebėra jokios galimybės. Todėl nesant įrodymų apie pažeistos krovinio dalies vertę, pakankamų ir objektyvių įrodymų apie skardos apgadinimo mastą ir šio apgadinimo įtaką krovinio dalies vertei bei galimybei ją naudoti pagal paskirtį, negalima daryti išvados, jog dėl nustatytų krovinio defektų krovinio vertė sumažėjo. Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad realios žalos dėl krovinio sugadinimo faktas ir jo dydis neįrodytas (CPK 185 str.). Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta sąlyga, būtina atsakovo civilinei atsakomybei - prievolei atlyginti nuostolius – taikyti, atsakovo priešieškinis dėl 1726,40 Lt laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmestinas.

Nenustačius byloje būtinos sąlygos vėžėjo civilinei atsakomybei kilti, vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą pagrindų egzistavimo klausimas tampa teisiškai neaktualus, todėl teismas dėl jo nepasisako.

2012-05-08 pretenzija atsakovas pranešė ieškovui, jog dėl krovinio sugadinimo krovinio gavėjas patyrė 1726,40 Lt nuostolius, todėl transportavimo metu patirta žala bus išskaičiuota iš ieškovui priklausančio užmokesčio už pervežimą (b. l. 36), t.y. atsakovas pranešė apie priešpriešinių prievolių įskaitymą (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d.). Nustačius, jog realios žalos dėl krovinio sugadinimo faktas ir jo dydis neįrodytas, laikytina, jog įskaitymo metu atsakovas neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovą, t. y. reikalauti atlyginti 1726,40 Lt sumą, įskaitymo būdu atlygintą krovinio gavėjui. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nesant būtinų sąlygų atlikti įskaitymui, atsakovo vienašališkai atliktas įskaitymas 1726,40 Lt sumai yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nustačius, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą 2012-03-27 krovinio pervežimo sutartį įvykdė – krovinys sutartyje nustatytu terminu buvo pristatytas krovinio gavėjui, ką patvirtina byloje esantis CMR važtaraštis, bei atsižvelgiant į tai, kad apmokėjimo už pervežimo paslaugą terminas pagal atsakovui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2012/03699 yra suėjęs (apmokėjimo terminas baigėsi 2012-04-29), byloje nesant ginčo dėl to, jog atsakovas pilnai neatsiskaitė ir liko nesumokėjęs 1726,40 Lt, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1726,40 Lt skolą laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkintinas pilnai (CK 6.213 str. 1 d., 6.808 str. 1 d., 6.813 str. 1 d.).

Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo 25,00 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2012-04-29 iki 2012-07-23, taip pat 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Be to, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kadangi šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, tarp šalių sudarytas sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius ir ieškovas reikalauja taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 25,00 Lt palūkanas bei 7,75 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-07-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laiko pagrįstu ir tenkina jį pilnai.

Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, o priešieškinis atmetamas, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 71 Lt žyminio mokesčio bei 1694 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Trečiais asmuo UAB „Transvytrama“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 2013-03-29 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0098 800 Lt sumai (b. l. 102). Nors atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovo, kuris yra bylą laimėjusi šalis, pusėje, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 str. 2 d.,), tačiau nesant pateiktų įrodymų, kad trečiasis asmuo minėtą sąskaitą už teisines paslaugas yra apmokėjęs (realiai patyrė tokio dydžio išlaidas), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Iš atsakovo valstybei priteistina 73,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovo V. M. PĮ atliktą įskaitymą 1726,40 Lt sumai neteisėtu.

Priteisti iš atsakovo V. M. PĮ, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Baltstata“, į. k. 300591905, 1726,40 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus 40 ct) skolos, 25,00 Lt (dvidešimt penkis litus) palūkanų, 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio bei 1694,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis litus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. M. PĮ, į. k. (duomenys neskelbtini), 73,82 Lt (septyniasdešimt tris litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.