Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, kaltinamajam S. Ž., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai E. E.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teistas 1995-02-27 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 1997-09-22 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn.; 1998-04-03 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.; 2001-06-11 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m. su 300 litų vertės turto konfiskavimu; 2001-09-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį 3 m. laisvės atėmimo, 2004-01-12 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, nusikalstama veika iš BK 271 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 6 mėn.; 2002-01-16 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., BK 42 straipsnio pagrindu, bausmę iš dalies sudėjus su 2001-09-21 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. laisvės atėmimo. Iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2002-10-22 lygtinai 1 m. 3 mėn. 19 d. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-10-16 nutartį, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nužudė kitą žmogų. Būtent, 2009-06-30 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), A. L. gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su A. L. metu, tyčia smogė nukentėjusiajam rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas bei padarė galvos ir krūtinės sumušimus pasireiškusius nosies kaulų lūžiu, kairės pusės tie sioginiu dvigubu YIII-XII šonkaulių lūžiu bei netiesioginiu dešinės pusės X-ojo šonkaulio pakartotiniu lūžiu senesnio jau gyjančio lūžio vietoje bei pažeidė galvos smegenis ir plaučius nuo ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

S. Ž. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino ir parodė, kad maždaug nuo 1995 metų gyveno A. L. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), su juo kartu gyveno ir sugyventinė J. V.. Pagal susitarimą, jis šioje sodyboje ne tik gyveno, bet ir ją prižiūrėjo. Kartais į sodybą sugrįždavo ir pats A. L.. 2009-06-30 A. L., būdamas labai girtas, sugrįžo į minėtus namus. Jis tuo metu dirbo pas kaimynus ir jam telefonu paskambino J. V., skundėsi, kad A. L., būdamas girtas, prie jos kimba, reikalauja gaminti valgį. Po darbo, sugrįžus į namus (sodybą), A. L. pradėjo priekaištauti jam dėl jo gyvenimo sodyboje, pradėjo reikalauti iš jo nuomos mokesčio. Šis konfliktas vyko virtuvėje. A. L., sėdėdamas ant lovos, sugriebė jį už rankos ir tuomet jis iš baimės sudavė pastarajam kur galėjo, spyrė į koją, ranką, galvą. Taip galėjo suduoti nuo penkių iki dešimties smūgių. Pradėjus muštis, A. L. atsistojo nuo lovos ir bandė kažką daryti, bet tuomet jis vėl eilę kartų spyrė, bei sudavė ranka pastarajam į krūtinę, veidą. Tuo metu, kai jis mušė A. L., J. V. su vaiku buvo kitame kambaryje. Po suduotų smūgių, jis dar su A. L. kalbėjosi, bei jam paprašius, davė išgerti degtinės, jis pats su A. L. kartu degtinės negėrė, buvo visiškai blaivus. Taip pat pastebėjo, kad A. L. veidas buvo sumuštas, iš nosies bėgo kraujas, akis buvo užtinusi. Jis padėjo A. L. atsigulti į lovą ir galvojo, kad kai šis išsimiegos ir išsiblaivys, viskas bus gerai. Apie padarytus sunkius sužalojimus, nepagalvojo. Ryte jį pažadino J. V. ir pasakė, kad A. L. tikriausiai negyvas. Tuomet jis pats apžiūrėjo nukentėjusįjį ir suprato, kad jis miręs. Tuomet jis ištempė A. L. į lauką ir apdėjo žolėmis, o pats išėjo pas kaimyną į talką. Sugrįžęs iš talkos, jis sodybos kieme iškasė duobę, joje užkasė A. L. kūną, sutvarkė virtuvės patalpą, kurioje buvo kraujo, sudegino suteptą patalynę, A. L. užkasė su tais pačiais rūbais, kuriais jis buvo apsirengęs.

Motyvuojamoji dalis

Perskaičius parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 1, b. l. 134-136), kaltinamasis patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes. Iš minėto protokolo matyti, kad S. Ž. nurodė, jog 2009-06-30, sugrįžęs į namus, virtuvėje pamatė A. L., kuris pareikalavo mokėti nuomos mokestį už gyvenimą sodyboje, grasinti savo sūnumi, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis tris kartus spyrė į krūtinę, A. L. susilenkus, keliu trenkė į galvą ir po to vėl kelis kartus įspyrė į veidą. A. L. atsisėdus ant sofos, jis dar kartą pastarajam įspyrė į galvą ir šis nuo spyrio atsitrenkė į sieną, krauju išterliodamas tapetus. Po šių veiksmų nukentėjusįjį paguldė lovoje ir pats nuėjo miegoti. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. Ž. nurodė ir tai, kad sekančios dienos ryte, apžiūrėjus, kad A. L. negyvas, jo lavoną nutempė prie tvarto, uždengė plėvele ir apdėjo žole, vėliau, maždaug dviejų metrų atstumu nuo tvarto, pievoje, iškasė maždaug metro gylio duobę ir joje lavoną užkasė. Po to lauke sudegino kruvinus tapetus, patalynę, mirusiojo likusius rūbus.

Be kaltinamojo S. Ž. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji E. E. parodė, kad 2008 metais buvo nuvykusi pas savo brolį A. L. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ir tuomet pirmą kartą sužinojo, kad su juo kartu gyvena ir S. Ž.. 2009 metų birželio mėnesį, ji išnuomojo broliui butą Kaune, nes šis galėjo susirasti darbą tik mieste ir norėjo pradėti dirbti. Kad galėtų mokėti už buto nuomą, brolis sugalvojo imti pinigus iš S. Ž., už jo gyvenimą kaimo sodyboje. Vėliau, lankantis brolio nuomojamame bute, ji pastebėjo, kad už durų užkišti įvairūs kvitai ir suprato, kad brolis bute jau negyvena. Nuo to laiko brolis ir dingo. Ji dar kreipėsi į D. L. (kaimo sodybos kaimynę), kad ši ką nors sužinotų apie A. L. ir pastaroji paaiškino, kad iš S. Ž. sužinojo, jog brolis su kažkokia moterimi išvykęs gyventi į Klaipėdą. Dar vėliau ta pati D. L. pranešė, kad brolio namuose buvo atliktos kratos, ten pat buvo atkastas ir žmogaus lavonas.

Iš daiktų pateikimo, apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 44, 46-48) seka, kad E. E. pateikus apžiūrai savo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“, buvo nustatyta, kad 2009-06-30, 10:54 val., nukentėjusioji kalbėjosi su abonentu Nr. 860664527, kuris jos telefone įvardintas kaip brolio A. L. telefono numeris.

Iš daiktų pateikimo protokolo, daiktų parodymo atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 37, 38-40) matyti, kad kaltinamajam pateikus turimą rudos spalvos odinę striukę, nukentėjusioji E. E. pagal individualius požymius (spalvą, užtrauktuką, kišenių užtrauktukus, siūles) atpažino kaip striukę, priklausiusią jos sūnui, o vėliau perduotą nešioti broliui A. L..

Liudytoja J. V. L. parodė, kad iki 2006 metų gruodžio mėnesio, kartu su A. L. gyvenant kaimo sodyboje, kartu gyveno ir S. Ž., kuris padėdavo atlikti ūkiškus darbus. Po to jinai kartu su A. L. negyveno, iš kaimo išsikraustė. 2010 metais ji pradėjo ieškoti A. L., nes norėjo sutvarkyti skyrybas, tų pačių metų lapkričio mėnesį, paskutinį kartą buvo nuvykusi į kaimo sodybą ir ten pasiteiravo S. Ž., kur dingęs A. L.. Pastarasis paaiškino, kad A. L. gyvena Klaipėdoje su kita moterimi. Taip pat jinai pareikalavo, kad S. Ž. paliktų šiuos namus, nes ji pati nori atsikraustyti čia gyventi, bet į tai S. Ž. paaiškino, kad A. L. leido jam čia gyventi iki pavasario. Vėliau tik iš kriminalistų sužinojo, kad A. L. rado negyvą. Laikraštyje pamačius įtariamojo S. Ž. nuotrauką, ji atpažino, kad šis dėvėjo A. L. sesers dovanotą striukę.

Liudytoja D. L. parodė, kad pažinojo ir A. L., ir S. Ž., nes buvo kaimynė. Kada tiksliai dingo A. L. ji nežino, tik kai pastarojo sesuo teiraudavosi apie brolį, ji to paties klausdavo ir pas S. Ž., o pastarasis jai atsakydavo, kad A. L. dirba pas ūkininką Klaipėdos rajone.

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojos J. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 79-81, 83-84, 85-87) seka, jog S. Ž. yra jos sugyventinis, su juo turi dvi dukras. 2009-06-30 apie 17 val., pas juos į sodybą atvažiavo S. Ž. draugas A. L., kuris buvo išgėręs. Tuo metu S. Ž. namuose nebuvo, jis dirbo pas kaimynus. Maždaug apie 22 val. namo grįžo S. Ž., jis buvo išgėręs. A. L. gulėjo ant sofos virtuvėje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. L. reikalavo, kad S. Ž. jam kas mėnesį mokėtų nuomos mokestį už tai, kad jie gyvenama jo sodyboje. S. Ž. supyko ir pradėjo mušti A. L.. Jis jį mušė rankomis ir kojomis į galvą ir į krūtinę. Ji atbėgo iš gretimo kambario ir norėjo atskirti juos, kad S. Ž. nebemuštų A. L., bet jai nepavyko. Ji atbėgusi į virtuvę matė kaip S. Ž. spyrė ir smogė rankomis A. L. į galvą ir į krūtinę, po ko A. L. nuo suduotų smūgių krito ant sofos. Tai pamačiusi ji nuėjusi atsigulė, bijojo, kad S. Ž. jos neužkabintų. Ji girdėjo kaip už sienos A. L. buvo mušamas. Po kurio laiko viskas nutilo ir S. Ž. atėjęs atsigulė į lovą greta jos. Kitą rytą ji pabudo apie 8 val., S. Ž. tuo metu jau buvo atsikėlęs. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad yra kruvina visa siena bei sofa ant kurios S. Ž. vakare mušė A. L.. Ji S. Ž. paklausė, kur A. L.. S. Ž. jai per virtuvės langą parodė žolių krūvą prie tvarto ir pasakė, kad A. L. negyvas ir paslėptas po žolių krūva. A. L. lavonas po minėtomis žolėmis gulėjo visą dieną. Namo S. Ž. grįžo apie 23 val., buvo išgėręs, todėl atsigulė pamiegoti. Kada jis naktį kėlėsi ir ėjo kasti duobės ji nematė, nes miegojo. Tą vakarą pas juos namuose tikrai nieko daugiau nebuvo. Kada jis iškasė duobę ir ten nutempė A. L. lavoną, ji nematė. Kitą rytą ji S. Ž. paklausė kur jis paslėpė A. L. lavoną, S. Ž. nusivedė ją prie tvarto šono ir parodė sukastą žemę bei pasakė, kad A. L. lavoną jis užkasė čia, taip pat pasakė, kad jeigu ji apie tai kam nors papasakos, tai jis ir ją užkas į tą pačią duobę su A. L.. Ji dėl to niekam nieko nepasakojo, nes bijojo. S. Ž. jai liepė visiems sakyti, kad A. L. išvyko dirbti į Klaipėdą.

Tas pačias aplinkybes liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (protokolas t. 1, b. l. 88-90), kur tapačiai nurodė konflikto tarp S. Ž. ir A. L. aplinkybes, aplinkybes, kaip A. L. buvo sumuštas ir kur vėliau paslėptas jo kūnas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 8-21) seka, kad 2011-03-23, apžiūrėjus sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug 2,5 metro atstumu nuo tvarto, buvo surastas ir atkastas (atkasus 1,5 m gylio duobę) vyriškos lyties lavonas, ant kurio rasti rūbai – marškinėliai trumpomis rankovėmis ir trumpikės.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 131/11 (01) seka, kad ištyrus įvykio vietoje surasto kūno dalį ir A. L. sūnaus R. L. seilių pavyzdžius buvo nustatyta, kad rastas vyro lavonas su 99,99 proc. tikimybe yra R. L. tėvas, t. y., A. L..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 303/11 (02) (t. 1, b. l. 66-71) matyti, kad ištyrus surastą mirusiojo A. L. kūną, buvo nustatyti sekantys kūno sužalojimai – nosies kaulų lūžis, krūtinės sumušimas su kairės pusės tiesioginiu dvigubu aštunto – dvylikto šonkaulių lūžiu, bei netiesioginiu, įvykusiu dėl krūtinės ląstos deformacijos, dešinės pusės dešimto šonkaulio pakartotinu lūžiu, tokie sužalojimai galimai padaryti palyginti didele jėga, sudavus kietu buku daiktu. Dėl palaikų pomirtinio suirimo, kiti sužalojimai nebuvo nustatyti. Tai pat minėtoje išvadoje pateikta tikėtina mirties priežastis – galvos ir krūtinės sumušimai, dėl ko buvo pažeisti galvos smegenys ir plaučiai.

Tad, virš paminėti ir aptari įrodymai, jų visuma, tarpusavio ryšys ir atitikimas, neduoda pagrindo abejoti, kad nužudytasis asmuo yra A. L. ir kad jį smurtiniais veiksmais nužudė kaltinamasis S. Ž.. Būtent, paties kaltinamojo paaiškinime bei parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės apie A. L. sumušimą, suduotų smūgių lokalizaciją, bei vėliau sekusį kūno paslėpimą pilnai atitinka ne tik liudytojos J. V. nurodytoms aplinkybėms, bet ir objektyviais bylos duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Tai yra, kaltinamojo aiškinimą, kurioje sodybos vietoje (už tvarto, iškasant maždaug metro gylio duobę) jis paslėpė nužudytojo kūną, kokius rūbus šis vilkėjo, pilnai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, aiškinimą į kokias kūno vietas nukentėjusiajam buvo suduodami smūgiai, t. y., į krūtinės, galvos sritis ir kad šie smūgiai galėjo būti suduodami stipria jėga (koja), pilnai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Tad abejoti kaltinimo prisipažinimu, kad jis smurtiniais veiksmais, suduodant daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sužalojo ir tokiu būdu nužudė nukentėjusįjį A. L., nėra jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis nužudytojo artimiesiems nurodė klaidinančią informaciją apie tariamą A. L. išvykimą gyventi į kitą vietovę, taip pat rodo, kad jis siekė nuslėpti padarytą nusikaltimą, tikrąsias įvykio aplinkybes. Kad tokia informacija buvo išgalvota, patvirtina ir liudytojos J. V. parodymai apie S. Ž. grasinimus ir sukurtas versijas.

Įvertinant kaltinamojo suduotus smūgius nukentėjusiajam, kokiu būdu jie buvo padaryti, į kokias kūno vietas nukreipti, bei įvertinant ir paties kaltinamojo aiškinimą apie tai, kad smurtinius veiksmus jis panaudojo tik dėl vienos dingsties – kai nukentėjusysis pareikalavo nuomos mokesčio už naudojamas patalpas, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo sąlygoti ne kokių nors pašalinių veiksnių ar būtinumo gintis nuo kito asmens neteisėtų veiksmų, bet sąlygoti tik pykčio, noro priešpastatyti save nukentėjusiajam, kaltinamasis suprato savo veiksmų – daugkartinių smūgių kojomis ir rankomis sudavimą į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias kūno vietas, keliamą pavojų kito žmogaus gyvybei ir numatė galimas pasekmes. Tad nors S. Ž. ir nenorėjo atimti gyvybės A. L., tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra, veikė netiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Būtent šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei, tokio pobūdžio nusikaltimas sukelia ypatingai didelį pavojų visuomenei. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau teismas nelaiko jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi iš kaltinamojo elgesio ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje matyti, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nesigailėjo, savo kaltės kokiais nors būdais (atlyginant nukentėjusiajai žalą ar jos dalį, atsiprašant jos ir pan.) sušvelninti nesiekė. Nors kaltinime nurodyta, jog nusikalstamą veiką S. Ž. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau ištyrus įrodymus, neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, koks buvo jo girtumo laipsnis ir ar tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, byloje nėra. Dėl to ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo yra šalintina. S. Ž. charakterizuotinas neigiamai, anksčiau ne kartą teistas, neregistruotas darbo biržoje, nedirbantis. Tad, teismo nuomone, atsižvelgiant į visas virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam už inkriminuojamą nusikaltimą skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu lygi įstatymo sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkiui.

Nukentėjusiosios E. E. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų – jos brolio A. L. nužudymo nukentėjusioji turėjo laidojimo išlaidas, kurias, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsniu, 6.291 straipsniu, privalo atlyginti kaltinamasis. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 2808 Lt suma laidojimo išlaidoms atlyginti yra mažintina, kadangi pati nukentėjusioji nurodė, jog iš valstybės gavo 1200 Lt pašalpą ir sutinka, kad tokio dydžio sumai, priteistina žala būtų sumažinta. Likusi 1608 Lt suma yra reali ir tikėtina, jos neginčija ir sutinka atlyginti kaltinamasis, todėl būtent tokio dydžio žala ir priteistina iš kaltinamojo.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Kaltinamasis S. Ž. nurodė, kad 2011-04-06 daiktų pateikimo metu jo pateikta odinė striukė (kuri perduota teismui kaip daiktinis įrodymas kartu su byla) priklauso jam, tačiau nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja E. E. bei liudytoja J. V. L., kurios pateiktą striukę pagal individualius požymius atpažino, kaip priklausiusią A. L.. Apžiūrėjus striukę teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji laikėsi tos pačios pozicijos, kad striukė iš pradžių priklausė jos sūnui, o vėliau buvo atiduota broliui A. L.. Kadangi nukentėjusioji nepageidavo, kad striukė būtų grąžinta jai, ji sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendė:

S. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos 2011-03-23.

Kardomosios priemonės – suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš S. Ž. nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei E. E. 1608 litų turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, pateiktus Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, tai yra: 2011-03-23 įvykio vietos apžiūros metu paimtus užtiesalą, paveiksliuką, 6 vatos tamponus su lyginamaisiais pavyzdžiais, bei 2011-04-06 daiktų pateikimo metu S. Ž. pateiktą odinę striukę, kaip beverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.