- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1760-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00092-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pran.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- BUAB „G.G.“
- Atsakovas
- G. N., E. P., R. T.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr.e2A-1760-826/2015
Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-00092-2015-1)
2015 m. gruodžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „G.G.“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Divingas“, apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „G.G.“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Divingas“, ieškinį atsakovams G. N., E. P., R. T. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „G.G.“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Divingas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. N., E. P., R. T. 3132,90 Eur žalos atlyginimą dėl pavėlavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos kreditoriams padarymo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-02 nutartimi UAB „G.G.“ iškėlė bankroto bylą ir administratore paskyrė UAB „Divingas“. Iš 2011-11-24 Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ir 2011-11-11 akcininkų sąrašo matyti, kad ieškovės direktoriumi buvo G. N., o akcininkais – G. N., E. P. ir R. T.. Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d., jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkai privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė 2012–2013 metais dirbo nuostolingai. Įmonei esant nemokiai, atsakovas G. N., kaip įmonės direktorius, bei atsakovai E. P. ir R. T., kaip įmonės akcininkai, nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-08-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. N. 3132,90 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 102,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų E. P., R. T. atmetė. Teismas konstatavo, jog UAB „G.G.“ direktoriumi buvo G. N., o akcininkais – G. N., E. P. ir R. T.. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Tačiau G. N. buvo akcininkas ir bendrovės vienasmenis direktorius, jis buvo atsakingas už bendrovės ūkinę finansinę veiklą, būdamas įmonės vadovu turėjo visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį bei turėjo žinoti, jog bendrovei nevykdant savo įsipareigojimų, darbuotojai, kreditoriai gali kreiptis į teismą, todėl neišvengiamai atsiras išlaidų. G. N., įmonei esant nemokiai, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė neatidžiai ir nerūpestingai ir prisiėmė didesnių skolų atsiradimo riziką. Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), o nagrinėjamoje byloje vienintelis UAB „G.G.“ valdymo organas buvo jo vadovas (direktorius) G. N., kuris vykdė bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, priiminėjo ūkinius finansinius sprendimus. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų statusas lemia ir jų skirtingą civilinę atsakomybę. Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Ieškovas byloje nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai E. P. ir R. T. būtų priiminėję kokius nors su įmonės valdymu susijusius sprendimus, lėmusius skolų atsiradimą, todėl ieškinio dalis dėl solidariosios civilinės atsakomybės taikymo kitiems atsakovams yra nepagrįsta. Skaičiuojama žala atsirado dėl kreditinių reikalavimų padidėjimo bei naujų kreditorių atsiradimo nuo tos dienos, kada atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-09, 2014-07-07 nutartimis patvirtini kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nuo 2012-07-01 iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2014-04-15) padidėjo ir papildomai atsirado kreditorių reikalavimų už 3132,90 Eur. Ši suma yra ieškovės bei jos kreditorių patirta žala (nuostoliai).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „G.G.“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Divingas“, prašė Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-08-11 sprendimą pakeisti iš dalies ir panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl atsakovų E. P. ir R. T., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje buvo suformuluota taisyklė, jog įmonės vadovas atsako su įmonės akcininkais ar savininkais solidariai, jeigu įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas itin lakoniškai pasisakė dėl civilinės atsakomybės netaikymo atsakovams E. P. ir R. T., neištyrė visų reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju teismas turėjo nustatyti akcininkų sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tai, kad įmonė negali arba negalės atsiskaityti su kreditoriais, momentą?. Atsakovai buvo ne tik įmonės akcininkai, bet ir darbuotojai, jiems daugiau nei metus nebuvo mokamas atlyginimas, taigi jiems buvo žinoma sunki įmonės finansinė padėtis, jiems turėjo kilti abejonių dėl įmonės mokumo. Atsakovai taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo įvykdyti savo pareigos ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų atsiradusi žala įmonės kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsakovas E. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes visą informaciją apie įmonės veiklą bei finansus turėjo įmonės vadovas G. N.. Įmonės vadovų ir akcininkų atsakomybė nėra tapati, įmonės akcininkai šiuo atveju neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovas G. N. pripažino, kad pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą kreiptis į teismą. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovai nepriiminėjo įmonėje jokių sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, jie buvo tik įmonės dalyviai. Atsakovams vieninteliams nebuvo mokamas atlyginimas, nes jie buvo akcininkai ir taip buvo siekiama išvengti finansinių sunkumų. Jis niekada nebuvo supažindintas su įmonės finansiniais dokumentais. Įmonės dalyviams atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius, kad jie veikė kaip faktiniai vadovai.
Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tapačius, tik sutrumpintus motyvus kaip ir atsakovas E. P., dėl to jie nebekartojami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas įmonės vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už įmonės kreditoriams padarytą žalą atsakingas tik įmonės vadovas, nes akcininkai įmonėje sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, nepriiminėjo. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti žalos atlyginimo iš įmonės akcininkų. Taigi šioje byloje sprendžiamas tik įmonės akcininkų – atsakovų E. P. ir R. T. – civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą klausimas, nes ginčo dėl atsakovo G. N., kaip įmonės vadovo, atsakomybės nėra.
Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.).
Byloje nustatyta, kad UAB „G.G.“ akcininkais pagal 2011-11-11 įmonės akcininkų sąrašą buvo atsakovai G. N. (25 vnt. akcijų), E. P. (50 vnt. akcijų) ir R. T. (25 vnt. akcijų). Atsakovas G. N. buvo įmonės akcininkas ir direktorius, kiti du atsakovai buvo įmonės akcininkai ir darbuotojai. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatyme taip pat apibrėžiama, kokie dalyviai laikytini įmonės savininkais: savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 dalį visų balsų. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovai E. P. ir R. T. buvo įmonės akcininkais, turinčiais ne mažiau nei 1/10 dalį visų balsų, taigi turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki.
Įmonės nemokumas konstatuojamas, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemoki, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo, ir šiuo atveju reikalaujama iš atsakovų žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jie laiku neinicijavo įmonės bankroto. Tokiu atveju turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų, bet ne mokėtinų per vienerius metus įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.
Įmonė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2011-11-22. Iš 2012 bei 2013 metų įmonės balansų nustatyta, kad įmonės turimo turto vertė atitinkamai buvo 2496 Lt ir 2396 Lt, o turimi įsipareigojimai atitinkamai buvo 33 575 Lt ir 38 138 Lt, taigi jau 2012 m. akivaizdžiai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi įmonė dirbo nuostolingai jau pirmaisiais metais po įsteigimo, jau pirmaisiais metais tinkamai nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus, tarp jų ir už atsakovus E. P. ir R. T.. VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė ieškovei duomenis apie nemokamas įmokas nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. vasario mėn. Paskutinė 818,24 Lt įmoka už apdraustuosius sumokėta 2012-03-15, iš viso įmonė per visą veiklos laikotarpį nesumokėjo 9351,16 Lt įmokų ir ši suma sudaro didžiąją dalį pradelstų mokėjimų, dėl kurių buvo kreiptasi į teismą su prašymu iškelti ieškovei bankroto bylą. Šie duomenys buvo žinomi įmonės vadovui G. N., kuris savo atsakomybės ir neneigė, tačiau likusiems atsakovams, kurie buvo ne tik įmonės akcininkai, bet ir jos darbuotojai, ši situacija taip pat buvo žinoma, nes jiems daugiau nei metus laiko nebuvo mokamas atlyginimas ir atitinkamai nemokamos įmokos už juos VSDFV Klaipėdos skyriui. Atsakovai E. P. ir R. T. nurodė, kad sutiko, jog jiems nebūtų mokamas atlyginimas, nes taip tikėjosi išvengti įmonei kilusių finansinių sunkumų. Tačiau įvertinus tai, kad atlyginimai jiems nebuvo mokami iš esmės beveik visą laiką nuo įmonės įsteigimo, darytina išvada, kad jiems buvo žinoma apie tęstinius įmonės finansinius sunkumus, sukėlusius įmonės nemokumą, o nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovai pažeidė įstatyme jiems nustatytą pareigą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, ir dėl to yra jų kaltė (CK 6.246, 6.248 straipsniai). Be to, atsakovų sutikimas, kad jiems nebūtų mokamas atlyginimas būtent dėl finansinių sunkumų, neatleidžia jų, kaip įmonės akcininkų, nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, kaip apdairūs įmonės savininkai jie privalėjo elgtis itin apdairiai ir nepadaryti dar didesnės žalos įmonės kreditoriams.
Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, apie tai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, apeliantams buvo žinoma iš esmės visą įmonės veiklos laikotarpį, nes jiems daugiau nei metus laiko nebuvo mokamas atlyginimas ir jie su tuo sutiko. Pagal kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktus duomenis, įsiskolinimas vis didėjo ir nuo 2012-07-01 nebemažėjo, dėl to konstatuotina, kad būtent nuo 2012-07-01 ieškovė buvo faktiškai nemoki, be to, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams, tarp jų ir apeliantams, nuolat didėjo ir nuo 2012-07-01 iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo sudarė 3132,90 Eur, dėl šios aplinkybės ginčo taip pat nėra. Jeigu atsakovai būtų laiku kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. netrukus po 2012-07-01, kai faktiškai jau buvo aišku, kad įmonė nemoki, kreditorių reikalavimai nebūtų didėję ir jiems patenkinti galbūt būtų pakakę įmonės turto.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys, t. y. atsakovai E. P. ir R. T., žinodami apie įmonės nemokumą ir turėdami pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir dėl to įmonei buvo padaryta žala, kuri yra lygi padidėjusių kreditinių reikalavimų sumai nuo sužinojimo apie nemokumą momento 2012-07-01 iki 2014-04-15 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo).
Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu jų atsakomybė subsidiari (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti. Šiuo atveju įmonė turto, kurio pakaktų nurodytai žalai atlyginti, neturi, abu atsakovai E. P. ir R. T. buvo įmonės akcininkais, todėl įmonei padarytos 3132,90 Eur žalos atlyginimas priteistinas iš jų solidariai.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias akcininkų atsakomybę dėl įmonei padarytos žalos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas): ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei solidariai iš atsakovų G. N., E. P. ir R. T. priteistinas 3132,90 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2015-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus apeliacinį skundą ir žalos atlyginimą priteisus solidariai iš visų trijų atsakovų, o ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, perskirstytinos iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 94,00 Eur ir valstybė patyrė 8,11 Eur pašto išlaidų. Dėl to iš kiekvieno iš atsakovų priteistina po 31,33 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 2,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo pareikštas tik dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dėl atsakovų E. P. ir R. T., todėl iš atsakovų E. P. ir R. T. priteistina po 47,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei BUAB „G.G.“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Divingas“, solidariai iš atsakovų G. N., E. P. ir R. T. 3132,90 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3132,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2015-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš kiekvieno iš atsakovų G. N., E. P. ir R. T. po 31,33 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 2,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“
Priteisti iš atsakovų E. P. ir R. T. po 47,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, valstybei.