Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų viešosios įstaigos Ekonominės integracijos agentūros ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1686-364/2011 pagal akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Ekonominės integracijos agentūrai, E. Š. dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė solidariai iš atsakovų priteisti 1 023,93 Lt skolai grąžinti, 62,42 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovas tiekia šilumos energiją. 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo ir atsakovės E. Š. buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 29315590 dėl šilumos energijos tiekimo E. Š. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovė minėtą butą 2009 m. birželio 25 d. išnuomojo VšĮ Ekonominės integracijos agentūrai. 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovas iš VšĮ Ekonominės integracijos agentūros gavo prašymą nutraukti mokesčių už centralizuotą šildymą, karšto vandens paruošimą ir karšto vandens cirkuliaciją skaičiavimą, motyvuojant tuo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas, jame įrengta autonominio šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema. 2009 m. lapkričio 16 d. buvo patikrintas minėtas butas ir surašytas šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 374851, kuriuo konstatuota, kad butas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas dujiniu katilu, buto šildymo sistema nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungta, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto projekto. 2009 m. lapkričio 26 d raštu Nr. 20-5183 ieškovas informavo atsakovus ir DNSB „Eglė“ pirmininką, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos atjungti neteisėtai, paprašė įteisinti buto šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių atjungimą arba atstatyti į pradinę padėtį šilumos įrenginius, raštiškai apie tai informuojant iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ieškovas atsakymo negavo. Buto šilumos vartojimo įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos buvo atjungti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, todėl atsakovai išliko šia sistema tiekiamos šilumos buitiniais vartotojais. Dėl šios priežasties ieškovas neturi pagrindo neskaičiuoti mokesčių už patiektą šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. susidarė 1 023,93 Lt dydžio įsiskolinimas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 023,93 Lt skolai grąžinti, 62,42 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt žyminio mokesčio, 5,9 Lt už duomenų gavimą, 213,89 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Sprendė, kad, atjungiant buto šildymą ir karštą vandenį nuo bendros daugiabučio namo sistemos, atsakovai turėjo laikytis specialių atjungimo procedūrų, nustatytų Šilumos įstatyme, LR Ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-244 patvirtintame Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos apraše. Konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo radiatoriai ir karštas vanduo nuo bendros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų buvo atjungti nesilaikant norminių aktų ir nustatytos tvarkos.

Apeliaciniu skundu atsakovai nurodo, jog sprendimas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas.

Neatsižvelgta, kad atsakovė E. Š. nėra atsakinga dėl ieškovui neapmokėtos šiluminės energijos, jos veiksmuose nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pasirašęs 2009 m. birželio 25 d. patalpų nuomos sutartį, atsakovas VšĮ Ekonominės integracijos agentūra perėmė buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymą ir naudojimą, prisiėmė atsakomybę už pasekmes dėl buto remonto, vėdinimo ir autonominio šildymo sistemų įrengimo (CK 6.156, 6.193 straipsniai).

Nevertinta, kad nors nuo namo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo sistemos atsijungta nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau tai buvo padaryta kvalifikuotai, nedarant žalos kitų namo butų ar patalpų savininkams, nepažeidžiant namo gyventojų teisių ir teisėtų interesų. Nei vienas namo gyventojas, buto ar patalpų savininkas pretenzijų nepareiškė. Be to, atsakovas VšĮ Ekonominės integracijos agentūra tęsia atsijungimo nuo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo bei autonominės šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos įteisinimo procedūrų vykdymą.

Ignoruojant aplinkybę, jog nuo 2009 m. lapkričio 16 d. nuo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo de facto atjungtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebesinaudoja centralizuoto šiluminės energijos tiekimo paslauga, spręsta, kad atsakovai privalo sumokėti ieškovui už energiją, kurios negavo. Ieškovas 2009 m. lapkričio 16 d. tikrinimo aktu Nr. 374851 patvirtino, kad butas nuo 2009 m. lapkričio 16 d. atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos ir ieškovo paslaugomis nesinaudoja.

Atsakovo prievolė mokėti ieškovui už negautą energiją grįsta savavališku atsakovo patalpų atjungimu nuo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo, o ne sunaudotu energijos kiekiu. Tuo tarpu CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kito. 2009 m. rugsėjo 28 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 29315590 nurodyta, kad šilumos tiekėjas apskaičiuoja mokėjimus už suvartotą šilumą (sutarties 1.1.2. punktas). Tai patvirtina Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostata, kad vartotojas turi pareigą sumokėti už gautą prekę ar paslaugą.

Patalpų atjungimo nuo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo teisėtumo ir atsakomybės klausimai spręstini vadovaujantis administracinės teisės normomis, nes atsakomybė už šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimus numatyta ATPK aštuntajame skirsnyje (ATPK 99-2, 99-3, 99-5 straipsniai). Nuobaudą už šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimus turėtų skirti Energetikos valstybinės inspekcijos pareigūnai (ATPK 235-1 straipsnis), o ne teismas.

Nepagrįsta išvada, kad atsakovai piktnaudžiavo savo teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Atjungus butą nuo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo, kitų namo gyventojų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, konkreti žala nepadaryta, namo gyventojai neprieštaravo atsijungimui, nei vienas iš jų dėl pažeistų teisių į teismines ar kitas institucijas nesikreipė, skundų negauta. Šilumos tiekėjas nepateikė konkrečių duomenų, įrodymų, kad dėl pakeisto buto šildymo būdo pažeistos kitų daugiabučio namo butų savininkų teisės ar teisėti interesai (CPK 12, 178 straipsniai). Tokios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo konstatuotos. Atsakovas apšiltino vidines patalpų sienas, izoliavo šilumnešio vamzdžius, savo lėšomis kitų namo gyventojų naudai sumontavo namo centralizuoto šildymo sistemos savaiminio nuorinimo įrenginius, pagerinusius namo centralizuotą šildymą.

Nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005) sumos buvo priteistos ne kaip žalos atlyginimas, o kaip skola už neva patiektą, tačiau negautą ir nesuvartotą šiluminę energiją.

Neaptarti ir nevertinti ieškovo skaičiavimai už patiektą šiluminę energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Bylose dėl vartojimo sutarčių įgyvendinimo teismas turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008) ir turėjo įpareigoti ieškovą pateikti paskaičiavimus apie energijos suvartojimą ir mokėjimus bendroms namo reikmėms tenkinti, šių mokėjimų dalį, tenkančią butui (duomenys neskelbtini).

Nevertinta, kad 2011 m. balandžio 28 d. atsiliepime į ieškinį atsakovai pripažino 112,66 Lt skolą, susidariusią už sunaudotą šiluminę energiją iki 2009 m. lapkričio 1 d. (58,41 Lt) ir nuo 2009 m. lapkričio 1d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. (47,78 Lt). Ieškovas nepagrįstai prašė priteisti skolą už energijos vartojimą nuo 2009 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. spalio 1 d., nes centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos vartojimo nutraukimas konstatuotas 2009 m. lapkričio 16 d. ieškovo atstovo surašytu aktu.

Nepagrįstai ieškovui priteistos 213,89 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. 2010 m. gruodžio 14 d. ieškinyje nurodytas klaidingas atsakovės E. Š. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) ir išreikštas pageidavimas procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nors tam nebuvo įstatyminio pagrindo. Ieškovas turėjo žinoti E. Š. gyvenamosios vietos adresą, nes susirašinėjant su AB „Kauno energija“ buvo nurodomas adresas – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina patalpų nuomos sutartis, 2010 m. liepos 26 d. prašymas dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, iš ieškovo adresu (duomenys neskelbtini) gautas 2010 m. rugpjūčio 6 d. atsakymas Nr. 20-3521. Pažeidžiant CPK 129 straipsnio l dalį, ieškovas neprašė paskirti kuratoriaus. Nėra duomenų, jog nebuvo galimybės paskirti kuratorių, todėl nepagrįstai nuspręsta procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovui buvo žinomas ir kitas E. Š. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas 2009 m. rugsėjo 28 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 29315590. Teismas turėjo teisę ieškovui paskirti CPK 131 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, nes dėl ieškovo veiksmų buvo suklaidintas teismas ir procesiniai dokumentai nepagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismo sprendimas nepakankamai argumentuotas, paremtas tik ieškovo argumentais ir jo pateiktais įrodymais, į atsakovų argumentus ir įrodymus neatsižvelgta. Nenurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis vadovautasi išsprendžiant bylą, nenurodytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės E. Š., atmesti ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės E. Š., pakeisti sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo VšĮ Ekonominės integracijos agentūros ir ieškovui iš atsakovo VšĮ Ekonominės integracijos agentūros priteisti 112,66 Lt, atitinkamai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, atmesti reikalavimą priteisti išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo sprendimo nekeisti.

Ieškovas nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės E. Š. 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 29315590. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji yra atsakinga ieškovui šilumos tiekimo ir vartojimo klausimais. Atsakovė, sudarydama buto nuomos sutartį, kurioje numatyta keisti buto šildymo būdą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsakovai nesilaikė teisės aktų nustatytos buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos. Jiems nebuvo išduotos atsijungimo techninės sąlygos, savivaldybės leidimas atsijungti, atsakovai neturi suderinto atsijungimo projekto. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sumontuotas šilumos apskaitos prietaisas visam daugiabučiam namui. Šis apskaitos prietaisas išmatuoja viso namo sunaudotą šilumos kiekį. Šilumos tiekėjas (ieškovas) namo sunaudotą šilumą paskirsto visoms namo patalpoms, tame tarpe ir ginčo butui. Šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis nėra teisėtai nutraukta, todėl atsakovai ir toliau laikomi tiekiamos šilumos vartotojais. Ieškovas, nurodydamas atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vadovavosi Gyventojų registro tarnybos duomenimis. 2009 m. rugsėjo 28 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 29315590 atsakovė nurodė adresą (duomenys neskelbtini).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodo, kad jei bute yra nuimti radiatoriai, dėl šilumos sklaidos specifikos negali būti laikoma, kad į butą nepatenka šilumos energija. Teisės aktai detaliai reglamentuoja, kokie veiksmai turi būti atlikti, kad būtų galima konstatuoti realų (faktinį) buto šildymo įrenginių atjungimą, centralizuotos šilumos tiekimo ir vartojimo santykių nutraukimo faktą ir tokiu būdu apsaugoti kitų daugiabučio namo bendraturčių teises. Jei nėra realizuojami teisės aktų normose įtvirtinti imperatyvūs nurodymai ir reikalavimai, negalima konstatuoti ir šildymo bei karšto vandens sistemų atjungimo fakto. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, pastato (buto) centralizuoto šildymo būdo pakeitimas, pertvarkant bendrąsias inžinierines pastato (buto) sistemas, o ypač kai yra atjungiama nuo bendros centralizuotos šildymo sistemos, laikomas šildymo sistemų rekonstrukcija. Dėl to, keičiant buto šildymo būdą, būtina vadovautis statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant, bet neapsiribojant, Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais. Dėl buto (duomenys neskelbtini) atjungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinį skyrių niekas nesikreipė, nebuvo išduotas šilumos techninės būklės patikrinimo aktas – pažyma. Atjungiant buto šildymo ir karšto vandens sistemas buvo pažeisti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių IX skyriaus 250–262 punktų reikalavimai, taip pat kitų namo gyventojų teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis nr. 29315590 buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės E. Š. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad atsakovei E. Š. priklausančio buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas buvo pakeistas neteisėtai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jų teiginys apie neteisėto atsijungimo pagrindu išnykusią sutartinę prievolę mokėti už tiekiamą šilumos energiją prieštarauja sutartinėms nuostatoms ir materialinės teisės normoms.

Nors, atsakovės E. Š. teigimu, 2010 m. liepos 26 d. ji pakartotinai pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, o nuo 2009 m. lapkričio 1 d. ji buvo vienašališkai nutraukta de facto, atsijungus nuo centralizuotai tiekiamo šildymo, tai nesukelia apeliantų nurodomų pasekmių. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė E. Š., norėdama atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, turėjo vadovautis sprendime nurodytais teisės aktais, parengti atitinkantį šilumos tiekėjo pateiktas technines sąlygas techninį projektą, suderinti šį projektą su šilumos tiekėju, gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius, o baigus atjungimo darbus - gauti Valstybinės energetikos šilumos įrenginių techninės būklės aktą-pažymą bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti buto šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti tinkamais aktą ir šių dokumentų kopijas pateikti šilumos tiekėjui. Tik gavus aukščiau minėtus aktus, buto šilumos įrenginiai gali būti laikomi atjungtais nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. AB „Kauno energija“ nėra pasirašiusi atjungimo akto, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) šilumos įrenginiai atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus. Taigi, atsakovų pranešimai ieškovui apie atsijungimą ir sutarties nutraukimą patvirtina tik savavališko buto šildymo prietaisų atjungimo faktą, tačiau neįrodo atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos teisėtumo. Ta aplinkybė, kad dėl savavališko atsijungimo pretenzijų nereiškė kiti namo gyventojai, o atsakovas VšĮ Ekonominės integracijos agentūra tęsia atsijungimo nuo centralizuoto šiluminės energijos tiekimo bei autonominės šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos įteisinimo procedūrų vykdymą, neturi teisinės reikšmės, kvalifikuojant atsakovų veiksmus ginčo klausimu ir šių veiksmų teisines paeskmes. Kaip minėta, atsijungimo teisėtumą įrodytų tik pirmosios instancijos teismo sprendime išvardintų įstatymų nustatyta tvarka surašytas buto šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti tinkamais aktas.

Pasirašydamos sutartį, šalys konstatavo, kad savo veikloje ir tarpusavio santykiuose vadovausis LR Civiliniu kodeksu, energetikos, šilumos ūkio įstatymais, šilumos vartojimo taisyklėmis, šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis ir kitais sutartyje nurodytais aktais. Pagal ieškovo ir atsakovės E. Š. tarpusavio teises ir pareigas nustatančios sutarties 5.4.1 punktą, raštu įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį, sutartis gali būti nutraukta, įvykdžius visas su šia sutartimi susijusias prievoles ir įsipareigojimus. Atsijungiant nuo centralizuoto šildymo sistemos, atsakovė nesilaikė sutartinės prievolės savo teises įgyvendinti pagal sutartyje nurodytų įstatymų reikalavimus, tokiu būdu sutarties nutraukimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Tuo vadovaujantis laikytina, kad atsakovė E. Š. yra nenutrūkusios sutarties šalis, kuriai šilumos energija ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo tiekiama, todėl kaip neįrodyti atmestini apeliantų argumentai dėl vartotojų teisių gynimo ir neteisėtai nustatytos prievolės mokėti už nesuteiktą paslaugą. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos laiku ir tinkamai, todėl šilumos energijos privalo sumokėti už ieškovo suteiktas paslaugas ( CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).

E. Š. prievolė yra sutartinė, todėl neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai dėl deliktinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra ji, o ne VšĮ „Ekonominės integracijos agentūra“. Patalpų nuomos sutartis nustato nuomotojos E. Š. ir nuomininko VšĮ „Ekonominės integracijos agentūra“ tarpusavio teises ir pareigas, todėl atmestini apeliantų argumentai apie E. Š. pareigų pagal ieškinio pagrindu esančią sutartį išnykimo, butą išnuomojus. Atsakovai apeliacine tvarka neskundžia sprendimo dalies dėl nuomininko solidarinės atsakomybės, todėl pastaroji teismo išvada apeliacine tvarka nerevizuotina ( CPK 320 str. 1 d.).

Administracinės atsakomybės pagrindai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovai neginčijo ieškovo skaičiavimų už pateiktą šiluminę energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, nesutikimą su ieškiniu grindė tik visišku pareigos nebuvimu apmokėti už ginčo paslaugas ieškinyje nurodomu laikotarpiu. Apeliaciniame skunde taipogi nėra jokių argumentų, kuriais būtų paneigtas E. Š. buto apyvartos žiniaraščiuose ir skolos skaičiuotėje nurodytų apskaičiavimų teisingumas, todėl atmestini skundo motyvai dėl neįvykdytos teismo pareigos įpareigoti ieškovą pateikti paskaičiavimus apie energijos suvartojimą ir mokėjimus bendroms namo reikmėms tenkinti bei šių mokėjimų dalį, tenkančią butui (duomenys neskelbtini). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, 263 punktas numato, kad buto savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų. Tuo vadovaujantis nesiremtina apelianto nuoroda į ankstesnę 2005 metų kasacinio teismo praktiką dėl atlygintinos žalos, o ne skolos priteisimo. Ta aplinkybė, kad dalį skolos atsakovai pripažino, neatleidžia jų nuo sutartinės pareigos įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų pagrįstai priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 96 str. 1 d.). Ieškovas neprašė paskirti kuratoriaus, todėl teismas nepažeidė iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 130 str. 1 dalies nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Ieškovas, nurodydamas atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vadovavosi Gyventojų registro tarnybos duomenimis. 2009 m. rugsėjo 28 d. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 29315590 atsakovė nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Šiais adresais procesiniai dokumentai E. Š. nebuvo įteikti, kitokių jos gyvenamosios vietos duomenų teismas neturėjo. 2010 m. liepos mėn. atsakovė E. Š. įteikė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė kitą adresą, nei įrašytas sutartyje ir deklaruotas viešajame registre, tačiau, vadovaujantis civiliniuose įstatymuose suformuluota gyvenamosios vietos samprata, ši aplinkybė nebuvo pakankamas pagrindas skirti ieškovui CPK 131 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

Spręsdamas apie atsakovų pareigą sumokėti ieškovui už šilumos energiją, tiektą 2009 m. spalio 1 d. – 2010 m. spalio 1 d. laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą.